Kodėl santuoka ir šeima svarbios visame pasaulyje?
    Footnotes

    Kodėl santuoka ir šeima svarbios visame pasaulyje?

    Šeima yra gyvenimo šerdis ir amžinosios laimės raktas.

    Praėjusį lapkritį man teko privilegija būti pakviestam – kartu su prezidentu Henriu B. Airingu ir vyskupu Žeraldu Koze – dalyvauti Vatikane, Romoje, Italijoje, vykusiame seminare santuokos ir šeimos klausimais. Dalyvavo 14-os skirtingų religijų atstovai iš šešių žemynų. Visi jie buvo pakviesti išreikšti savo įsitikinimus apie tai, kas vyksta su šeima dabartiniame pasaulyje.

    Pirmąją tos asamblėjos sesiją Popiežius Pranciškus pradėjo tokiu teiginiu: „Gyvename laikinumo kultūroje, kurioje vis daugiau ir daugiau žmonių paprasčiausiai nusigręžia nuo santuokos kaip viešo įsipareigojimo. Ši elgesio ir moralės revoliucija dažnai buvo dangstoma laisvės vėliava, bet iš tikrųjų atnešė dvasinį ir materialinį nuniokojimą daugybei žmonių, visų pirma vargingiausiems ir pažeidžiamiausiems. […] Jie visada labiausiai nukenčia tokioje krizėje.“1

    Kreipdamasis į augančiąją kartą jis sakė, kad svarbu nepasiduoti nuodingai laikinumo galvosenai; geriau būti revoliucionieriais, drąsiai siekiančiais tikros ir išliekančios meilės, einančiais prieš bendrą srautą“; tai turi būti padaryta.2

    Po to tris dienas buvo skaitomi pranešimai ir vyko religinių vadovų diskusijos santuokos tarp vyro ir moters tema. Klausydamasis pačių įvairiausių religinių vadovų iš viso pasaulio, girdėjau, kad jie visiškai sutaria ir palaiko vienas kito įsitikinimus dėl santuokos institucijos šventumo ir šeimos, kaip pagrindinio visuomenės padalinio, svarbos. Jaučiau galingą bendrumo ir vienybės su jais jausmą.

    Daug kas matė ir išreiškė šią vienybę, ir jie tai darė įvairiais būdais. Man labai patiko, kai musulmonų teologas iš Irano žodis žodin pacitavo dvi pastraipas iš mūsų pareiškimo apie šeimą.

    Per seminarą pastebėjau, jog kai įvairūs tikėjimai, denominacijos ir religijos prieina prie vienos nuomonės apie santuoką ir šeimą, jie taip pat prieina prie vienos nuomonės apie natūraliai su šeima susijusias vertybes, ištikimybę ir įsipareigojimus. Buvo nuostabu matyti, kaip su santuoka ir šeima susiję prioritetai pranoko ir įveikė bet kokius politinius, ekonominius ar religinius skirtumus. Kai kalbame apie sutuoktinio meilę, viltis, nerimus ir svajones dėl vaikų, visi esame vienodi.

    Buvo nuostabu dalyvauti susirinkimuose su viso pasaulio pranešėjais, visuotinai reiškiančiais savo jausmus dėl santuokos tarp vyro ir moters svarbos. Po kiekvieno jų pranešimo savo nuomones ar liudijimus išsakydavo kiti religiniai vadovai. Paskutinis seminare liudijo prezidentas Henris B. Airingas. Jis galingai paliudijo apie abipusio pasišventimo santuokos grožį ir apie mūsų tikėjimą pažadėtąja amžinų šeimų palaima.

    Prezidento Airingo liudijimas buvo deramas tų ypatingų trijų dienų užbaigimas.

    Jums gali kilti klausimas: „Jei daugumos nuomonė apie šeimos svarbą ir įsitikinimai panašūs, jei visų tų tikėjimų ir religijų atstovai iš esmės sutarė dėl to, kokia turi būti santuoka, jei visi jie sutiko dėl to, kaip turėtume branginti namus ir šeimos santykius, tai kuo gi mes skiriamės? Kuo Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia skiriasi ir išsiskiria iš likusio pasaulio?“

    Štai atsakymas: nors buvo nuostabu matyti ir jausti, kad turime tiek daug bendro su likusiu pasauliu šeimos klausimais, tik mes turime amžinąją sugrąžintos Evangelijos perspektyvą.

    Tai, ką sugrąžintoji Evangelija pateikia aptarimui apie santuoką ir šeimą, yra taip didinga ir taip svarbu, kad to neįmanoma perdėti: mes šią temą siejame su amžinybe! Tikėdami ir suprasdami, kad šeimos buvo dar prieš šios žemės sukūrimą ir kad jos gali nusitęsti į amžinybę, mes santuokos įsipareigojimą ir šventumą pakeliame į aukštesnį lygį.

    Šios doktrinos labai paprastai, galingai ir gražiai moko Rūtos Gardner žodžiai iš Pradinukų dainelės „Šeimą čia žemėje turiu“. Akimirką stabtelkime ir įsivaizduokime Pradinukus visame pasaulyje savo gimtąja kalba iš visų jėgų, su entuziazmu, kurį gali sukelti tik šeimos meilė, dainuojančius šiuos žodžius:

    Gali šeima drauge būt per amžius,

    nes Tėvo tai valia.

    Aš trokštu visada būt su sava šeima

    ir galiu pasiekt svajonę šią.3

    Visa sugrąžintos Evangelijos teologija sukasi apie šeimą ir apie naująją ir nesibaigiančią santuokos sandorą. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje tikime ikimirtinguoju gyvenimu, kurį visi gyvenome kaip tikri dvasiniai Dievo, mūsų Dangiškojo Tėvo, vaikai. Tikime, kad buvome ir vis dar esame Jo šeimos nariai.

    Tikime, kad santuokos ir šeimos ryšiai gali tęstis ir po mirties – kad santuokos, kurias šventyklose atliko deramą įgaliojimą turintys asmenys, galios ir ateinančiame pasaulyje. Savo santuokų apeigose užuot sakę, „kol mirtis mus išskirs“, sakome „laikui ir visai amžinybei“.

    Taip pat tikime, kad stiprios tradicinės šeimos yra ne tik pagrindiniai stabilios visuomenės, ekonomikos ir vertybių kultūros padaliniai, bet ir pagrindiniai amžinybės, Dievo karalystės bei valdymo sistemos padaliniai.

    Tikime, kad dangaus organizacija ir valdymo sistema bus paremtos šeima ir gimine.

    Būtent dėl savo tikėjimo, kad santuoka ir šeima yra amžinos, mes, kaip Bažnyčia, norime vadovauti ir dalyvauti pasauliniame judėjime joms stiprinti. Žinome, kad ne vien aktyvūs tikintieji panašiai vertina ilgalaikę santuoką ir stiprius šeimos ryšius. Daug pasauliečių priėjo išvadą, kad abipusio pasišventimo santuoka ir šeiminis gyvenimas yra išmintingiausias, ekonomiškiausias ir laimingiausias gyvenimo būdas.

    Naujajai kartai ugdyti niekas neišrado organizacijos, veiksmingesnės už susituokusių gimdytojų su vaikais namus.

    Kodėl santuoka ir šeima svarbi visame pasaulyje? Viešosios apklausos rodo, kad santuoka vis dar yra idealas ir viltis daugumos visų amžiaus grupių žmonių – net tūkstantmečio kartos, iš kurios tiek daug girdime apie pasirinkimą nesituokti, asmeninę laisvę ir sugyvenimą vietoje santuokos. Faktas, kad didžioji dauguma pasaulio žmonių vis dar nori turėti vaikų ir kurti stiprias šeimas.

    Jei esame susituokę ir turime vaikų, tikras visos žmonijos bendrumas tampa dar aiškiau matomas. Kad ir kur gyventume, kad ir kokios religijos būtume, mus, kaip „šeimos žmones“, daugeliu atvejų sieja tokie pat iššūkiai, tokie pat prisitaikymai, tokios pat viltys, nerimai ir svajonės dėl savo vaikų.

    New York Times straipsnio autorius rašė: „Žmonėms suteikus maksimumą asmeninės laisvės daryti, ką jie nori, jų gyvenimai nepagerėja. Jie pagerėja tada, kai žmonės susisaisto įsipareigojimais, svarbesniais už asmeninius norus, – įsipareigojimais šeimai, Dievui, profesijai ir šaliai.“4

    Bėda ta, kad dauguma pasaulio žiniasklaidos ir pramogų neatspindi daugumos žmonių prioritetų ir vertybių. Dėl kažkokių priežasčių mūsų televizija, filmai, muzika ir internetas per dažnai iliustruoja klasikinį atvejį, kai mažuma apsimetinėja dauguma. Visokio rango amoralumas – nuo smurtinių vaizdų iki pramoginio sekso – vaizduojamas kaip norma, ir tradicinių vertybių žmonėms gali kilti minčių, kad esame atsilikę ar iš praėjusio amžiaus. Tokiame žiniasklaidos ir interneto užtvindytame pasaulyje kaip niekada sunku auginti atsakingus vaikus ir išlaikyti santuokas bei šeimas kartu.

    Nepaisant žiniasklaidos ir pramogų verslo pasiūlymų, nepaisant labai didelio kai kurių žmonių noro tuoktis ir kurti šeimą nuosmukio, svari dauguma žmonijos vis dar tiki, kad santuoka turi būti tarp vieno vyro ir vienos moters. Jie tiki ištikimybe santuokoje, jie tiki santuokos priesaikomis „ligoje ir sveikatoje“ bei „kol mirtis mus išskirs“.

    Kartais turime sau priminti, kaip man buvo priminta Romoje, nuostabų užtikrinantį ir guodžiantį faktą, kad santuoka ir šeima tebėra daugumos žmonių siekis ir idealas, ir kad ne mes vieni tuo tikime. Dar niekada nebuvo taip sunku rasti tinkamą balansą tarp darbo, šeimos ir asmeninių poreikių nei mūsų laikais. Kaip Bažnyčia, mes norime kuo galėdami padėti sukurti ir išlaikyti stiprias santuokas ir šeimas.

    Būtent todėl Bažnyčia aktyviai dalyvauja įvairiose sąjungose ir ekumeniniuose projektuose šeimai stiprinti bei vadovauja jiems. Būtent todėl mes dalinamės vertybėmis apie šeimą žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. Būtent todėl dalinamės savo šeimos narių ir giminių aprašais su visomis šalimis.

    Norime, kad mus išgirstų, kai pasisakome prieš visus išgalvotus ir alternatyvius gyvenimo būdus, bandančius pakeisti paties Dievo įkurtą šeimos organizaciją. Taip pat norime, kad mus išgirstų, kai pasisakome už tą džiaugsmą ir pasitenkinimą, kurį teikia tradicinė šeima. Turime ir toliau skelbti visame pasaulyje, kodėl santuoka ir šeima yra tokios svarbios, kodėl santuoka ir šeima yra tikrai svarbios dabar ir bus visada.

    Mano broliai ir seserys, sugrąžintoji Evangelija sukasi apie santuoką ir šeimą. Būtent santuokos ir šeimos klausimais galime labiausiai susivienyti su kitais tikėjimais. Būtent santuokos ir šeimos klausimais galime rasti daugiausia bendrumo su likusiu pasauliu. Būtent per santuoką ir šeimą Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia turi daugiausia galimybių būti šviesa ant kalno.

    Leiskite man užbaigti savo liudijimu (o devyni dešimtmečiai, kuriuos pragyvenau šioje žemėje, leidžia man tai sakyti), kad juo senesnis tampu, tuo geriau suvokiu, kad šeima yra gyvenimo šerdis ir amžinosios laimės raktas.

    Dėkoju savo žmonai, savo vaikams, savo anūkams, savo proanūkiams ir visiems artimiesiems bei giminaičiams, kurių dėka mano gyvenimas toks turiningas ir, taip, būtent amžinas. Apie šią amžiną tiesą kuo stipriausiai ir švenčiausiai liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.