2010–2019
Didingiausia jaunų suaugusiųjų karta
ankstesnis kitas

Didingiausia jaunų suaugusiųjų karta

Šiandieną mums reikia didingiausios jaunų suaugusiųjų kartos Bažnyčios istorijoje. Mums reikia visos jūsų širdies ir sielos.

Kelionių po pasaulį metu man daugiausia malonumo teikia galimybė susitikti ir pasisveikinti su mūsų misionieriais. Šie nuostabūs vyresnieji ir seserys spinduliuoja Kristaus Šviesa, ir mane visada įkvepia jų meilė Viešpačiui Jėzui Kristui bei pasišventusi tarnystė Jam. Kaskart spausdamas jiems ranką ir jausdamas jų nepakartojamą dvasią ir tikėjimą tariu sau: „Šie nuostabieji mūsų sūnūs ir dukros yra tikras stebuklas!“

2002 metų visuotinėje kunigijos sesijoje vyskupus, tėvus ir būsimuosius misionierius įpareigojau pakelti nuolatinės misijos tarnystės kartelę.

Tada pasakiau, kad „mums reikia didingiausios misionierių kartos Bažnyčios istorijoje. Mums reikia vertų, dvasiškai energingų misionierių. […]

[…] Mums reikia visos jūsų širdies ir sielos. Mums reikia energingų, sumanių, aistringų misionierių, kurie žino, kaip klausyti Šventosios Dvasios šnabždesių.“1

Šiandieniniame pasaulyje yra daugiau iššūkių nei prieš 13 metų. Mūsų vaikinai ir merginos susiduria su daug daugiau dėmesį blaškančių dalykų, galinčių nuklaidinti juos nuo pasiruošimo tiek misijai, tiek būsimam laimingam gyvenimui. Patobulėjo technologijos ir beveik visi turi mobilių įrenginių, kurie Dievo žmonijos šeimos dėmesį gali patraukti tiek didžiausiu gėriu, tiek besąžiniu blogiu.

Šiandien kalbu dabar tarnaujantiems misionieriams, būsimiems misionieriams, sugrįžusiems misionieriams ir visiems jauniems suaugusiesiems Bažnyčioje. Meldžiu, kad keliaudami per šiuos jaudinančius ir įtemptus savo gyvenimo metus suprastumėte ir apmąstytumėte šiuos jums skirtus mano žodžius.

Ankstyvosiomis Bažnyčios dienomis būsimi misionieriai, prieš vykdami į misijas, susitikdavo pasikalbėti su visuotiniu įgaliotiniu. Šiais laikais dėl misionieriškos tarnystės su jumis kalbasi jūsų vyskupai ir kuolų prezidentai, o dauguma jūsų visą savo gyvenimą nugyvensite nepasikalbėję su visuotiniu įgaliotiniu. Tiesiog tokia yra realybė pasaulinėje bažnyčioje, turinčioje daugiau nei 15 milijonų narių. Savo brolių vardu sakau jums: norėtume, kad galėtume asmeniškai susipažinti su kiekvienu iš jūsų ir pasakyti jums, kad jus mylime ir palaikome.

Laimei, Viešpats parūpino mums būdų, kaip su jumis susisiekti. Pavyzdžiui, Dvylikos Kvorumo narys kiekvieną misionierių paskiria į atitinkamą misiją. Nors tai daroma be įprasto pokalbio akis į akį, tačiau dėl technologijų ir apreiškimo tampa įmanoma tai padaryti nepaprastai artimai ir asmeniškai. Leiskite man papasakoti, kaip tai vyksta.

Jūsų nuotrauka pasirodo kompiuterio ekrane kartu su svarbiausia informacija, kurią pateikė jūsų vyskupas ir kuolo prezidentas. Pasirodžius jūsų nuotraukai mes pažvelgiame į jūsų akis ir peržiūrime jūsų atsakymus į misionieriaus rekomendacijos klausimus. Tą trumpą akimirką atrodo, lyg jūs patys ten būtumėte ir atsakinėtumėte tiesiogiai.

Žvelgdami į jūsų nuotrauką mes tikime, kad visiškai atitinkate „pakeltąją kartelę“, kuri šiandien iškeliama tam, kad būtumėte ištikimas ir sėkmingas misionierius. Tada, Viešpaties Dvasios galia ir Prezidento Tomo S. Monsono pavedimu mes paskiriame jus į vieną iš 406 Bažnyčios misijų pasaulyje.

Ne, tai nėra tas pats, kaip asmeninis pokalbis akis į akį. Bet panašu.

Vaizdo konferencijos yra kitas būdas, mums padedantis susisiekti su toli nuo Bažnyčios valdybos gyvenančiais Bažnyčios vadovais ir nariais.

Turint tai omenyje, norėčiau, kad besiruošiantieji tarnauti misijoje, jau sugrįžusieji ir visi jauni suaugusieji skirtų man kelias minutes, lyg šiuo metu dalyvautume vaizdo pokalbyje. Prašau, kad ir kur šį vakarą būtumėte, kelias minutes pažiūrėkite į mane taip, lyg kambaryje mes būtume vienui vieni.

O aš įsivaizduosiu, kad žvelgiu į jūsų akis ir atidžiai klausausi jūsų atsakymų į kelis klausimus, kurie, tikiu, man daug ką pasakys apie jūsų liudijimo ir pasišventimo Dievui gilumą. Perfrazuosiu tai, ką prieš 13 metų pasakiau misionieriams: dabar mums reikia didingiausios jaunų suaugusiųjų kartos Bažnyčios istorijoje. Mums reikia visos jūsų širdies ir sielos. Mums reikia energingų, mąstančių, aistringų jaunų suaugusiųjų, kurie, būdami jauni šiuolaikiniai pastarųjų dienų šventieji ir patirdami kasdieninius išbandymus ir pagundas, moka įsiklausyti ir reaguoti į Šventosios Dvasios kuždesius.

Kitaip tariant, laikas tą kartelę paaukštinti ne tik misionieriams, bet ir sugrįžusiems misionieriams ir visai jūsų kartai. Turėdami tai omenyje, prašau, savo širdyse apmąstykite atsakymus į tokius klausimus:

  1. Ar reguliariai tyrinėjate Raštus?

  2. Ar kas rytą ir vakarą klaupiatės maldoje, kad pasikalbėtumėte su savo Dangiškuoju Tėvu?

  3. Ar kiekvieną mėnesį pasninkaujate ir aukojate pasninko atnašas – net jei esate neturtingas, stokojantis studentas, negalintis daug paaukoti?

  4. Kai jūsų paprašo paruošti, palaiminti, išdalinti ar priimti sakramentą – ar tuomet stipriai mąstote apie Gelbėtoją ir Jo apmokančią auką už jus?

  5. Ar lankote susirinkimus ir stengiatės švęsti šabo dieną?

  6. Ar esate sąžiningi namuose, mokykloje, bažnyčioje ir darbe?

  7. Ar esate protiškai ir dvasiškai švarūs? Ar vengiate pornografijos žiūrėjimo ar žvalgymosi po tokius tinklalapius, žurnalus, filmus ar programėles, įskaitant „Tinder“ ir „Snapchat“ nuotraukas, kurie sukeltų jums gėdą, jei tai pamatytų jūsų tėvai, Bažnyčios vadovai ar net pats Gelbėtojas?

  8. Ar taupiai naudojate laiką – vengdami netinkamų technologijų ir socialinių tinklų, taip pat jūsų dvasinį jautrumą atbukinti galinčių vaizdo žaidimų?

  9. Ar jūsų gyvenime yra kas nors tokio, ką turėtumėte pakeisti ir ištaisyti, pradedant nuo šio vakaro?

Dėkoju jums už šį trumpą apsilankymą. Viliuosi, kad į visus šiuos klausimus atsakėte sąžiningai ir juos apmąstydami. Jei jums nesiseka laikytis kurio nors iš šių paprastų principų, raginu jus drąsiai atgailauti ir suderinti savo gyvenimą su teisios mokinystės Evangelijos standartais.

O dabar, broliai, ar galėčiau pasidalinti keliais patarimais, padėsiančiais jums savo liudijimą apie Evangeliją pagilinti iki širdies ir sielos gelmių?

Sugrįžusiems misionieriams primenu, kad jūsų ruošimasis gyvenimui ir šeimai turėtų būti nuolatinis. Sugrįžęs misionierius nereiškia išėjęs į pensiją! Kaip sugrįžę misionieriai turėtumėte „būti uoliai užsiėmę daryti gera ir daug ką daryti savo laisva valia, ir įgyvendinti daug teisumo“2.

Prašau, savo misijoje įgytus įgūdžius kasdien naudokite, kad laimintumėte jus supančius žmones. Nenukreipkite dėmesio nuo tarnavimo kitiems, sutelkdami jį visą tik į mokslus, darbą ar socialinę veiklą. Verčiau subalansuokite savo gyvenimą su dvasine patirtimi, primenančia ir paruošiančia jus nuolatinei, kasdieninei tarnystei kitiems.

Misijoje išmokote, kaip svarbu žmones lankyti jų namuose. Norėčiau viltis, kad visi mūsų jauni suaugusieji, tiek tarnavę, tiek ir netarnavę nuolatinėje misijoje, supranta, kaip svarbu lankyti vienišus, ligotus ar prislėgtus žmones, ir tai daro ne iš pareigos, o iš tikros meilės Dangiškajam Tėvui ir Jo vaikams.

Lankantieji vidurinę mokyklą ir besiruošiantys misijai, raginu jus lankyti ir baigti seminariją. Jauni suaugusieji, jūs turėtumėte lankyti religijos institutą.3 Jei studijuojate Bažnyčios mokymo įstaigoje, tai į kiekvieno semestro paskaitų tvarkaraštį nuosekliai įtraukite religinę paskaitą. Per šį svarbų pasiruošimo misijai ar amžinajai santuokai bei suaugusiojo gyvenimui laikotarpį turite nuolat ieškoti būdų, kaip mokytis ir augti bei per Šventąją Dvasią gauti įkvėpimo ir patarimų. Šį tikslą pasiekti jums gali padėti rūpestingas ir pamaldus Evangelijos studijavimas seminarijoje, institute ar religinėse paskaitose.

Nesvarbu, ar lankote Bažnyčios mokymo įstaigą, ar ne, mokotės universitete, ar ne, nemanykite, jog esate pernelyg užimti, kad studijuotumėte Evangeliją. Seminarijos, instituto ar religijos pamokos ar paskaitos jūsų gyvenimui suteiks pusiausvyros ir prisidės prie jūsų pasaulietinio išsilavinimo, suteikdamos papildomų progų laiką praleisti studijuojant Raštus ir pranašų bei apaštalų mokymus. Yra keturi nuostabūs nauji kursai. Kiekvieną jauną suaugusįjį raginu jais pasidomėti ir juos lankyti.4

Nepamirškite, kad jūsų vietiniame institute ar jaunų nesusituokusiųjų apylinkėje ar kuole rengiamos pamokos ir veiklos yra skirtos tam, kad galėtumėte būti su kitais vaikinais ir merginomis, kad kartu mokydamiesi, augdami dvasiškai ir bendraudami galėtumėte pakylėti ir įkvėpti vieni kitus. Broliai, jei savo mobiliuosius telefonus atidėsite į šalį ir trumpam apsidairysite, galbūt institute net pamatysite savo būsimą porininkę.

O tai veda prie mano kito patarimo, kurio, esu tikras, jūs tikėjotės: Jūs, jauni suaugusieji, turite vaikščioti į pasimatymus ir vesti. Prašau, liaukitės atidėlioti! Žinau, kad kai kurie iš jūsų bijote kurti šeimą. Tačiau jei vesite tinkamą asmenį tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, jums nereikės nerimauti. Tiesą sakant, išvengsite daugumos patiriamų problemų, jei būsite „uoliai užsiėmę“ teisiu vaikščiojimu į pasimatymus, asistavimu ir santuoka. Nesiuntinėkite jai telefoninių žinučių! Norėdami prisistatyti aplink jus esančioms teisioms Dievo dukroms kreipkitės savo paties balsu. Tiesą sakant, išgirdusi žmogaus balsą ji bus tokia šokiruota, kad galbūt pasakys „taip“.

Broliai, liudiju jums, kad Viešpats Jėzus Kristus per Savo apmokančią auką gali padėti mums ištaisyti viską, ką reikia ištaisyti mūsų gyvenime.

Šį vakarą ruošdamiesi rytoj švęsti Velykų sekmadienį, prašau, stabtelėkite kartu su manimi prisiminti Kristaus Apmokėjimo dovaną. Atminkite, kad mūsų Dangiškasis Tėvas ir mūsų Gelbėtojas Jėzus Kristus žino jus geriausiai ir myli jus labiausiai.

Per Apmokėjimą Išpirkėjas pasiėmė ant Savęs mūsų vargus, skausmus ir nuodėmes. Pasaulio Gelbėtojas kiekvieną iš mūsų gali suprasti todėl, kad per Savo kančią Getsemanėje ir ant kryžiaus Pats patyrė mūsų nepateisintas viltis, iššūkius ir tragedijas.5 Jo mirtis buvo paskutinis meilės mums veiksmas, ir tą lemtingą vakarą Jis buvo palaidotas naujame kape.

Sekmadienio rytą Jėzus pakilo iš mirusių – taip kiekvienam iš mūsų pažadėdamas naują gyvenimą. Prisikėlęs Viešpats tuomet pavedė Savo mokiniams mokyti visus įtikėti Kristumi, atgailauti už nuodėmę, pasikrikštyti, priimti Šventosios Dvasios dovaną ir ištverti iki galo. Broliai, mes žinome, kad mūsų Dievas Tėvas ir Jo Mylimas Sūnus pasirodė Pranašui Džozefui Smitui ir per jį sugrąžino nesibaigiančios Jėzaus Kristaus Evangelijos pilnatvę.

Broliai, būkite stiprūs. Laikykitės Dievo įsakymų. Viešpats Jėzus Kristus pažada, kad išpildys visus mūsų trokštamus teisius dalykus. Bažnyčios vadovai pasitiki jumis. Jauni suaugusieji, mums reikia, kad kiekvienas iš jūsų ruoštumėtės vesti, tarnauti ir ateityje vadovauti, ir dėl to nuolankiai meldžiuosi Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, amen.