20 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Religijos laisvės palaiminimai
„20 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Religijos laisvės palaiminimai“, Mormono Knygos mokymai ir doktrina. Medžiaga mokytojui (2021)
„20 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Mormono Knygos mokymai ir doktrina. Medžiaga mokytojui
20 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Religijos laisvės palaiminimai
Paveikslėlis
„Vadas Moronis iškelia laisvės vėliavą“ („Vadas Moronis ir laisvės vėliava“), aut. Arnoldas Fraibergas
Kiek jums svarbi religijos laisvė? Kaip parašyta Bažnyčios naujienų svetainėje: „Religijos laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė, sauganti visų žmonių sąžinę. Ji leidžia mums mąstyti, kalbėti ir veikti pagal tai, kuo karštai tikime. […] Religijos laisvė apsaugo visų žmonių grupių ir pavienių asmenų teises, įskaitant labiausiai pažeidžiamų tiek religingų, tiek nereligingų žmonių teises“ (“Religious Freedom,” newsroom.ChurchofJesusChrist.org).
Kalbėdamas apie mūsų laikus vyresnysis Robertas D. Heilsas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo perspėjo: „[Šėtonas] aršiai ją griauna, priešinasi ir skleidžia sumaištį dėl religijos laisvės – dėl jos esmės ir svarbos mūsų dvasiniame gyvenime ir net išgelbėjime“ (Ginkime valios laisvę, saugokime religijos laisvę, 2015 m. balandžio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga). Kai ruošdamiesi pamokai studijuosite šią medžiagą, apsvarstykite, ko iš Mormono Knygos galime išmokti apie religijos laisvės svarbą ir kaip galėtumėte šią laisvę remti, saugoti ir ginti.
1 dalis
Kaip religijos laisvė saugo mano įsitikinimus ir tai, kaip renkuosi pagal juos gyventi?
Per visą žmonijos istoriją ši esminė žmogaus teisė veikti pagal savo įsitikinimus dažnai buvo ginčijama ar netgi ribojama. Pavyzdžiui, valdant karaliui Mozijui, netikintieji labai smarkiai persekiojo Bažnyčios narius (žr. Mozijo 27:1).
Paveikslėlis
piktograma, studijuokite
Studijuokite ruošdamiesi pamokai
Perskaitykite Mozijo 27:1–4 aprašytus įvykius ir išsiaiškinkite, kaip bažnyčios ir valdžios atstovai darbavosi drauge, kad tarp žmonių įtvirtintų taiką.
Religijos laisvė gina ne tik religingų žmonių teisę išpažinti tikėjimą, bet saugo ir nereligingų ar turinčių visiškai skirtingus įsitikinimus žmonių teises. Vienas to pavyzdys yra pasakojimas apie Korihorą. Korihoras gyveno valdant teisėjams, valdžios sistemai, kuri buvo sukurta tam, kad saugotų ir gintų žmonių laisvę nuo neteisių karalių (žr. Mozijo 29 skyrių). Korihoras pamokslavo, „kad nebus Kristaus“ (Almos 30:12). Jis skelbė, jog nėra nuodėmės ir kad kiekvienas žmogus klesti pagal savo sumanumą. Korihoro mokymai daugelį žmonių nuvedė tolyn nuo Viešpaties. (Žr. Almos 30:6, 12–18.)
Perskaitykite Almos 30:7–9, 11 ir išsiaiškinkite, kodėl Korihoras turėjo teisę išreikšti savo įsitikinimus.
Almos 30:29–58 skaitome, kad Korihorą atvedė pas pranašą Almą ir vyriausiąjį Zarahemlos teisėją ir kad Alma atrėmė Korihoro mokymus liudijimu apie Kristų. Kaip Korihoras turėjo teisę pasakyti, kad netiki į Dievą, taip ir Alma galėjo paliudyti, kad Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus yra. Pasirinkęs netikėti Alma, Korihoras pareikalavo ženklo iš Dievo ir tapo nebyliu. Kai apie šį įvykį buvo paskelbta, tikėjusieji Korihoru įsitikino jo nedorumu ir visi „buvo vėl atversti į Viešpatį“ (58 eilutė).
Kalbėdamas, kaip svarbu ginti visų žmonių religijos laisvę, pranašas Džozefas Smitas sakė:
Paveikslėlis
pranašas Džozefas Smitas
Esu tiek pat pasiryžęs numirti gindamas presbiteriono, baptisto ar bet kokios kitos denominacijos gero žmogaus teises [kaip ir Bažnyčios nario teises]; nes tas principas, kuris pamintų pastarųjų dienų šventųjų teises, pamintų ir Romos katalikų ar bet kokios kitos denominacijos, kuri gal būtų nepopuliari ir per silpna apsiginti, teises. (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 333)
Džozefas Smitas taip pat religijos laisvę pabrėžė kaip esminį Bažnyčios mokymą: „Mes tvirtiname turį privilegiją garbinti Visagalį Dievą pagal tai, kaip liepia mūsų pačių sąžinė, ir pripažįstame tokią pačią privilegiją visiems žmonėms – tegul jie garbina, kaip nori, kur nori ir ką nori“ (Tikėjimo Teiginių 1:11).
Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia paskelbė teiginį, kaip taikiai siekti religijos laisvės:
Ten, kur įstatymas riboja religijos laisvę, pastarųjų dienų šventieji tiki, kad reikia paklusti įstatymui, bet siekti savo pagrindinių teisių apsaugos tokiais teisėtais būdais, kokie tik įmanomi kiekvienoje teisinėje sistemoje ar šalyje. (“Religious Freedom: The Basics,” ChurchofJesusChrist.org)
Paveikslėlis
piktograma, aptarkite
Ruošdamiesi pamokai aptarkite
Apsvarstykite, kaip galėtumėte pasikalbėti su kito tikėjimo žmogumi ar žmonėmis ir paklausti jų, kodėl jiems svarbi jų religija ir ar jie kada nors yra patyrę persekiojimų dėl religijos. Į pamoką ateikite pasiruošę pasidalyti tuo, ką sužinojote.
Kaip galėčiau padėti remti ar saugoti religijos laisvę?
Galėtų būti naudinga apsvarstyti keletą gyvenimo be religijos laisvės pavyzdžių. Įsivaizduokite, kad patekote į vieną ar kelias iš čia pateiktų situacijų, kai religijos laisvė ribojama:
Galite prarasti darbą ar vadovo pareigas, jei išsakote religinius įsitikinimus, netgi jei tai darote ne darbe. […]
Iš jūsų reikalaujama slėpti savo religiją ar atlikti užduotis, kurios prieštarauja jūsų įsitikinimams. […]
Iš jūsų reikalaujama dirbti šabo dieną arba per religines šventes net tada, kai kiti sutinka dirbti vietoj jūsų. […]
Iš jūsų vaikų viešose mokyklose gali būti reikalaujama mokytis lyties ir genderizmo teorijų, kurios prieštarauja pagrindiniams Bažnyčios mokymams. […]
Jums gali būti neleidžiama įsivaikinti vaikų ar tapti globėjais dėl jūsų religinių įsitikinimų ar požiūrio į šeimą.
Jei esate verslininkai, galite prarasti leidimą verstis savo verslu ar būti nubausti didele bauda dėl to, kad atsisakote atlikti paslaugas, kurios prieštarauja jūsų religiniams įsitikinimams. (“Religious Freedom Matters: What’s at Risk,” Ensign, July 2017, 37)
Mormono Knygoje rašoma, kad 19-ais teisėjų valdymo metais nedoras žmogus vardu Amalikijas susimokė su kitais žmonėmis norėdamas tapti nefitų karaliumi. Jis stengėsi gudrumu sunaikinti Viešpaties Bažnyčią ir „laisvės pagrindą, kurį Dievas suteikė jiems“ (Almos 46:10). Amalikijas įkalbėjo daugelį nefitų ir jie paliko Bažnyčią, kad sektų paskui jį. (Žr. Almos 46:1–10.)
Sužinojęs apie Amalikijo planą, vyriausiasis nefitų armijų vadas Moronis supyko ir surinko žmones ginti savo teisių, taip pat ir religijos laisvės (žr. Almos 46:11–13, 19–20).
Perskaitykite Almos 46:11–13, 19–20 ir išsiaiškinkite, ką darė vadas Moronis, kad apgintų žmonių laisves nuo iškilusios grėsmės.
Žmonės jungėsi prie Moronio ir sudarė sandorą kovoti prieš grėsmes jų laisvėms (žr. Almos 46:21–22). Kalbėdamas apie mūsų pareigą remti religijos laisvę, vyresnysis Heilsas mokė:
Paveikslėlis
Vyresnysis Robertas D. Heilsas
Mes, Jėzaus Kristaus mokiniai, privalome darbuotis drauge su panašiai mąstančiais tikinčiaisiais ir užtarti tai, kas teisu. […]
Privalome apsaugoti šias šventas laisves ir teises savo pačių ir savo ainijos labui. Ką jūs ir aš galime daryti?
Pirma, tapkime labiau informuoti. Domėkitės visuomenės problemomis, galinčiomis paveikti religijos laisvę.
Antra, pagal savo galimybes junkitės prie kitų, taip pat besirūpinančių religijos laisve. Petys į petį darbuokitės gindami religijos laisvę.
Trečia, gyvenkite taip, kad savo geru pavyzdžiu – žodžiais ir darbais – parodytumėte, kuo tikite. Tai, kaip gyvename pagal savo religiją, yra daug svarbiau, nei ką sakome apie savo religiją.
Artinasi antrasis mūsų Gelbėtojo atėjimas. Nedelskime šiame didžiame darbe. Atminkite vadą Moronį, iškėlusį laisvės vėliavą [žr. Almos 46:12]. […] Prisiminkite žmonių atsaką – naudodamiesi savo valios laisve jie „bėgte susirinko“ sudarę sandorą, kad imsis veiksmų [Almos 46:21]. (Ginkime valios laisvę, saugokime religijos laisvę, 2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
Paveikslėlis
piktograma, apmąstykite
Ruošdamiesi pamokai apmąstykite
Kaip galėtumėte remti ir saugoti religijos laisvę savo šalyje?
