Bažnyčios suorganizavimo dieną Viešpats pažadėjo dvasinį saugumą tiems, kurie skirs dėmesį pranašo žodžiams (žr. DS 21:4–6). Netrukus po to, norėdamas Bažnyčios nariams padėti išvengti apgaulės, Viešpats apreiškė, kad tik pranašas yra įgaliotas gauti apreiškimą visai Bažnyčiai (žr. DS 28:1–7). Pranašas taip pat turi įgaliojimą aiškinti Raštus. Supratus šias tiesas, jos taps papildoma dvasine apsauga šiomis pastarosiomis dienomis.
Pagalbiniai skaitiniai
Raselas M. Nelsonas, „Pranašų palaikymas“, 2014 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga.
Ezra Taft Benson, “Fourteen Fundamentals in Following the Prophet” [1980 m. vasario 26 d., Brigamo Jango universiteto dvasinė valandėlė], speeches.byu.edu; taip pat žr. Tambuli, June 1981, 1–8.
Paklauskite mokinių, kaip kartais dar vadiname Bažnyčios prezidentą. Mokinių atsakymus surašykite lentoje. Tada pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 21:1, o likusiuosius – sekti skaitomas eilutes. Lentoje surašykite visus papildomus kreipinius. Tada paklauskite:
Kaip kiekvienas šioje eilutėje paminėtas kreipinys apibūdina Bažnyčios prezidento darbą?
Padėkite mokiniams suprasti Doktrinos ir Sandorų 21 skyriaus kontekstą paaiškindami, kad jame užrašytas apreiškimas buvo duotas tą dieną, kai Bažnyčia buvo suorganizuota. (Pastaba. Kai mokiniai išmoksta suprasti Raštų kontekstą, jie labiau linkę suprasti to, ką skaito, prasmę ir svarbą.) Tada paklauskite:
Kodėl pirmiesiems Bažnyčios nariams būtų buvę svarbu suvokti, kad Džozefo Smito, kaip pranašo, pašaukimas žymiai skyrėsi nuo kitų bažnyčių vadovų vaidmens?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 21:4–5, o likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą. Tada aptarkite šitai:
Kodėl kartais prireikia kantrybės ir tikėjimo norint paisyti pranašų patarimų?
Jei reikia, galite mokiniams perskaityti šį prezidento Haroldo B. Ly (1899–1973) teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Haroldas B. Ly
„Turime išmokti skirti dėmesį žodžiams ir įsakymams, kuriuos Viešpats duos per Savo pranašą. […] Jums gali nepatikti, ką pasakys Bažnyčios įgaliotiniai. Tai gali prieštarauti jūsų politinėms pažiūroms. Tai gali prieštarauti jūsų socialinėms pažiūroms. Tai tam tikru būdu gali trukdyti jūsų socialiniam gyvenimui. Bet jei klausysitės tų dalykų, išeinančių lyg iš Paties Viešpaties burnos, kantriai ir su tikėjimu, pažadama, kad „pragaro vartai jūsų nenugalės; taip, ir Viešpats Dievas išsklaidys tamsos galias prieš jus ir supurtys dangus jūsų labui ir savo vardo šlovei (DS 21:6)“ (Teachings of Presidents of the Church: Harold B. Lee [2000], 84).
Jei taip liepia Dvasia, galite paaiškinti šitai:
Mes, kaip pastarųjų dienų šventieji, netikime, kad pranašai yra tobuli žmonės. Tačiau Viešpats niekada jiems neleis nuklaidinti Bažnyčios (žr. 1 Oficialus Pareiškimas, „Ištraukos iš trijų prezidento Vilfordo Vudrufo pasisakymų dėl manifesto“).
Mes tikime ir džiaugiamės nuolatiniu apreiškimu. Bažnyčios istorijoje yra buvę atvejų, kai pranašas išaiškino buvusio pranašo patarimą arba įvardijo mokymus ar tam tikras kadaise daugumos priimtas praktikas, kurias reikėjo pakeisti. Pavyzdžiui, pirmaisiais Bažnyčios metais nariai buvo raginami susirinkti į centrinę vietą, pvz., Kirtlande, Ohajo valstijoje, arba Džeksono apygardoje, Misūrio valstijoje. Mūsų dienomis Bažnyčios nariai raginami susirinkti savo vietiniuose kuoluose ar apygardose.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 21:6. Likusiuosius paraginkite sekti skaitomą eilutę ir surasti pažadus, duotus tiems, kurie paiso pranašo žodžių. Galite mokiniams pasiūlyti pasižymėti tai, ką randa. Tada paklauskite:
Kaip apibendrintumėte pažadus tiems, kurie paiso pranašo žodžių? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtų atpažinti tokį principą: jei paisysime pranašo žodžių, būsime apsaugoti nuo priešininko. Mokiniams atsakinėjant galite paaiškinti, kad viena iš žodžio supurtyti reikšmių yra išjudinti arba kažką išstumti iš kokio nors stovo ar talpyklos. Tad viena iš 6 eilutės interpretacijų nusako, kad kai dangūs supurtomi mūsų labui, „išjudinami“ ir ant mūsų išliejami apreiškimai ir palaiminimai.)
Pateikite šį prezidento Henrio B. Airingo teiginį ir paprašykite vieno mokinio garsiai jį perskaityti:
Paveikslėlis
Prezidentas Henris B. Airingas
„Tiems, kieno tikėjimas stiprus, atrodo savaime suprantama, kad saugumo ieškoma pranašų patarimuose. Kai pranašas kalba, tie, kurių tikėjimas silpnas, gali pamanyti, kad girdi tik išmintingą žmogų, duodantį gerą patarimą. […]
[…] Tačiau sprendimas atmesti pranašo patarimą pakeičia patį mūsų pamatą, ant kurio stovime. Jis tampa daug pavojingesnis. Nepaklusimas pranašo patarimui sumenkina mūsų gebėjimą ateityje priimti įkvėptą patarimą“ (“Finding Safety in Counsel,” Ensign, May 1997, 25).
Kodėl atstūmus pranašų patarimą „pamatas, ant kurio stovime“, tampa „pavojingesnis“? Kokie pavyzdžiai rodo, kad iš tiesų taip ir yra?
Kada jūs ar jūsų pažįstamas buvote palaiminti už tai, kad paisėte gyvojo pranašo patarimo?
Kaip šis principas, kuriuo mokoma skirti dėmesį pranašo patarimui, gali būti pritaikytas religiniuose, moraliniuose ir socialiniuose mūsų dienų sunkumuose?
Paraginkite mokinius apmąstyti, ką jie gali daryti, kad pelnytų Doktrinos ir Sandorų 21:6 eilutėje pažadėtus palaiminimus. Patikinkite, kad jeigu jie nuoširdžiai paisys pranašo žodžių, tai sulauks didžių palaiminimų tiek dabar, tiek ir amžinybėje. Paaiškinkite, kad paisyti pranašų patarimo nereiškia aklai paklusti jų žodžiams.
Perskaitykite šį prezidento Haroldo B. Ly teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Haroldas B. Ly
„Pastarųjų dienų šventiesiems nepakanka vien sekti savo vadovais ir priimti jų patarimą, turime didesnę pareigą patys įgyti nepajudinamą liudijimą apie šių vyrų dievišką paskyrimą ir kad tai, ką jie mums pasakė, yra Dangiškojo Tėvo valia“ (Teachings: Harold B. Lee,45).
Paaiškinkite, kad netrukus po to, kai buvo suorganizuota Bažnyčia, kai kurie jos nariai buvo priešininko suklaidinti duoti netikrus pranašiškus nurodymus. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 28 skyriaus antraštę, o likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą (taip pat žr. Jeffrey G. Cannon, “All Things Must Be Done in Order: D&C 28, 43,” Revelations in Context series, Apr. 4, 2013, history.lds.org). Tada paklauskite:
Kas būtų nutikę, jei Bažnyčios nariai ir toliau būtų tikėję tariamais Hairamo Peidžo apreiškimais?
Kaip ši Viešpaties žinia paaiškino Bažnyčios Prezidento vaidmenį? (Mokiniai turėtų suprasti tokią doktriną: Bažnyčios prezidentas yra asmuo, turintis raktus, leidžiančius gauti apreiškimą visai Bažnyčiai.)
Kad padėtumėte mokiniams praplėsti savo supratimą apie šią doktriną, vieno mokinio paprašykite garsiai perskaityti šią istorinę Doktrinos ir Sandorų 43 skyriaus informaciją:
„1831 m. vasarį tarp šventųjų Kirtlande, Ohajo valst., pasirodė moteris, vardu ponia Habl. Ji tvirtino, kad yra pranašė ir gavo apreiškimus Bažnyčiai, kad žino, jog Mormono Knyga yra tikra, ir kad turėtų tapti mokytoja Bažnyčioje. Jai pavyko apgauti keletą šventųjų. Džozefas Smitas ir kiti sunerimo dėl jos įtakos ir dėl kitų tarp šventųjų atsiradusių netikrų apreiškimų. Pranašas nusprendė Viešpaties pasiteirauti, ką daryti, ir gavo apreiškimą, kuris dabar užrašytas Doktrinos ir Sandorų 43 skyriuje (žr. Documents, Volume 1: July 1828–June 1831, vol. 1 of the Documents series of The Joseph Smith Papers [2013], 257).
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 43:1–7 ir surasti doktrinas, kurias tuo metu Viešpats išaiškino. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti tai, ką randa. Taip pat galite pasiūlyti tas eilutes sujungti daline nuoroda su Doktrinos ir Sandorų 28:2. Paminėkite, kad 28 skyriuje užrašytas apreiškimas buvo skirtas šventiesiems Niujorko valstijoje, o apreiškimas, užrašytas 43 skyriuje, – šventiesiems Kirtlande. Tada paklauskite:
Kas buvo paskirtas gauti įsakymus ir apreiškimus visai Bažnyčiai tuo metu, kai buvo duotas Doktrinos ir Sandorų 43 skyriuje užrašytas apreiškimas?
Kokių doktrinų galime išmokti iš šių eilučių? (Mokiniai gali vartoti kitus žodžius, tačiau turėtų suprasti šias doktrinas: visai Bažnyčiai apreiškimą gali gauti tik vienas tuo metu paskirtas asmuo. Tie, kurie klausys Bažnyčios prezidento, nebus apgauti.)
Galite perskaityti tokį vyresniojo L. Tomo Perio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis L. Tomas Peris
„Yra tvarka, kokia Viešpats apreiškia Savo valią žmonijai. Mes visi turime teisę kreiptis į Viešpatį ir gauti įkvėpimą per Jo Dvasią tame darbe, kuriame esame paskirti prievaizdais. Gimdytojai gali gauti apreiškimą savo šeimai, vyskupas savo bendruomenei, o Pirmoji Prezidentūra – visai Bažnyčiai. […] Pranašas Džozefas Smitas pareiškė:
„Tai prieštarauja Dievo tvarkai, kad koks nors Bažnyčios narys ar bet koks kitas žmogus gautų nurodymus įgaliotiems asmenims, kurių padėtis aukštesnė už jų“ [Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas (2007), p. 190]“ („Tikime viskuo, ką Dievas apreiškė“, 2003 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga).
Kaip žinojimas, kad Dievo apreiškimas visuomet gaunamas per patvirtintus kunigystės kanalus, padeda jums išvengti apgaulės? Kaip tai gali suteikti ramybės jūsų gyvenime?
Kaip Viešpaties apreiškimo modelis palaiko tvarką Bažnyčioje?
Paaiškinkite, kad augant Bažnyčiai Viešpats nurodė pranašui Džozefui Smitui suorganizuoti kunigiją ir Bažnyčios narius.
Garsiai perskaitykite arba apibendrinkite šį teiginį:
„Augant Bažnyčios narių skaičiui, pranašas toliau gaudavo apreiškimus apie kunigystės pareigybes. Viešpaties nurodymu jis organizavo Pirmąją Prezidentūrą, save padarydamas prezidentu, o Sidnį Rigdoną ir Frederiką G. Viljamsą patarėjais. Jis taip pat organizavo Dvylikos Apaštalų Kvorumą ir Pirmąjį Septyniasdešimties kvorumą. Jis pašaukė ir įšventino vyskupus bei jų patarėjus, aukštuosius kunigus, patriarchus, aukštąsias tarybas, Septyniasdešimčių narius ir vyresniuosius. Jis suorganizavo pirmuosius Bažnyčios kuolus“ (Mūsų paveldas. Trumpa Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios istorija [1996], p. 25).
Paaiškinkite, kad Pirmoji Prezidentūra Bažnyčioje užima svarbią vietą. Paprašykite mokinių išstudijuoti Doktrinos ir Sandorų 90:1–6 ir išsiaiškinti konkrečias Pirmosios Prezidentūros pareigas. (Pirmoji Prezidentūra „nešio[ja] duotus karalystės raktus“ [2 eilutė] ir yra priemonė, per kurią „apreiškimai bus duodami“ Bažnyčiai [4 eilutė]).
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Likusiųjų paprašykite įsiklausyti, kokiais dviem būdais Bažnyčioje įtvirtinama doktrina.
Paveikslėlis
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas
„1954 metais prezidentas Dž. Rubenas Klarkas jaun., tada patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje, paaiškino, kaip Bažnyčioje paskelbiama doktrina ir koks svarbus yra Bažnyčios Prezidento vaidmuo. Kalbėdamas apie Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo narius, jis pasakė: „Turime atminti, kad kai kuriems visuotiniams įgaliotiniams yra duotas ypatingas pavedimas; jie turi ypatingą dovaną; jie palaikomi kaip pranašai, regėtojai ir apreiškėjai, kas suteikia jiems ypatingą dvasinę dovaną, susijusią su žmonių mokymu. Jie turi teisę, galią ir įgaliojimą skelbti Dievo mintį ir valią Jo žmonėms, būdami pavaldūs visuotinei Bažnyčios prezidento galiai ir įgaliojimui. […]
[…] Bažnyčios prezidentas gali paskelbti ar aiškinti doktrinas, kurias jis gavo per jam skirtą apreiškimą (pvz., žr. DS 138). Doktrina taip pat gali būti išaiškinama jungtinėje Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo taryboje (pvz., žr. 2 Oficialus Pareiškimas)“ („Kristaus doktrina“, 2012 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga).
Kodėl svarbu atminti, kas turi įgaliojimą paskelbti „Dievo mintį ir valią“ pasauliui?
Pamoką baikite paprašydami mokinių apmąstyti, ko jie išmoko iš gyvųjų pranašų ir apaštalų žinios. Pakvieskite mokinius pasidalinti savo liudijimu, kaip tos žinios juos palaimino.