Santuoka tarp vieno vyro ir vienos moters yra nuolatinis Viešpaties įstatymas, nebent Jis įsakytų ką kita (žr. Jokūbo knyga 2:27–30). Pranašui Džozefui Smitui buvo įsakyta sugrąžinti daugpatystės praktiką, ši praktika Bažnyčioje gyvavo daugiau negu penkiasdešimt metų, kol Viešpats įkvėpė Prezidentą Vilfordą Vudrufą ją nutraukti. Daugpatystė buvo didis išbandymas Džozefui Smitui ir daugumai ją praktikavusiųjų. Naudodami tikėjimą mokiniai gali suprasti, kad daugpatystės praktikavimas šiais laikais buvo visa ko Atstatymo dalis.
Pagalbiniai skaitiniai
„Plural Marriage in The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints,“ Gospel Topics, lds.org/topics.
„Plural Marriage in Kirtland and Nauvoo,“ Gospel Topics, lds.org/topics.
„Plural Marriage and Families in Early Utah,“ Gospel Topics, lds.org/topics.
„The Manifesto and the End of Plural Marriage,“ Gospel Topics, lds.org/topics.
Pastaba. Šiuose „Gospel topics“ straipsniuose yra kur kas daugiau medžiagos, negu jūs galėsite aptarti per pamoką. Turėkite tai omenyje ruošdamiesi pamokai.
Paaiškinkite, kad 1831 m. Džozefas Smitas, atlikdamas įkvėptą Senojo Testamento vertimą, dar žinomą kaip Džozefo Smito vertimas, perskaitė, kad kai kurie senovės pranašai praktikavo daugpatystę (dar vadinamą poligamija). Tarp tų pranašų buvo ir Abraomas, Jokūbas, Mozė ir Dovydas. Džozefas Smitas, norėdamas sužinoti, kodėl toks pranašų elgesys buvo pateisinamas, studijavo ir apmąstė Raštus (žr. DS 132:1–2). Atsakydamas į jo klausimą Viešpats davė apreiškimą, dabar esantį Doktrinos ir Sandorų 132 skyriuje. Nors šis apreiškimas buvo užrašytas 1843 m. liepos 12 d., panašu, kad šiame apreiškime esančių principų doktriną Džozefas Smitas gavo palaipsniui, pradedant 1831 m.
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:34–36. Kitiems mokiniams pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kodėl Abraomas ir Sara pradėjo praktikuoti daugpatystę.
Kodėl, pasak 34 eilutės, Sara davė Abraomui kitą žmoną? Ko tai mus moko apie daugpatystę? (Mokiniams atsakinėjant, lentoje užrašykite šį principą: Daugpatystė priimtina tik tuomet, kai tai įsako Viešpats.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jokūbo knygos 2:27, 30. Atkreipkite dėmesį į šį principą: Santuoka tarp vieno vyro ir vienos moters yra nuolatinis Dievo standartas, nebent Jis įsakytų ką kita. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad šiose eilutėse Viešpats nurodo, jog daugpatystė taikoma „išaugin[ant] sėklą [Viešpačiui]“, kad teisiems tėvams gimtų daugiau vaikų (taip pat žr. DS 132:63).
Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 132:37–43 užrašytame apreiškime Viešpats nurodo Džozefui Smitui, kad daugpatystę praktikuojantys Jo žmonės nėra kaltinami svetimavimo nuodėme, jeigu jie tai daro Jo įsakyti. Tačiau, jei Viešpats neįsako per Savo pranašą, bet kas praktikuojantis daugpatystę yra kaltas dėl svetimavimo. Atkreipkite mokinių dėmesį, kad žodis sunaikintas, esantis 41 ir 54 eilutėse, reiškia, jog sulaužiusieji sudarytas šventas sandoras, taip pat ir santuokos sandorą, bus atskirti nuo Dievo ir Jo sandoros žmonių (taip pat žr. Apaštalų darbų 3:22–23; 1 Nefio 22:20).
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:40 ir atpažinti, kokią dar vieną galimą daugpatystės praktikavimo priežastį nurodo Viešpats.
Ką, anot 40 eilutės, Viešpats buvo numatęs atlikti per paskutinįjį Evangelijos laikotarpį? (Viską atstatyti.)
Paaiškinkite, kad žodis „viskas“ reiškia visas Evangelijos apeigas ir visus Evangelijos įsakymus, kurie buvo apreikšti ankstesniais Evangelijos laikotarpiais. Užrašykite lentoje šį teiginį: Įsakymas gyventi pagal daugpatystės įsakymą šiais laikais buvo visa ko Atstatymo dalis (taip pat žr. Apaštalų darbų 3:20–21).
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:45, 48. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kodėl Džozefui Smitui pavyko dalyvauti visa ko Atstatyme. Padėkite mokiniams suprasti šį principą: Įgalioti ką nors praktikuoti daugpatystę gali tik Bažnyčios Prezidentas naudodamasis jam suteiktais kunigystės raktais.
Padalinkite mokiniams šios pamokos pabaigoje pateiktą padalomąją medžiagą. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti pirmąją pastraipą, pavadintą „Daugpatystė“.
Kaip žinodami, kad Džozefui Smitui daugpatystės praktika buvo duota apreiškimu, galite geriau suprasti, kodėl šia praktika buvo užsiimama ankstyvosiomis Bažnyčios dienomis?
Daugpatystės praktikavimas buvo tikėjimo išbandymas
Pusę mokinių pakvieskite tyliai perskaityti padalomąją medžiagą, pavadintą „Sunkus įsakymas“. Tegul kita pusė mokinių perskaito kitą dalį, pavadintą „Tikėjimo išbandymas“. Tada aptarkite šiuos klausimus:
Kodėl Pranašas Džozefas Smitas ir kiti nesiryžo praktikuoti daugpatystės?
Koks Džozefo Smito, Liusės Voker ir kitų patyrimas padėjo jiems galiausiai nugalėti sunkumus ir priimti daugpatystės įsakymą bei jo laikytis?
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti padalomosios medžiagos pastraipą, pavadintą „Džozefas Smitas ir daugpatystė“.
Paaiškinkite mokiniams, kad mes apie daugpatystės praktiką ankstyvosiomis Bažnyčios dienomis dar daug ko nežinome. Pavyzdžiui, žodį užantspaudavimas mes šiuo metu suprantame kiek kitaip, negu jis buvo suprantamas 19 a. ketvirtajame dešimtmetyje, kai užantspaudavimo praktika dar buvo nauja ir nevisiškai suprantama. Mes žodį užantspaudavimas suprantame kaip žodį santuoka, tačiau Džozefui Smitui ir pirmiesiems šventiesiems užantspaudavimas ne visuomet reiškė tą patį, ką reiškia santuoka, t. y. gyventi kaip vyras ir žmona. Dauguma daugpatystės detalių buvo konfidencialios, todėl istoriniai šaltiniai neatsako į visus mūsų klausimus. Paraginkite žingeidžius mokinius, kad, norėdami daugiau sužinoti apie daugpatystę, skaitytų pamokos pabaigoje Mokiniams skirtų skaitinių sąraše pateiktą medžiagą.
Galite mokiniams priminti, kad studijuodami apie daugpatystę jie turėtų atminti, kaip apie Evangeliją mokėsi Pranašas Džozefas Smitas. Norėdamas gauti pažinimą, jis studijuodavo, apmąstydavo ir melsdavosi. Jie taip pat turėtų atsiminti, kad internete ir įvairiuose spausdintuose šaltiniuose yra daugybė nepatikimos informacijos apie daugpatystę. Kai kurie apie Bažnyčią ir jos istoriją rašantys autoriai pateikia informaciją be konteksto arba įtraukia tik dalį tiesos ir gali klaidinti skaitytoją. Kai kurie tokiais kūriniais siekia sunaikinti tikėjimą.
Viešpats apreiškia, kad pastarųjų dienų šventieji turėtų nebepraktikuoti daugpatystės
Paaiškinkite, kad šventiesiems atvykus į Jutą, daugpatystė paplito, tačiau vėliau, gavus apreiškimą, buvo nutraukta. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti padalomosios medžiagos pastraipas, pavadintas „Pasipriešinimas daugpatystei“ ir „Antrasis manifestas“.
Kokių pasekmių susilaukė ankstyvieji šventieji dėl to, kad laikydamiesi Viešpaties įsakymo praktikavo daugpatystę?
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti paskutines dvi pastraipas iš 1 Oficialaus pareiškimo, esančio Doktrinoje ir Sandorose, bei pirmąją ir septintąją pastraipas iš straipsnio „Ištraukos iš trijų Prezidento Vilfordo Vudrufo pasisakymų dėl manifesto“, esančio iš karto po 1 Oficialaus pareiškimo. Tada paklauskite:
Ko Prezidentas Vudrufas mokė šventuosius? (Pavyzdžiui, jis mokė šių principų: Viešpats niekada neleis Bažnyčios Prezidentui suklaidinti Bažnyčios. Viešpats vadovauja Savo žmonėms per apreiškimus Bažnyčios Prezidentui.)
Toliau pateikta informacija gali praversti atskleidžiant, dėl kokios priežasties buvo nuspręsta nebepraktikuoti daugpatystės:
Paveikslėlis
President George Q. Cannon
Prezidento Džordžo K. Kenono pamąstymai apie apreiškimo, kuriuo atėjo Manifestas, gavimą: „Bažnyčios Prezidentūra turi eiti tuo pačiu keliu, kuriuo einate jūs, – kalbėjo jis. Jie žengia tuos pačius žingsnius kaip jūs. Jie turi pasikliauti gaunamais Dievo apreiškimais. Jie iš anksto nemato, kuo viskas baigsis – tai mato Viešpats. Visa, ką mes galime,– tęsė jis, kalbėdamas apie Pirmąją Prezidentūrą,– tai siekti Dievo išminties ir valios, ir kai tai mums ateina, nors tai mums gali būti duodama žinoti visų žinomų pojūčių banga, turime tik vieną pasirinkimą – žengti Dievo rodoma kryptimi ir Juo pasitikėti“ (“The Manifesto and the End of Plural Marriage,” Gospel Topics, lds.org/topics).
Baikite pamoką paklausdami mokinių:
Kaip, remdamiesi tuo, ką sužinojote, atsakytumėte, jei kas nors jūsų paklaustų, ar pastarųjų dienų šventieji praktikuoja daugpatystę?
Galite perskaityti šį Prezidento Gordono B. Hinklio (1910-2008) teiginį:
Paveikslėlis
President Gordon B. Hinckley
„Jei kurie nors iš mūsų narių aptinkami praktikuojantys daugpatystę, jie yra pašalinami iš Bažnyčios. Tai yra pati didžiausia Bažnyčios skiriama bausmė. […] Daugiau nei prieš šimtmetį Dievas aiškiai apreiškė Savo pranašui Vilfordui Vudrufui, kad daugpatystės praktika turi būti nutraukta, o tai reiškia, kad dabar ji prieštarauja Dievo įstatymui. Netgi šalyse, kur civiliniai ar religiniai įstatymai leidžia poligamiją, Bažnyčia moko, kad santuoka turi būti monogaminė ir į savo narių tarpą nepriima praktikuojančių daugpatystę“ (“What Are People Asking about Us?” Ensign, Nov. 1998, 71–72).
Kalbant apie dabartinę Bažnyčios praktiką, gali praversti ši informacija:
„Remdamasi Džozefo Smito mokymais, Bažnyčia leidžia žmonai mirus ir vyrui dar kartą tuokiantis su kita moterimi, jam būti užantspauduotam su pastarąja. Taip pat nariams leidžiama atlikti apeigas tų mirusių vyrų ir moterų labui, kurie gyvendami žemėje buvo susituokę daugiau nei kartą, užantspauduojant juos su kiekvienu teisėtai turėtu sutuoktiniu. Tikslus šių santykių pobūdis kitame gyvenime nėra žinomas, ir dauguma šeimos santykių bus sutvarkyta ateinančiame gyvenime. Pastarųjų dienų šventieji yra skatinami pasitikėti mūsų išmintinguoju Dangiškuoju Tėvu, kuris myli savo vaikus ir daro viską, idant jie augtų ir būtų išgelbėti“ (“Plural Marriage in Kirtland and Nauvoo,” Gospel Topics, lds.org/topics).
Baigiant pamoką vertėtų pasakyti mokiniams, kad kai kurie nuo Bažnyčios atsimetę nariai praktikuoja daugpatystę ir šiais laikais. Jie skatina žmones melstis ir mąstyti, ar jiems asmeniškai derėtų praktikuoti daugpatystę. Mes neturėtume siekti apreiškimo, kuris prieštarauja tam, ką Viešpats apreiškė per Savo pranašus. Viešpats per Savo pranašą apreiškė, kad daugpatystės praktika Bažnyčioje turi nutrūkti. Daugpatystės propaguotojai šiomis dienomis nėra Viešpaties tarnai.
Pasidalinkite savo liudijimu apie Pranašą Džozefą Smitą. Galite paliudyti, kad jis gavo apreiškimą iš Viešpaties ir jam pakluso lygiai taip pat, kaip senovės pranašai Abraomas, Izaokas ir Jokūbas (žr. DS 132:37).
“Plural Marriage in The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints,” Gospel Topics, lds.org/topics.
Daugpatystės samprata
Sugrąžinimo pamatas. 20 pamoka
Daugpatystė
„Pastarųjų dienų šventieji tiki, kad santuoka tarp vieno vyro ir vienos moters yra nuolatinis Viešpaties įstatymas. Bibliniais laikais Viešpats kai kuriems įsakė praktikuoti daugpatystę, t. y. vieno vyro santuoką su keliomis moterimis. 1840 m. pradžioje per apreiškimą Džozefui Smitui Viešpats įsakė įvesti daugpatystės praktiką tarp Bažnyčios narių. Daugiau nei pusę amžiaus kai kurie pastarųjų dienų šventieji praktikavo daugpatystę pagal Bažnyčios Prezidento nurodymą.“ (“Plural Marriage in The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints,” Gospel Topics, lds.org/topics).
Sunkus įsakymas
Eliza R. Snou (1804–1887), antroji visuotinė Paramos bendrijos prezidentė, buvo užantspauduota prie Pranašo Džozefo Smito. Ji aprašė toliau pateiktą įvykį, kai Pranašas Džozefas Smitas mokė jos brolį Lorencą Snou apie daugpatystės principą.
„Pranašas Džozefas Smitas atvėrė širdį [Lorencui Snou] ir papasakojo, kaip bando pergalėti dėl daugpatystės įvedimo patiriamus vidinius prieštaravimus ir protą varginančius išbandymus, kylančius dėl auklėjimo ir visuomenės normų. Jis žinojo Dievo balsą – žinojo, kad Visagalis įsakė jam eiti pirmyn – reikia būti pavyzdžiu ir įkurti celestialinę daugpatystę. Jis žinojo, kad jam reikėjo susidurti ne tik su savo paties išankstiniu nusistatymu ir palinkimu, į jį akis įbedęs žiūrėjo visas krikščioniškasis pasaulis; tačiau jam įsakė virš visa ko esantis Dievas, ir jis privalėjo paklusti. Pranašas vis dėlto kartkartėmis nesiryždavo ir atidėliodavo, kol kartą jam pasirodė Dievo angelas su ištrauktu kardu ir pasakė, kad, jeigu jis nejudės į priekį ir neįkurs daugpatystės, iš jo bus atimta kunigystė ir jis bus sunaikintas! Šiuo liudijimu jis pasidalino ne tik su mano broliu, bet ir su visais – šio liudijimo neįmanoma paneigti“ (Biography and Family Record of Lorenzo Snow [1884], 69–70).
Tikėjimo išbandymas
Daugelis, kuriems buvo sunku priimti daugpatystę, buvo palaiminti gaudami šį principą patvirtinantį dvasinį liudijimą.
„Pasak Helenos Mar Kimbol, Džozefas Smitas teigė, kad „šio principo pritaikymas šventiesiems bus sunkiausias kada nors patirsimas jų tikėjimo išbandymas“. Nors tai tapo vienu iš sunkiausių jo gyvenimo išbandymų, ji taip pat liudijo, kad tai buvo ir „vienas iš didžiausių palaiminimų“. […]
„Liusė Voker prisimindama stiprų sukrėtimą, kurį patyrė Džozefui Smitui jai pasiūlius tapti jo žmona, rašė: „Visa savo sielos esybe tam prieštaravau.“ Tačiau po keleto bemiegių naktų, praleistų klūpint maldoje, ji rado paguodą, kai jos kambarį „užpildė šventa galia“ tarsi „spindinti saulės šviesa“. Ji pasakojo: „Mano sielą užpildė giedra maloni taika, kurios dar nebuvau patyrusi, […] mano visa esybė prisipildė didžiulės laimės““ (“Plural Marriage in Kirtland and Nauvoo,” Gospel Topics, lds.org/topics).
Džozefas Smitas ir daugpatystė
Su Džozefu Smitu buvo užantspauduota daug moterų, tačiau tikslus skaičius nėra žinomas.
„Tuo laikotarpiu, kai buvo praktikuojama daugpatystė, pastarųjų dienų šventieji skyrė užantspaudavimą laikui ir amžinybei ir užantspaudavimą tik amžinybei. Užantspaudavimas laikui ir amžinybei reiškė įsipareigojimą bei santykius šiame gyvenime, bendrai kalbant ir galimus lytinius santykius. Tik amžinybei skirti užantspaudavimai reiškė tik kito gyvenimo santykius.
[…] Kai kurios su Džozefu Smitu užantspauduotos moterys vėliau liudijo, kad jų santuokos buvo ir laikui ir amžinybei, o kitos nurodė, kad jų santykiai buvo tik amžinybei.
Dauguma su Džozefu Smitu užantspauduotų moterų, užantspaudavimo metu buvo tarp 20 ir 40 metų amžiaus. Vyriausia iš jų buvo 56-erių metų Fanė Jang. Jauniausioji buvo Helena Mar Kimbol, […] kuri su Džozefu Smitu buvo užantspauduota likus keliems mėnesiams iki jos 15-ojo gimtadienio. Santuoka esant tokio amžiaus nėra priimtina šiais laikais, tačiau seniau tai buvo teisėta, ir kai kurios moterys susituokdavo dar paauglystėje. Helena Mar Kimbol kalbėdama apie savo santuoką su Džozefu sakė, kad jų santuoka buvo tik amžinybei, t. y. tarp jų nebuvo lytinių santykių. […]
[…] Džozefas Smitas buvo užantspauduotas su moterimis, kurios buvo ištekėjusios dar iki susituokdamos su juo. Nei tos moterys, nei Džozefas daug apie tuos užantspaudavimus nekalbėjo, tačiau kelios iš jų teigė, kad tie užantspaudavimai buvo tik amžinybei. Kitos moterys nepaliko jokių užrašų, todėl liko nežinoma, ar jų užantspaudavimai buvo laikui ir amžinybei, ar tik amžinybei.
Šią praktiką galima paaiškinti keleriopai. Šie užantspaudavimai galėjo suteikti amžino ryšio galimybę tarp Džozefo šeimos ir kitų šeimų Bažnyčioje. Šie ryšiai buvo tiek vertikalūs – tarp tėvų ir vaikų, tiek horizontalūs – tarp šeimų. Šiandien tokie amžini ryšiai kuriami šventykloje, kai susituokia žmonės, jau užantspauduoti su savo šeimomis, šitokiu būdu sujungiant šeimas“ (“Plural Marriage in Kirtland and Nauvoo,” Gospel Topics, lds.org/topics).
Pranašui mirus, prie jo buvo užantspauduota dar daug moterų, neturėjusių su juo jokių ryšių šiame gyvenime.
Pasipriešinimas daugpatystei
Daugpatystei priešinosi daugybė Jungtinių Valstijų religinių ir politinių vadovų, kurių manymu tai buvo amoralu ir necivilizuota. Pastarųjų dienų šventieji buvo išjuokiami viešose kalbose, knygose, žurnaluose ir laikraščiuose. Jungtinių Valstijų Kongresas išleido įstatymus, kuriais ribojo Bažnyčios nuosavybės dydį ir tokiu būdu varžė Bažnyčios narių laisvę bei neigiamai veikė Bažnyčią ekonomiškai. „Dėl šio įstatymo galiausiai buvo suimti ir įkalinti vyrai, kurie turėjo daugiau nei vieną žmoną, ir jiems buvo atimta balsavimo teisė, namų privatumo teisė ir kitos civilinės teisės“ (Mūsų paveldas. Trumpa Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios istorija [2005], 94). Iki 1890 m. šimtai ištikimų pastarųjų dienų šventųjų kalėjo kalėjime. Kiti slapstėsi vengdami suėmimo ir įkalinimo. Tokiomis sąlygomis daugybė šeimų kentė įtampą, širdgėlą, skurdą ir alkį.
Nors pasaulis juos išjuokė dėl daugpatystės praktikavimo, dauguma ištikimų pastarųjų dienų šventųjų gynė šią praktiką teigdami, kad žino ją esant Dievo Pranašui Džozefui Smitui duotą apreiškimu.
Ši sunki padėtis paskatino Prezidentą Vilfordą Vudrufą pamaldžiai siekti Viešpaties vadovavimo dėl šventųjų praktikuojamos daugpatystės. 1889 m. Prezidentas Vudrufas nurodė Bažnyčios vadovams nebemokyti daugpatystės principo. Iki 1890 m. buvo sudarytos vos kelios tokios santuokos, ir tos pačios nesilaikant Prezidento Vudrufo patarimo. Vis dėlto buvo žmonių, skelbusių, kad Bažnyčia vis dar skatina daugpatystę. Šie pranešimai ir toliau skatino priešpriešą Bažnyčios atžvilgiu. 1890 m. rugsėjį Prezidentas Vudrufas išleido Manifestą, kuris dabar yra žinomas pavadinimu 1 Oficialus pareiškimas ir yra knygoje „Doktrina ir Sandoros“.
Antrasis Manifestas
„Manifeste [1 Oficialiame pareiškime] buvo skelbiamas Prezidento [Vilfordo] Vudrufo siekis paklusti Jungtinių Valstijų įstatymams. Apie kitų šalių įstatymus jame nebuvo kalbama. Nuo tada, kai Meksikoje ir Kanadoje buvo įkurtos kolonijos, tose šalyse Bažnyčios vadovai atliko poligamines santuokas, ir tokios santuokos ten dar buvo atliekamos ir po 1890 m. spalio. […] Nuo 1890 iki 1904 m. Jungtinėse Valstijose, kaip išimtis, buvo sudarytos tik kelios poligaminės santuokos, tačiau nėra aišku, ar buvo leista jas atlikti valstijose“ (“The Manifesto and the End of Plural Marriage,” Gospel Topics, lds.org/topics).
„1904 m. balandį vykusioje visuotinėje konferencijoje Prezidentas [Džozefas F.] Smitas paskelbė galingą pareiškimą, dar žinomą pavadinimu Antrasis Manifestas, pagal kurį nuo to laiko sudarantieji poligamines santuokas bus baudžiami pašalinimu iš Bažnyčios“ (“Plural Marriage in The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints,” Gospel Topics, lds.org/topics).