Pirmaisiais metais po Bažnyčios suorganizavimo Viešpats įsakė šventiesiems susirinkti Ohajo krašte (žr. DS 37:3). Nuo to laiko pastarųjų dienų šventieji rinkosi įvairiose vietovėse, taip stengdamiesi paklusti gyvajam pranašui ir įkurti vietas, kuriose būtų saugu gyventi. Šioje pamokoje mokiniai sužinos, jog Viešpats surenka Savo žmones, kad juos sustiprintų ir paruoštų priimti didesnes palaimas, įskaitant šventyklos palaiminimus (žr. DS 84:4).
Pagalbiniai skaitiniai
Raselas M. Nelsonas, „Išsklaidyto Izraelio surinkimas“, 2006 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga.
Pakvieskite mokinius parodyti vietas, kuriose vyko šie svarbūs Sugrąžinimo įvykiai: Pirmasis regėjimas (Mančesteris, Niujorko valstija), kunigystės sugrąžinimas (Harmonis, Pensilvanijos valstija) ir Bažnyčios suorganizavimas (Fajetas, Niujorko valstija).
Paskui pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti šį teiginį:
„Sidnis Rigdonas, buvęs dvasininkas ir naujai atsivertęs narys iš Kirtlando krašto, ir ne narys draugas, vardu Edvardas Partridžas, nekantravo susitikti su pranašu ir sužinoti daugiau apie Bažnyčios mokymus. 1830 m. gruodį jie nukeliavo daugiau kaip 400 kilometrų į Fajetą, Niujorko valst., kad aplankytų Džozefą Smitą. Jie paprašė jį sužinoti Viešpaties valią jiems ir Kirtlando šventiesiems. Atsakydamas Viešpats apreiškė, kad Niujorko valstijos šventieji „susirinktų Ohajyje“ (DS 37:3). Niujorko valstijoje trečiojoje ir paskutinėje konferencijoje, surengtoje 1831 m. sausio 2 d. Vitmerio vienkiemyje, Viešpats pakartojo savo nurodymą, [kad Bažnyčios nariai persikeltų į Ohajo valstiją]. […] Šiame Evangelijos laikotarpyje tai buvo pirmasis šaukimas šventiesiems susirinkti. […]
[…] Iki 1831 m. balandžio vidurio iš Kolzvilio į Ohają iškeliavo maždaug 68 nariai. Tokie pat paklusnūs Viešpaties įsakymui buvo 80 šventųjų iš Fajeto skyriaus ir 50 iš Mančesterio skyriaus, kurie paliko savo namus 1831 m. gegužę. […] Iki gegužės vidurio visi Bažnyčios skyriai iš Niujorko galėjo laivu keliauti per Erio ežerą į Feir Port Harborą, Ohajo valst., kur jie susitiko su kitais šventaisiais ir buvo palydėti į savo paskyrimo vietas Kirtlando ir Tompsono apylinkėse. Didysis pastarųjų dienų Izraelio surinkimas prasidėjo“ (Mūsų paveldas. Trumpa Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios istorija [1996], p. 17–18).
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 38:31–33. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kokie palaiminimai pažadėti šventiesiems, paklususiems įsakymui rinktis Ohajyje. Mokiniai turėtų atpažinti keturias palaimas: 1) jie „galė[s] išvengti priešo galios“; 2) jie bus „surinkt[i] pas [Dievą] kaip teisi liaudis“; 3) jie gaus Dievo įstatymą; 4) jie bus „apdovanoti galia iš aukštybių“. Galite mokiniams pasiūlyti savo Raštuose sunumeruoti šiuos palaiminimus. (Pastaba. Mokiniai, išmokę atpažinti Raštuose pateiktus sąrašus, galės geriau atpažinti svarbiausias mintis, kurias akcentuoja Viešpats ar pranašas.)
Lentoje užrašykite: Viešpats surenka Savo žmones norėdamas juos apsaugoti ir dvasiškai sustiprinti. Galite paminėti, kad Raštuose surinkimo doktrina dažnai siejama su apsauga. „Sąsaja – tai ryšys ar gija tarp minčių, žmonių, dalykų ar įvykių, ir Raštuose apstu tokių sąsajų“ (David A. Bednar, “A Reservoir of Living Water” (2007 m. vasario 4 d., Brigamo Jango universiteto vakaronė), 4, speeches.byu.edu).
Paaiškinkite, kad lygiai kaip Viešpats atvedė senovės izraelitus prie Sinajaus kalno ir davė jiems Savo įstatymą, taip Jis nurodė pastarųjų dienų šventiesiems susirinkti į Ohają, kad ir šie galėtų gauti Jo įstatymą šiame Evangelijos laikotarpyje (žr. DS 38:32). Ohajyje Viešpats apreiškė Savo įstatymą Bažnyčiai (žr. DS 42 skyriaus antraštę). Tada paklauskite:
Kaip rinkimasis drauge su tais, kurie tiki ir laikosi tokių pat standartų, padeda apsisaugoti nuo Šėtono galios?
Kaip sustiprėjame dvasiškai gavę Dievo įsakymus?
Ką, jūsų manymu, reiškia, kad Ohajyje šventieji bus „apdovanoti galia iš aukštybių“?
Paaiškinkite, kad pažadėtieji palaiminimai būti apdovanotiems „galia iš aukštybių“ pradėjo pildytis, kai Kirtlando šventykla buvo baigta statyti, praėjus penkiems metams po šventųjų susirinkimo Ohajyje. Dangiškieji pasiuntiniai apsilankė užbaigtoje šventykloje ir Džozefui Smitui bei Oliveriui Kauderiui sugrąžino raktus ir įgaliojimą, reikalingą šventoms apeigoms atlikti. Per šventyklos pašventinimą daugybė šventųjų patyrė dvasinių apreiškimų. Nedidelė šventųjų grupelė gavo apiplovimo ir patepimo apeigas šventykloje. Po kelių metų Navū mieste pažadas būti apdovanotiems galia buvo pildomas ir toliau, kai šventiesiems buvo apreikštos šventyklos apdovanojimo (endaumento) apeigos. Pateikite šį pranašo Džozefo Smito teiginį, pasakytą Navū mieste, ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:
Paveikslėlis
Pranašas Džozefas Smitas
„Koks buvo Dievo žmonių […] surinkimo tikslas visais pasaulio amžiais? […] Pagrindinis tikslas buvo pastatyti Viešpačiui namus, kuriuose Jis galėtų apreikšti savo žmonėms savo namų apeigas ir savo karalystės šloves bei mokyti žmones išgelbėjimo kelio“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2007], p. 400).
Ką esate pastebėję iš to, kaip Dievas laimina pastarųjų dienų šventuosius, kai šie sulig Jo įsakymu susirenka ir stato šventyklas?
Paaiškinkite, kad netrukus po to, kai Niujorko šventieji susirinko į Ohają, daugelis laikraščių ėmė skleisti nepagrįstus gandus ir visaip kenkti Bažnyčiai. Tuo metu pranašas Džozefas Smitas gavo apreiškimą apie nurodytą taikią ir saugią susirinkimo vietą.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 45:62–67. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomas eilutes ir išsiaiškinti, kodėl Viešpats įsakė šventiesiems eiti rinktis „į vakarines šalis“ (DS 45:64). Galite užduoti toliau pateiktus klausimus:
Kas, pasak Viešpaties, yra „netgi prie jūsų durų“? Ką jums reiškia frazė „netgi prie jūsų durų“?
Ko Viešpats norėjo, kad darytų šventieji susirinkdami į vakarines šalis?
Kodėl jie turėjo surinkti savo turtus? (Paaiškinkite, kad žodis paveldas reiškia žemę, kurią jie turėjo įsigyti ir kurioje turėjo gyventi ir garbinti Viešpatį.)
Kaip turėjo vadintis šventųjų paveldo žemė?
Paaiškinkite, kad žodis Sionė Raštuose turi kelias prasmes. Kartais jis reiškia Sionės žmones ir apibūdina juos kaip „tyraširdžius“ (DS 97:21). Kitur Sionė reiškia visą Bažnyčią ir jos kuolus (žr. DS 82:14). Žodis Sionė taip pat gali reikšti konkrečias geografines vietoves. Doktrinos ir Sandorų 45:66–67 žodis Sionė reiškia konkretų miestą, kurį įkurs šventieji ir kuriame jie susirinks. Kartais tas miestas dar vadinamas Naująja Jeruzale (taip pat žr. 3 Nefio 20:22; 21:23; Etero 13:1–8; Raštų rodyklė, „Sionė“). Aptarkite tokius klausimus:
Kaip Viešpats apibūdino Naująją Jeruzalę, t. y. Sionę? (Mokiniai turėtų atpažinti tokią doktriną: Naujoji Jeruzalė bus taiki ir saugi prieglobsčio vieta, ir joje bus Viešpaties šlovė.)
Kaip narystė Bažnyčioje suteikė jums Sionėje vyraujančią taiką ir saugumą?
Paaiškinkite, kad 1831 m. birželį Kirtlande, Ohajo valst., vykusios ketvirtosios Bažnyčios konferencijos pabaigoje Viešpats įsakė Džozefui Smitui ir kitiems vyresniesiems vykti poromis maždaug 1500 kilometrų į Misūrį pakeliui pamokslaujant (žr. DS 52 eilutės apibendrinimas). Ten atvykus, pranašas gavo apreiškimą, kuriame Misūrį įvardijo kaip „pažado žem[ę] ir viet[ą] Sionės miestui“, o Independensą, Misūrio valst., įvardydamas kaip „centrin[ę] viet[ą]“ (DS 57:1–3). Per kitus keletą metų šimtai pastarųjų dienų šventųjų, trokštančių statyti Sionę, atsikėlė į Džeksono apygardą Misūrio valstijoje. Deja, konfliktas tarp Bažnyčios narių ir kitų to krašto gyventojų vis augo ir galiausiai virto smurtu. Šventieji buvo priversti 1833 m. lapkritį ir gruodį išvykti iš Džeksono apygardos.
Kad pailiustruotumėte šventųjų pastangas susirinkti saugiose ir taikiose vietose, parodykite Doktrinos ir Sandorų knygos gale esantį žemėlapį „Bažnyčios kėlimasis į Vakarus“ (Bažnyčios istorijos žemėlapiai, nr. 6).
Paaiškinkite, kad šventieji buvo galiausiai priversti palikti Kirtlandą, Ohajo valst., ir kitas vakarines Misūrio valstijos vietoves. 1839 m. šventieji pradėjo rinktis Navū, Ilinojaus valstijoje, kur įkūrė didelį miestą. Tačiau netrukus po pranašo Džozefo Smito mirties Bažnyčios nariai ir vėl buvo priversti palikti savo namus ir išvykti. Jie persikėlė į Uolinių Kalnų teritoriją ir visoje Šiaurės Amerikos vakarinėje dalyje įkūrė kolonijas, Solt Leik Sityje įsteigdami Bažnyčios būstinę.
Pasak šių eilučių, kokios palaimos pažadėtos tiems, kurie renkasi Sionės kuoluose? (Atsakymuose turėtų nuskambėti tokia tiesa: mes renkamės Sionės kuoluose, kad apsisaugotume nuo blogio ir rastume prieglobstį.)
Kaip Sionės kuolai Bažnyčios nariams suteikia apsaugą ir prieglobstį jų pačių tėvynėje?
Papasakokite, kada jautėtės sustiprinti ar apsaugoti dėl to, kad su šventaisiais susirinkote savo apylinkėje ar skyriuje?
Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, ką dabartiniams Bažnyčios nariams reiškia rinktis Sionės kuoluose, pateikite šį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir pakvieskite kurį nors mokinį garsiai jį perskaityti:
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Ankstyvaisiais šio paskutinio Evangelijos laikotarpio metais Sionės surinkimas buvo siejamas su įvairiomis vietovėmis Jungtinėse Valstijose: surinkimas į Kirtlandą, Misūrį, Navū ir į kalnų viršūnes. Visuomet tai buvo surinkimas į numatomas šventyklas. Daugelyje tautų, kuriose yra nemaža bažnyčios narių saujelė, kur kuriami kuolai ir statomos šventyklos, galioja dabartinis įsakymas nesiburti į vieną vietą, bet burtis į kuolus mūsų pačių tėvynėse. Ten šventieji gali mėgautis visais Viešpaties namų amžinybės palaiminimais. […] Tuo būdu Sionės kuolai yra „apsaugai ir prieglobsčiui nuo audros ir nuo rūstybės, kai ji bus išlieta neskiesta ant visos žemės“ (DS 115:6)“ („Pasiruošimas Antrajam atėjimui“, 2004 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga).
Paprašykite kurio nors mokinio perskaityti šį prezidento Spenserio V. Kimbolo (1895–1985) teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas
„Taigi, Izraelio surinkimas apima prisijungimą prie tikrosios Bažnyčios ir tikrąjį Dievo pažinimą. […] Todėl visi, kurie priima sugrąžintąją Evangeliją ir stengiasi garbinti Viešpatį savo kalba ir kartu su šventaisiais toje tautoje, kurioje jie gyvena, pakluso Izraelio surinkimo įstatymui ir yra palaimų, pažadėtų šių dienų šventiesiems, paveldėtojai“ (The Teachings of Spencer W. Kimball, ed. Edward L. Kimball [1982], 439).
Ką tokio, susijusio su Bažnyčios statomų šventyklų skaičiaus augimu, esate pastebėję per savo gyvenimą?
Kaip buvote palaiminti dėl to, kad priklausote Sionės kuolui ar apygardai? Kokius palaiminimus gavote per šventą šventyklą?
Baigdami paprašykite mokinių apmąstyti, ką jie gali daryti, kad padėtų kitiems gauti dvasinę apsaugą ir stiprybę, kuri ateina ištikimai dalyvaujant Sionės kuole ir garbinant šventoje šventykloje. Pakvieskite mokinius paklusti gautiems Dvasios raginimams.