1 Ir buvo taip, kad jis įsakė miniai ir taip pat savo mokiniams liautis melstis. Ir jis įsakė jiems nesiliauti ^amelstis savo širdyse.

2 Ir jis įsakė jiems atsikelti ir atsistoti ant kojų. Ir jie atsikėlė ir atsistojo ant kojų.

3 Ir buvo taip, kad jis vėl laužė duoną ir ją palaimino, ir pateikė mokiniams valgyti.

4 Ir kai jie suvalgė, jis įsakė jiems, kad jie laužytų duoną ir pateiktų miniai.

5 Ir kai jie pateikė miniai, jis taip pat davė jiems gerti vyno ir įsakė jiems, kad jie pateiktų miniai.

6 Dabar, nei mokiniai, nei minia neatsinešė nei ^aduonos, nei vyno;

7 bet jis tikrai ^adavė jiems valgyti duonos ir taip pat gerti vyno.

8 Ir jis sakė jiems: Tas, kuris ^avalgo šitą duoną, valgo mano kūno savo sielai; ir tas, kuris geria šito vyno, geria mano kraujo savo sielai; ir jo siela niekada nealks ir netrokš, bet bus pripildyta.

9 Dabar, kada visa minia suvalgė ir išgėrė, štai, jie buvo pripildyti Dvasios; ir jie šaukė vienu balsu ir šlovino Jėzų, kurį jie ir matė, ir girdėjo.

10 Ir kada jie visi pašlovino Jėzų, jis tarė jiems: Štai dabar aš baigiu įsakymą, kurį Tėvas man davė dėl šitų žmonių, kurie yra Izraelio namų likutis.

11 Atsimenate, kad aš kalbėjau jums ir pasakiau, jog kada bus įvykdyti ^aIzaijo ^bžodžiai – štai jie užrašyti, jūs turite juos priešais save, tad tyrinėkite juos –

12 ir iš tiesų, iš tiesų sakau jums, jog kada jie bus įvykdyti, tada bus įvykdyta ^asandora, kurią Tėvas sudarė savo žmonėms, o Izraelio namai.

13 Ir tada ^alikutis, kuris bus plačiai ^bišsklaidytas ant žemės veido, bus ^csurinktas iš rytų ir vakarų, ir iš pietų, ir iš šiaurės; ir jie bus atvesti į Viešpaties, savo Dievo, kuris juos išpirko, ^dpažinimą.

14 Ir Tėvas įsakė man, kad aš duočiau jums šitą ^ažemę kaip paveldą.

15 Ir aš sakau jums, kad jei kitataučiai ^aneatgailaus po palaiminimo, kurį jie gaus, po to, kai bus išsklaidę mano žmones, –

16 tada jūs, kurie esate Jokūbo namų likutis, išeisite tarp jų; ir būsite tarp tų, kurių bus daugybė; ir jūs būsite tarp jų kaip liūtas tarp miško žvėrių, kaip jaunas ^aliūtas tarp avių kaimenių, kuris, jeigu eina per jas, tai ir ^bmindo, ir drasko į gabalus, ir niekas negali išgelbėti.

17 Tavo ranka bus pakelta prieš tavo priešininkus, ir visi tavo priešai bus nukirsti.

18 Ir aš ^asusirinksiu savo žmones, kaip vyras surenka savo pėdus į kūlyklą.

19 Nes aš padarysiu savo žmones, su kuriais Tėvas sudarė sandorą … taip, aš padarysiu tavo ^aragą geležimi ir tavo kanopas – skaistvariu. Ir tu sudaužysi į gabalus daug liaudžių; ir aš pašvęsiu jų grobį Viešpačiui ir jų turtą – visos žemės Viešpačiui. Ir štai, aš esu tas, kuris tai daro.

20 Ir bus, – sako Tėvas, – kad mano teisingumo ^akalavijas pakibs virš jų tą dieną; ir jeigu jie neatgailaus, jis kris ant jų, – sako Tėvas, – taip, būtent ant visų kitataučių tautų.

21 Ir bus taip, kad aš įkurdinsiu savo ^ažmones, o Izraelio namai.

22 Ir štai, šituos žmones aš įkurdinsiu šitoje žemėje, kad būtų įvykdyta ^asandora, kurią aš sudariau su jūsų tėvu Jokūbu; ir tai bus ^bNaujoji Jeruzalė. Ir dangaus jėgos bus tarp šitų žmonių; taip, būtent ^caš būsiu tarp jūsų.

23 Štai, aš esu tas, apie kurį Mozė kalbėjo, sakydamas: ^aPranašą Viešpats, jūsų Dievas, pakels jums iš jūsų brolių kaip mane; jo klausysite visame kame, ką tik jis sakys jums. Ir bus taip, kad kiekviena siela, kuri nepaklausys to pranašo, bus iškirsta iš liaudies.

24 Iš tiesų sakau jums: taip, ir ^avisi pranašai nuo Samuelio ir tie, kurie buvo po jo, visi, kiek tik kalbėjo, liudijo apie mane.

25 Ir štai, jūs esate pranašų vaikai; ir jūs esate Izraelio namų; ir jūs esate tos ^asandoros, kurią Tėvas sudarė su jūsų tėvais, sakydamas Abraomui: Ir ^bper tavo sėklą bus palaimintos visos žemės giminės.

26 Tėvas prikėlė mane pirmiausia jums ir pasiuntė mane, kad palaiminčiau jus, ^anugręždamas kiekvieną iš jūsų nuo jūsų nedorybių; ir tai dėl to, kad esate sandoros vaikai.

27 Ir po to, kai buvote palaiminti, Tėvas įvykdo sandorą, kurią jis sudarė su Abraomu, sakydamas: ^aPer tavo sėklą bus palaimintos visos žemės giminės, – tad Šventoji Dvasia per mane bus išlieta ant kitataučių; ir šitas palaiminimas ^bkitataučiams padarys juos galingesnius už visus, kad išsklaidytų mano tautą, o Izraelio namai.

28 Ir jie bus ^arykštė šitos žemės žmonėms. Tačiau jeigu jie užkietins savo širdis prieš mane, kai bus gavę mano evangelijos pilnatvę, aš atgręšiu jų nedorybes ant jų pačių galvų, – sako Tėvas.

29 Ir aš ^aatsiminsiu sandorą, kurią sudariau su savo žmonėmis; o aš sudariau sandorą su jais, kad ^bsurinksiu juos man tinkamu metu, idant vėl duočiau jiems kaip paveldą jų tėvų ^cžemę, kuri yra ^dJeruzalės žemė, kuri yra pažadėtoji žemė jiems per amžius, – sako Tėvas.

30 Ir bus, kad ateis laikas, kada mano evangelijos pilnatvė bus skelbiama jiems;

31 ir jie ^atikės mane, kad aš esu Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, ir melsis Tėvui mano vardu.

32 Tada jų ^asargybiniai pakels savo balsą ir drauge balsu giedos; nes jie pamatys savo akimis.

33 Tada Tėvas vėl surinks juos ir duos jiems Jeruzalę kaip jų paveldo žemę.

34 Tada jie pratrūks džiūgavimu: ^aGiedokite drauge jūs, Jeruzalės griuvėsiai; nes Tėvas paguodė savo tautą, jis išpirko Jeruzalę.

35 Tėvas apnuogino savo šventą ranką visų tautų akyse; ir visi žemės pakraščiai išvys Tėvo išgelbėjimą; o Tėvas ir aš esame viena.

36 Ir tada įvyks tai, kas parašyta: ^aPabusk, pabusk vėl ir apsirenk savo stiprybe, o Sione; apsirenk savo gražiuosius apdarus, o Jeruzale, šventasis mieste, nes nuo šiol daugiau neįeis į tave neapipjaustytasis ir nešvarusis.

37 Nusipurtyk nuo savęs dulkes; atsikelk, sėskis, o Jeruzale; išsilaisvink iš savo kaklo pančių, o belaisve Sionės dukra.

38 Nes taip sako Viešpats: Jūs pardavėte save už nieką, ir būsite išpirkti be pinigų.

39 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums, kad mano žmonės žinos mano vardą; taip, tą dieną jie žinos, kad aš esu tas, kuris kalba.

40 Ir tada jie sakys: ^aKokios gražios kalnuose kojos to, kuris neša jiems gerą naujieną, kuris ^bskelbia taiką; kuris atneša gerą naujieną apie gėrį, kuris skelbia išgelbėjimą; kuris sako Sionei: Tavo Dievas viešpatauja!

41 Ir tada pasklis šauksmas: ^aIšeikite, išeikite, eikite iš ten, nelieskite nieko ^bnešvaraus; išeikite iš to; būkite ^cšvarūs, jūs, kurie nešate Viešpaties indus.

42 Nes jūs ^aišeisite ne paskubomis ir nespruksite; nes Viešpats eis pirma jūsų ir Izraelio Dievas bus jūsų galinė sauga.

43 Štai, mano tarnas elgsis išmintingai; jis bus išaukštintas ir šlovinamas, ir labai iškilus.

44 Lygiai kaip daugelis stebėjosi tavimi: jo veidas buvo taip sudarkytas – labiau nei bet kokio žmogaus, ir jo kūnas – labiau nei žmonių sūnų –

45 taip jis ^aapšlakstys daug tautų; karaliai užčiaups savo burnas dėl jo, nes jie išvys tai, kas jiems nebuvo sakyta; ir supras tai, ko nebuvo girdėję.

46 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: visa tai tikrai įvyks, tiksliai taip, kaip Tėvas man įsakė. Tada šita sandora, kurią Tėvas sudarė su savo žmonėmis, bus įvykdyta; ir tada ^aJeruzalė bus vėl apgyventa mano žmonių, ir tai bus jų paveldo žemė.