3 Nefio knyga 2
    Išnašos
    Tema

    2 Skyrius

    Nelabumas ir bjaurumai tarp žmonių stiprėja. Nefitai ir lamanitai susivienija, kad apsigintų nuo Gadiantono plėšikų. Atversti lamanitai tampa baltaodžiais ir pavadinami nefitais. Apie 5–16 m. po Kristaus gim.

    1 Ir buvo taip, kad taip praėjo ir devyniasdešimt penktieji metai, ir žmonės pradėjo užmiršti tuos ženklus ir stebuklus, apie kuriuos buvo girdėję, ir pradėjo vis mažiau ir mažiau stebėtis ženklu, arba stebuklu, iš dangaus, taigi pradėjo darytis kietaširdžiai ir akli protais ir pradėjo nebetikėti niekuo, ką buvo girdėję ir matę,

    2 išsigalvodami savo širdyse kažkokias tuštybes – kad tai buvo padaryta žmonių ir velnio galia, kad nuklaidintų ir aapgautų žmonių širdis; ir taip Šėtonas vėl užvaldė žmonių širdis tiek, kad apakino jų akis ir nuklaidino juos patikėti, kad Kristaus doktrina buvo kvailystė ir tuštybė.

    3 Ir buvo taip, kad žmonės pradėjo stiprėti nelabumu ir bjaurumais; ir jie netikėjo, kad bus duota dar kiek nors daugiau ženklų, arba stebuklų; ir Šėtonas avaikščiojo aplink, klaidindamas žmonių širdis, gundydamas juos ir pastūmėdamas daryti didelį nelabumą šalyje.

    4 Ir taip praėjo devyniasdešimt šeštieji metai; ir taip pat devyniasdešimt septintieji metai; ir taip pat devyniasdešimt aštuntieji metai; ir taip pat devyniasdešimt devintieji metai;

    5 ir taip pat šimtieji metai praėjo nuo aMozijo, kuris buvo nefitų žmonių karalius, dienų.

    6 Ir praėjo šeši šimtai devyneri metai nuo to laiko, kai Lehis paliko Jeruzalę.

    7 Ir devyneri metai praėjo nuo to laiko, kada buvo duotas tas ženklas, apie kurį kalbėjo pranašai, kad Kristus ateis į pasaulį.

    8 Dabar, nefitai pradėjo skaičiuoti savo laiką nuo to laikotarpio, kada buvo duotas tas ženklas, arba nuo Kristaus atėjimo; taigi praėjo devyneri metai.

    9 Ir Nefis, Nefio tėvas, kuris buvo atsakingas už metraščius, anebesugrįžo į Zarahemlos žemę, ir jo nebuvo galima rasti visoje šalyje.

    10 Ir buvo taip, kad žmonės vis dar pasiliko nelabume, nepaisant daugybės pamokslavimų ir pranašavimų, atsiųstų jiems; ir taip praėjo ir dešimtieji metai; ir vienuoliktieji metai taip pat praėjo nedorybėje.

    11 Ir buvo taip, kad tryliktaisiais metais visoje šalyje prasidėjo karai ir kovos; nes Gadiantono plėšikai pasidarė tokie gausūs ir nužudė tiek daug žmonių, ir nusiaubė tiek daug miestų, ir paskleidė tiek daug mirties ir skerdynių šalyje, jog iškilo būtinybė visiems žmonėms, tiek nefitams, tiek ir lamanitams, imtis ginklų prieš juos.

    12 Todėl visi atsivertę į Viešpatį lamanitai susivienijo su savo broliais nefitais ir, kad apsaugotų savo, savo moterų ir savo vaikų gyvybes, buvo priversti imtis ginklų prieš tuos Gadiantono plėšikus, taip, ir taip pat kad išlaikytų savo teises ir savo bažnyčios bei garbinimo privilegijas ir alaisvę, ir nepriklausomybę.

    13 Ir buvo taip, kad prieš pasibaigiant šitiems tryliktiems metams nefitams grėsė visiškas sunaikinimas dėl šito karo, kuris pasidarė nepaprastai nuožmus.

    14 Ir buvo taip, kad tie lamanitai, kurie susivienijo su nefitais, buvo priskaičiuoti prie nefitų.

    15 Ir jų aprakeiksmas nuo jų buvo nuimtas, ir jų oda pasidarė bbalta kaip nefitų.

    16 Ir jų jaunuoliai ir jų dukros tapo nepaprastai gražūs ir buvo priskaičiuoti prie nefitų ir pavadinti nefitais. Ir taip pasibaigė tryliktieji metai.

    17 Ir buvo taip, kad keturioliktųjų metų pradžioje karas tarp plėšikų ir Nefio žmonių tęsėsi ir tapo nepaprastai nuožmus; tačiau Nefio žmonės įgijo šiokį tokį pranašumą prieš plėšikus, tad išvijo juos iš savo žemių atgal į kalnus ir į jų slaptavietes.

    18 Ir taip pasibaigė keturioliktieji metai. Ir penkioliktaisiais metais jie atėjo prieš Nefio žmones; ir dėl Nefio žmonių nelabumo ir daugybės vaidų bei nesutarimų Gadiantono plėšikai įgijo daug pranašumų prieš juos.

    19 Ir taip pasibaigė penkioliktieji metai, ir taip šitie žmonės buvo dideliuose suspaudimuose; ir sunaikinimo akalavijas pakibo virš jų, tad jiems grėsė būti jo nukirstiems, ir tai dėl jų nedorybės.