Doktrinoje ir Sandorose užrašyti tam tikriems Bažnyčios nariams skirti Viešpaties apreiškimai, gauti per pranašą Džozefą Smitą, nurodantys nariams skelbti atgailą ir surinkti Jo išrinktuosius. Bažnyčia ėmė greitai augti, Pranašui Džozefui Smitui pašaukus misionierius, kurie tapo įrankiais Viešpaties rankose. Suvokę ir įvykdę savo pareigą padėti dalintis Evangelija dabartiniai Bažnyčios nariai gauna misionieriško darbo palaiminimus.
Pagalbiniai skaitiniai
Nylas L. Andersenas, „Tai stebuklas“, 2013 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga.
L. Tomas Peris, „Veskite sielas pas mane“, 2009 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga.
Viešpats pašaukia tarnus padėti surinkti Jo vaikus
Pateikite šį prezidento Gordono B. Hinklio (1910–2008) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:
Paveikslėlis
Prezidentas Gordonas B. Hinklis
„Misionieriškas darbas yra Bažnyčiai gyvybę teikiantis šaltinis. Tai pagrindinė jos augimo priemonė. Būtent dėl šios tarnystės Bažnyčia pasiekė dabartinį savo mastą“ (“Missionary Service,” First Worldwide Leadership Training Meeting, Jan. 11, 2003, 17).
Kodėl, jūsų manymu, misionieriškas darbas gali būti vadinamas „Bažnyčiai gyvybę teikiančiu šaltiniu“?
Paaiškinkite, kad Sugrąžinimo pradžioje žmonės dažnai prašydavo pranašą jų vardu teirautis apreiškimo, padėsiančio žinoti, kaip jie gali prisidėti prie Viešpaties darbo. Kartais šie apreiškimai buvo gaunami vienam asmeniui, o kartais – keliems. Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 33 skyrius yra apreiškimo, skirto dviem asmenims – Ezrai Teirui (ar Tairui) ir Nortropui Svytui, – pavyzdys.
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 33:2–7. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti Viešpaties pavartotus žodžius, frazes ar simbolius, tinkančius mūsų vaidmeniui misionieriškame darbe ir pabrėžiančius Evangelijos skelbimo mūsų dienomis svarbą.
Kokius simbolius panaudojo Viešpats? (Mokiniams atsakinėjant, galite lentoje užrašyti jų atsakymus.)
Kaip šie simboliai iliustruoja mūsų vaidmenį misionieriškame darbe ir pabrėžia Evangelijos skelbimo svarbą?
Paprašykite mokinių atidžiai išstudijuoti 6 eilutę ir išsiaiškinti, ko pasiekiame, kai kitiems skelbiame Evangeliją. Tada paprašykite jų savais žodžiais apibūdinti, ką išsiaiškino. (Mokiniai gali panaudoti kitus žodžius, tačiau turėtų atpažinti tokį principą: skelbdami Jėzaus Kristaus Evangeliją padedame surinkti Viešpaties išrinktuosius. Galite papasakoti, kad po šio apreiškimo Ezra Teiras „į savo daržinę sukvietė daug“ žmonių, kad šie išgirstų Džozefą Smitą ir kitus, skelbiančius Evangeliją [Documents, Volume 1: July 1828–June 1831, vol. 1 of the Documents series of The Joseph Smith Papers (2013), 206].)
Perteikite mokiniams šį vyresniojo Briuso R. Makonkio (1915–1985) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo apibrėžimą:
Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis
„Izraelio surinkimas apima tikėjimą, priėmimą ir gyvenimą darnoje su viskuo, ką Viešpats kadaise senovės dienomis pasiūlė savo išrinktiems žmonėms. […] Jis apima tikėjimą Evangelija, prisijungimą prie Bažnyčios ir atėjimą į karalystę“ (A New Witness for the Articles of Faith [1985], 515).
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą pasakojimą apie pirmuosius misionierius, pašauktus iš karto po Bažnyčios suorganizavimo. Likusiųjų paprašykite įsiklausyti, kaip šiems pirmiesiems misionieriams sekėsi rinkti Viešpaties išrinktuosius.
„[1830 m. rudenį] Viešpats apreiškė Džozefui Smitui, kad Oliveris Kauderis, Piteris Vitmeris jaunesnysis, Parlis P. Pratas ir Ziba Petersonas turi eiti pas lamanitus ir skelbti jiems Viešpaties Evangeliją“ (žr. DS 28:8; 30:5–6; 32:1–3). Šie misionieriai nukeliavo apie 2400 kilometrų, trumpai pamokslaudami tarp įvairių indėnų genčių. […] Tačiau didžiausią misionierišką sėkmę jie patyrė apsistoję Kirtlando krašte Ohajo valstijoje. Ten jie pakrikštijo apie 130 atsivertusiųjų, daugiausia iš Sidnio Rigdono reformuotos baptistų bendruomenės, ir taip įsteigė vietą kitais metais susirinkti šimtams Bažnyčios narių. Misionieriai taip pat rado keletą atsivertusiųjų tarp naujakurių Džeksono apygardoje, Misūrio valstijoje, kur vėliau turėjo būti įsteigta Sionė“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2007], p. 145; taip pat žr. Richard Dilworth Rust, “A Mission to the Lamanites: D&C 28, 30, 32,” Revelations in Context series, Feb. 22, 2013, history.lds.org).
Paaiškinkite, kad šie atsivertimai šiaurinėje Ohajo dalyje daugiau nei padvigubino tuometinį Bažnyčios narių skaičių.
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 29:4–7 ir išsiaiškinti, kaip apibūdinami „Viešpaties išrinktieji“.
Kaip Gelbėtojas apibūdina Savo išrinktuosius?
Paaiškinkite, kad pirmųjų misionierių darbe tarnaujant už Šiaurės Amerikos ribų randame stulbinantį pavyzdį, kaip Viešpats naudoja Savo tarnus surinkdamas Savo išrinktuosius. Paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą santrauką. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir įsiklausyti, ką pranašas Džozefas Smitas pataria vyresniajam Heberiui Č. Kimbolui (1801–1868).
„Heberis Č. Kimbolas, Dvylikos Kvorumo narys, pasakojo: „Maždaug 1837 m. birželio 1 d., man sėdint […] Kirtlando šventykloje, pas mane atėjo pranašas Džozefas ir pašnibždėjo: „Broli Heberi, Viešpaties Dvasia štai ką man pakuždėjo: „Tegul mano tarnas Heberis vyksta į Angliją ir skelbia mano Evangeliją bei atveria išgelbėjimo duris tai tautai.“ Vyresnįjį Kimbolą pribloškė mintis apie tokį žygį: „Jaučiausi esąs vienas iš silpniausių Dievo tarnų. Paklausiau Džozefą, ką turėčiau sakyti nuvykęs ten; jis pasakė, kad turiu kreiptis į Viešpatį, ir Šis ves mane ir kalbės per mane ta pačia dvasia, kuri vedė jį.“
Pranašas taip pat pašaukė Orsoną Haidą, Vilardą Ričardsą ir Džozefą Fildingą Kirtlande bei Aizeką Raselą, Džoną Snaiderį ir Džoną Gudsoną Toronte, Kanadoje. Šie broliai turėjo kartu su vyresniuoju Kimbolu vykti į misiją Anglijon. Jie susirinko Niujorke ir 1837 m. liepos 1 d. laivu Garrick išplaukė į Didžiąją Britaniją. Ši pirmoji misija už Šiaurės Amerikos ribų per pirmuosius misionierių metus Anglijoje atvedė į Bažnyčią apie 2000 atsivertusiųjų. Vyresnysis Kimbolas džiugiai rašė pranašui: „Šlovė Dievui, Džozefai, Viešpats su mumis tarp tautų!“
Antrajai apaštališkajai misijai į Britaniją pranašas vadovavo iš Navū. Į ją buvo pašaukti dauguma Dvylikos narių su Brigamu Jangu priešaky. Išvykę 1839 m. rudenį, Dvylika atvyko į Angliją 1840 metais. Čia jie pradėjo darbą, kuris iki 1841 m. atvedė į Bažnyčią virš 6000 atsivertusiųjų“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas, p. 317–318).
Ką pranašas Džozefas Smitas patarė Heberiui Č. Kimbolui?
Papasakokite, kada stengdamiesi dalintis Evangelija jautėte Viešpaties pagalbą.
Paaiškinkite, kad Doktrinoje ir Sandorose Bažnyčios nariams nuolat primenama jų pareiga ir palaima dalyvauti misionieriškame darbe. Mūsų pareiga dalintis Evangelija yra Doktrinos ir Sandorų apreiškimuose nuolat besikartojantis modelis ir tema. Kai skaitytojas išmoksta atpažinti modelius ir temas, jis sugeba labiau pasisotinti Kristaus žodžiais (žr. David A. Bednar, “A Reservoir of Living Water” [2007 m. vasario 4 d. Brigamo Jango universiteto vakaronė], speeches.byu.edu).
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:81 ir po to savais žodžiais apibendrinti, kaip tai gali būti pritaikyta dabartiniams Bažnyčios nariams. (Vienas galimas mokinių atsakymas: visi priėmusieji Jėzaus Kristaus Evangeliją turi pareigą dalintis ja su kitais.)
Pateikite šią lentelę arba ją perbraižykite lentoje. Padalinkite mokinius į tris grupes ir kiekvienai grupei paskirkite po vieną Raštų ištrauką. Paprašykite mokinių perskaityti jiems paskirtas ištraukas ir surasti pareigas bei pažadėtas palaimas, kurias gauname dalindamiesi Evangelija.
Praėjus pakankamai laiko, pakvieskite kelis mokinius likusiesiems papasakoti, ką išsiaiškino.
Pateikite šį vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir pakvieskite kurį nors mokinį garsiai jį perskaityti. Likusiųjų paprašykite įsiklausyti, kaip vyresnysis Bednaris apibūdina mūsų asmeninę atsakomybę dalintis Evangelija.
Paveikslėlis
Vyresnysis Deividas E. Bednaris
„Pasišventę Jėzaus Kristaus mokiniai visada buvo ir bus šaunūs misionieriai. Misionierius yra Kristaus pasekėjas, kuris liudija apie Jį kaip Išpirkėją ir skelbia Jo Evangelijos tiesas.
Jėzaus Kristaus Bažnyčia visada buvo ir bus misionieriška bažnyčia. Gelbėtojo Bažnyčios nariai yra iškilmingai įsipareigoję padėti įvykdyti Viešpaties Jo apaštalams duotą dievišką pavedimą, kaip aprašyta Naujajame Testamente:
„Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.
Mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Amen“ (Mato 28:19–20).
Pastarųjų dienų šventieji rimtai žiūri į šį pavedimą mokyti visų tautų žmones apie Viešpatį Jėzų Kristų ir Jo sugrąžintą Evangeliją. […]
Iš tiesų mes jaučiame šventą atsakomybę skleisti šią žinią kiekvienai tautai, giminei, liežuviui ir liaudžiai“ („Ateikite ir pamatykite“, 2014 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga).
Kodėl Gelbėtojo Bažnyčios nariams misionieriškas darbas turėtų būti šventa pareiga?
Pateikite šį vyresniojo L. Tomo Perio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir pakvieskite kurį nors mokinį garsiai jį perskaityti. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir apmąstyti, kodėl jiems derėtų būti stropesniems dalinantis Evangelija.
Paveikslėlis
Vyresnysis L. Tomas Peris
„Evangelijos esmė yra mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Apmokėjimas. Apmokėjimas teikia galią nusiplauti nuodėmes, išgyti ir užsitikrinti amžinąjį gyvenimą. Visi šie sunkiai suvokiami Apmokėjimo palaiminimai skiriami tiems, kurie gyvena pagal Evangelijos principus ir dalyvauja jos apeigose: tiki Jėzumi Kristumi, atgailauja, krikštijasi, priima Šventąją Dvasią ir ištveria iki galo. Mūsų didžioji misionieriška žinia pasauliui yra ta, kad visa žmonija yra kviečiama būti išgelbėta ir prisijungti prie Gerojo Ganytojo, paties Jėzaus Kristaus, kaimenės.
Mūsų misionierišką žinią papildo žinios apie Sugrąžinimą. Mes žinome, kad Dievas ir šiais laikais kalba Savo pranašams, lygiai kaip kalbėjo senovėje. Mes taip pat žinome, kad Jo Evangelija yra vykdoma sugrąžintosios kunigystės galia ir įgaliojimu. Jokia kita žinia visiems šiandien Žemėje gyvenantiems žmonėms neturi tokios didžios amžinosios svarbos“ („Veskite sielas pas mane“, 2009 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga).
Kodėl, jūsų manymu, kiekvienas turėtume stropiau dalintis Evangelija? (Galimas atsakymas: dalindamiesi Evangelija mes suteikiame žmonėms galimybę pasinaudoti Jėzaus Kristaus Apmokėjimu.)
Paprašykite mokinių perskaityti Doktrinos ir Sandorų 34:5–6; 39:20–23 ir surasti dar vieną svarbią priežastį, kodėl Viešpats įsakė mums dalintis Evangelijos žinia su kitais. (Mokiniai gali panaudoti kitus žodžius, tačiau turėtų atpažinti tokią tiesą: dalindamiesi Jėzaus Kristaus Evangelijos žinia, padedame žmonėms pasiruošti Antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui.)
Kaip supratimas apie amžinąją Evangelijos svarbą motyvuoja jus dalintis ja su žmonėmis, nepriklausančiais mūsų tikėjimui?
Papasakokite apie savo patirtį dalinantis Evangelijos žinia su kitais.
Leiskite mokiniams kelias minutes pamąstyti ir užsirašyti, ką jie gali daryti, kad dalintųsi Evangelija. Pavyzdžiui, jie gali užsirašyti vardą pažįstamojo, kuris šiuo metu nėra Bažnyčios narys, ir įsipareigoti pasidalinti Evangelija su tuo žmogumi. Pakvieskite kelis mokinius papasakoti, ką jie ketina daryti. Paraginkite juos paklusti gautam įkvėpimui ir kasdien melsti galimybės dalintis Evangelija.