Biblioteka
23 pamoka. Pareigų perimamumas Prezidentūroje


23 pamoka

Pareigų perimamumas Prezidentūroje

Įvadas

Artėjant gyvenimo pabaigai Džozefas Smitas suteikė šio Evangelijos laikotarpio kunigystės raktus Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariams. 1844 m. rugpjūčio 8 d. susirinkime, vykusiame po Pranašo nužudymo, daugumai šventųjų tai, kad Bažnyčiai turėtų vadovauti Dvylikos Apaštalų Kvorumo Prezidentas Brigamas Jangas, buvo patvirtinta dvasiniu pasireiškimu. Mokiniai mokydamiesi principų, susijusių su Bažnyčios Prezidento pareigų perėmimu, sustiprins tikėjimą tuo, kad Viešpats išrenka ir paruošia kiekvieną, kuris tampa Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios Prezidentu.

Pagalbiniai skaitiniai

  • “Succession in the Presidency,” chapter 3 in Teachings of the Living Prophets Student Manual (Church Educational System manual, 2010), 28–41.

  • “The Twelve to Bear Off the Kingdom,” chapter 23 in Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. (Church Educational System manual, 2003), 286–96.

  • Brent L. Top and Lawrence R. Flake, “‘The Kingdom of God Will Roll On’: Succession in the Presidency,” Ensign, Aug. 1996, 22–35.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Doktirnos ir Sandorų 107:33; 112:30–32

Šio Evangelijos laikotarpio raktus turi Apaštalai

Paklauskite:

  • Kuo Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios Prezidento rinkimai skiriasi nuo to, kaip yra renkami kitų organizacijų prezidentai?

Praneškite mokiniams, kad šioje pamokoje bus nagrinėjama, kaip vyko vadovavimo Bažnyčiai perdavimas po Džozefo Smito mirties. Paaiškinkite, kad keleri metai prieš mirtį Pranašas gavo apreiškimų, susijusių su Pirmąja Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumu. Pakvieskite mokinius perskaityti Doktrinos ir Sandorų 107:33 ir 112:30–32 ir surasti, kaip Viešpats apibūdina Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo narių turimą kunigystės įgaliojimą.

  • Kaip Viešpats apibūdina Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo įgaliojimą? (Pasistenkite, kad mokiniai suprastų šį principą: Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai turi šio Evangelijos laikotarpio kunigystės raktus, Dvylika veikia vadovaujami Pirmosios Prezidentūros.)

Paveikslėlis
padalomoji medžiaga, Pareigų perimamumas Prezidentūroje

Išdalinkite mokiniams padalomosios medžiagos, pateiktos šios pamokos pabaigoje, kopijas. Paaiškinkite, kad paskutiniaisiais gyvenimo mėnesiais Džozefas Smitas dažnai susirinkdavo su Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariais, kad paruoštų juos vadovauti Bažnyčiai. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti padalomosios medžiagos skyrelį, pavadintą „Susirinkimas su Dvylika Apaštalų 1844 m. kovą“. Pasakykite mokiniams, kad tai yra trumpas Prezidento Vilfordo Vudrudo, tuometinio Apaštalo, aprašymas apie Pranašo Džozefo Smito, Apaštalų ir kitų Bažnyčios vadovų susirinkimą. Perskaitę paklauskite:

  • Kaip šis raktų suteikimas Dvylikos Apaštalų Kvorumui padėjo jiems pasiruošti tam metui, kai su jais nebebus Pranašo Džozefo Smito? (Jie gavo tuos pačius kunigystės raktus, kuriuos turėjo Pranašas Džozefas Smitas.)

  • Kodėl Džozefui Smitui rūpėjo dar iki mirties perduoti tuos kunigystės raktus Apaštalams? (Tuo metu Džozefas Smitas buvo vienintelis turintis visus šio Evangelijos laikotarpio kunigystės raktus. Jeigu jis nebūtų jų perdavęs, būtų reikėję, kad į žemę vėl ateitų angelai ir juos sugrąžintų.)

Doktrinos ir Sandorų 124:127–128

Po Džozefo Smito Bažnyčios Prezidentu tapo Brigamas Jangas

Paaiškinkite, kad tuo metu, kai 1835 m. buvo suorganizuotas pirmasis Dvylikos Apaštalų Kvorumas, vyresnumas priklausė nuo amžiaus. Tuo metu manyta, kad vyriausias Apaštalas yra Tomas B. Maršas (tačiau vėliau sužinota, kad iš tikrųjų vyriausias Apaštalas buvo Deividas V. Patenas).

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 124:127–128. Paaiškinkite, kad 1838 m. spalį Prezidentas Maršas atsimetė ir paliko Bažnyčią, o Deividas V. Patenas mirė. Tada, remiantis šiomis eilutėmis, vyriausiuoju Apaštalu tapo Brigamas Jangas. Po pirmojo Apaštalų paskyrimo iki šių dienų Dvylikos Apaštalų Kvorumo narių vyresnumas sprendžiamas pagal jų įšventinimo laiką.

Paaiškinkite, kad 1844 m. birželio 27 d., kai buvo nužudyti Džozefas ir Hairumas Smitai, visi Dvylika, išskyrus Džoną Teilorą ir Vilardą Ričardsą, tarnavo misijose Jungtinių Valstijų rytuose. Nepaisant to, maždaug per tris savaites visi Apaštalai sužinojo tragiškas naujienas ir skubiai grįžo į Navū. Atvykę Apaštalai pamatė, kad Bažnyčios nariai yra pasimetę ir nežino, kas turėtų vadovauti Bažnyčiai. Kai kurie Bažnyčios nariai manė, kad vadovavimo teisė perėjo Dvylikos Apaštalų Kvorumui. Per ateinančius keletą mėnesių radosi vyrų, pareiškusių, kad teisė vadovauti Bažnyčiai priklauso jiems. Pakvieskite kuriuos nors du mokinius garsiai perskaityti padalomosios medžiagos skyrelius, pavadintus „Teisę pareiškia Sidnis Rigdonas“ ir „Teisę pareiškia Džeimsas Strangas“. Kitiems pasiūlykite klausytis ir mąstyti, kodėl šie teisės pareiškimai būtų kėlę jiems dvejonių gyvenant tuometiniame Navū.

Patikrinkite, ar mokiniai suprato, ką perskaitė, paklausdami:

  • Kodėl šių vyrų pareiškimai buvo nepagrįsti? (Galbūt derėtų atkreipti dėmesį, kad nepaisant to, jog Sidnis Rigdonas buvo Pirmojoje Prezidentūroje, Džozefas jam nesuteikė kunigystės raktų.)

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti padalomosios medžiagos skyrelį, pavadintą „1844 m. rugpjūčio 7 d.“. Su mokiniais aptarkite šiuos klausimus:

  • Kuo svarbus Brigamo Jango liudijimas apie apaštalystės raktus? (Mokiniams atsakius lentoje užrašykite šią doktriną: Apaštalai turi visus pirmininkavimui Bažnyčioje būtinus kunigystės raktus.)

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti padalomosios medžiagos skyrelį, pavadintą „1844 m. rugpjūčio 8 d., 10:00“.

  • Kaip Viešpats suteikė šventiesiems palaiminimą sužinoti, ką Jis paskyrė vadovauti Bažnyčiai?

  • Kaip galime žinoti, kad Bažnyčios vadovus pašaukė Dievas? (Mokiniams atsakius, užrašykite lentoje šį principą: Liudijimą apie tai, kad Bažnyčios vadovus pašaukė Dievas, galime gauti per Šventąją Dvasią.)

  • Kada esate pajutę Dvasią liudijant apie tai, kad Dievas pašaukė gyvąjį Bažnyčios Prezidentą?

Paaiškinkite, kad rugpjūčio 8 d., 14:00 val. vykusiame susirinkime kalbėjo Brigamas Jangas ir kiti Apaštalai. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti padalomosios medžiagos skyrelį, pavadintą „1844 m. rugpjūčio 8 d., 14:00“.

Paaiškinkite, kad, mirus Džozefui Smitui, Brigamas Jangas, būdamas vyriausiasis Apaštalas, iš karto galėjo naudotis visais kunigystės raktais. Po Pranašo mirties daugiau negu trejus metus Bažnyčiai pirmininkavo Dvylikos Apaštalų Kvorumas, vadovaujamas Brigamo Jango. Tuomet, 1847 m. gruodžio 5 d., Brigamas Jangas buvo palaikytas kaip Bažnyčios Prezidentas, ir buvo suorganizuota Pirmoji Prezidentūra.

Sidnis Rigdonas persikėlė į Pitsburgą, Pensilvanijos valstijoje, ir įkūrė Kristaus Bažnyčią, kurioje buvo apaštalai, pranašai, kunigai ir karaliai. Ši bažnyčia žlugo 1847 m. Nors Džeimso Strango teisės į Prezidento postą pareiškimas buvo netikras, jį rėmė kiti trys buvę Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai: Viljamas E. Maklelinas, Džonas E. Peidžas ir Viljamas Smitas. 1856 m. Strangą nužudė nepatenkinti pasekėjai.

Norėdami padėti mokiniams geriau suprasti Bažnyčios Prezidento pareigų perėmimą šiomis dienomis, pasidalinkite toliau pateiktu Prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasakojimu apie tai, kas vyko po Prezidento Gordono B. Hinklio mirties. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį teiginį:

Paveikslėlis
President Boyd K. Packer

„Nekilo jokių neaiškumų, ką reikia daryti, jokių svyravimų. Žinojome, kad vyriausias apaštalas yra Bažnyčios prezidentas. Ir tame šventame susirinkime Dvylikos Apaštalų Kvorumas palaikė Tomą S. Monsoną kaip Bažnyčios Prezidentą. […] Raštuose nurodyta, kad jis yra vienintelis žmogus žemėje, turintis teisę naudoti visus tuos raktus. Bet kaip Apaštalai, mes visi juos turime. Vienas iš mūsų pašaukiamas ir įšventinamas, ir tampa Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios Prezidentu“ („Dvylika“, 2008 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga ).

  • Kas po Bažnyčios Prezidento mirties visuomet taps kitu Bažnyčios Prezidentu? (Vyriausiasis Apaštalas, kuris yra Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas.)

Kai kuriems mokiniams gali kilti klausimas, kada Bažnyčios Prezidentas gauna pirmininkavimo Bažnyčiai kunigystės raktus. Paaiškinkite, kad kiekvienas Apaštalas gauna visus raktus, kai yra įšventinamas būti Apaštalu. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį prezidento Gordono B. Hinklio (1910–2008) teiginį:

Paveikslėlis
President Gordon B. Hinckley

„Tačiau tais kunigystės raktais naudotis įgaliotas tik Bažnyčios Prezidentas. Po jo mirties šie raktai pradeda veikti per vyriausiąjį Apaštalą, kurį jo bendražygiai iš Dvylikos Tarybos įvardija, paskiria ir įgalioja“ (“Come and Partake,” Ensign, May 1986, 47).

  • Kokie jausmai jus aplanko supratus, kad, mirus Bažnyčios Prezidentui, Viešpaties karalystė žemėje judės pirmyn beveik nepertraukiamai?

Galbūt norėsite baigti šią pamoką paliudydami, kad šiomis dienomis Bažnyčios Prezidentas, jo Patarėjai Pirmojoje Prezidentūroje ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai turi tuos pačius kunigystės raktus ir tas pačias galias, kuriuos Džozefas Smitas suteikė Brigamui Jangui ir Dvylikos Apaštalų Kvorumui. Galite papasakoti, kaip įgijote liudijimą apie tai, kad Bažnyčios vadovus pašaukia Dievas. Paskatinkite mokinius pamaldžiai įgyti ir stiprinti liudijimus apie šiandien aptartas tiesas.

Mokiniams skirti skaitiniai

Pareigų perimamumas Bažnyčios Prezidentūroje

Sugrąžinimo pamatas. 23 pamoka

Susirinkimas su Dvylika Apaštalų 1844 m. kovą

Prezidentas Vilfordas Vudrufas (1807–1898):

Paveikslėlis
President Wilford Woodruff

„Prisimenu paskutinę kalbą, kurią [Džozefas Smitas] pasakė mums prieš savo mirtį. […] Jis prastovėjo ant kojų apie tris valandas. Kambaryje tvyrojo jausmas lyg ryjančios ugnies, jo veidas buvo kaip vaiskus gintaras, ir jį gaubė Dievo galia. Jis išdėstė mums mūsų pareigas. Jis išdėstė mums šio didžio Dievo darbo pilnatvę ir pasakė: „Man buvo užantspauduoti visi raktai, visos galios, visi gyvenimo ir išgelbėjimo principai, kokie tik kada nors buvo suteikti žmogui ant žemės veido. Ir šie principai, ši kunigystė bei galia priklauso šiam didžiam ir paskutiniam Evangelijos laikotarpiui, ir Dangaus Dievas ištiesė savo ranką, kad įvestų jį žemėje. Dabar, – sakė jis, kreipdamasis į Dvylika, – aš užantspauduoju jums visus raktus, visas galias ir visus principus, kuriuos Viešpats užantspaudavo man. […]

Aš taip ilgai gyvenau – iki dabar buvau tarp šių žmonių ir buvau užsiėmęs didžiu išgelbėjimo darbu“ (cituota iš Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], 510–511).

Teisę pareiškia Sidnis Rigdonas

Sidnis Rigdonas, Pirmasis Patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje, iš Pitsburgo, Pensilvanijos valstijoje, į Navū atvyko 1844 m. rugpjūčio 3 d. Rugpjūčio 6 d. jis sušaukė ypatingą susirinkimą, kad Bažnyčios nariai galėtų išrinkti Bažnyčios globėją. Buvo panašu, kad Sidnis Rigdonas bandė suorganizuoti šį susirinkimą norėdamas, jog Bažnyčios nariai patvirtintų jį Bažnyčios globėju, kol iš Jungtinių Valstijų rytų negrįžo visi kiti Dvylika Apaštalų. Laimei, Vyresniojo Vilardo Ričardso ir Vyresniojo Parlio P. Prato pastangų dėka šis susirinkimas buvo nukeltas į 1844 m. rugpjūčio 8 d., ir dauguma Apaštalų tuo metu jau buvo grįžę į Navū.

Sidnis Rigdonas, remdamasis tuo, kad buvo pašauktas ir įšventintas būti Džozefo Smito atstovu (žr. DS 100:9), tvirtino esąs atsakingas už tai, jog Bažnyčiai būtų tinkamai vadovaujama (iš History of the Church, 7:229).

Teisę pareiškia Džeimsas Strangas

Po Džozefo Smito mirties, 1844 m. vasarį pasikrikštijęs Džeimsas Strangas tvirtino gavęs Džozefo Smito laišką, kuriame pastarasis paskyręs Strangą būti jo darbo tęsėju. Laiškas buvo klastotė, tačiau buvo panašu, kad jį pasirašė Džozefas Smitas; šis laiškas nuklaidino kai kuriuos Bažnyčios narius, kuriems Strangas šį laišką parodė. Strangas taip pat teigė, kad angelas jį aplankė ir suteikė raktus.

1844 m. rugpjūčio 7 d.

Sidniui Rigdonui atvykus į Navū, ten jau buvo vyresnieji Džonas Teiloras, Wilardas Ričardsas, Parlis P. Pratas ir Džordžas A. Smitas. Dauguma kitų Apaštalų, įskaitant Brigamą Jangą, į Navū grįžo 1844 m. rugpjūčio 6 d. Kitą dieną, kuri buvo rugpjūčio 7-oji, Apaštalai susirinko Džono Teiloro namuose pasitarti. Kiek vėliau tą pačią dieną susirinko Dvylika Apaštalų, aukštoji taryba ir aukštieji kunigai. Prezidentas Jangas paprašė, kad Sidnis Rigdonas pasidalintų savo žinia su šventaisiais. Sidnis Rigdonas pareiškė matęs regėjimą apie tai, kad nėra vyro, galinčio tęsti Bažnyčios Prezidento Džozefo Smito darbą. Tuomet jis pasisiūlė būti paskirtas žmonių globėju.

Sidniui Rigdonui baigus kalbėti, Brigamas Jangas (1801–1877) pasakė:

Paveikslėlis
President Brigham Young

„Man nesvarbu, kas vadovaus Bažnyčiai, […] tačiau viena privalau žinoti, būtent tai, ką apie tai sako Dievas. Aš turiu raktus ir priemones, kurių dėka galiu sužinoti, ką apie tai mano Dievas. […]

Dar prieš tai, kai jį suėmė, Džozefas Smitas man suteikė galias ir raktus, kuriuos pats turėjo, ir joks žmogus ar žmonių grupė nei šiame, nei ateinančiame gyvenime negali stoti tarp Džozefo ir Dvylikos.

Kaip dažnai Džozefas kartojo Dvylikai: „Aš padėjau pamatą, ant kurio jūs turite statyti, nes karalystė gula ant jūsų pečių“.“ (iš History of the Church, 7:230).

1844 m. rugpjūčio 8 d., 10:00

1844 m. rugpjūčio 8 d., 10:00 val., Navū šventieji susirinko išgirsti, kaip Sidnis Rigdonas pareiškia savo teisę būti Bažnyčios globėju. Jis pusantros valandos kalbėjo tūkstančiams susirinkusių šventųjų, aiškindamas, kodėl Bažnyčios globėju turėtų būti jis. Keletas žmonių apibūdino jo kalbą kaip bedvasę.

Prezidentas Brigamas Jangas kalbėjo glaustai ir pasakė, kad grįžęs į Navū jis mieliau gedėtų pranašo, o ne rūpintųsi naujo vadovo paskyrimu. Jis pranešė, kad 14:00 val. vyks narių ir vadovų susirinkimas. Keletas Bažnyčios vadovų vėliau liudijo, kad Brigamui Jangui kalbant pasikeitė jo išvaizda ir balsas, jis tapo panašus į Pranašą Džozefą Smitą.

Iš Emili Smit Hoit prisiminimų: „Minčių dėstymo būdas, visa išraiška, balso skambesys budino mano sielą. […] Žinojau, kad Džozefas Smitas miręs. Vis dėlto dažnai nustebusi ir nevalingai žvilgteldavau į pakylą norėdama pažiūrėti, ar tik tai ne Džozefas. Ten buvo ne jis, ten buvo Brigamas Jangas“ (quoted in Lynne Watkins Jorgensen, “The Mantle of the Prophet Joseph Passes to Brother Brigham: A Collective Spiritual Witness,” BYU Studies, vol. 36, no. 4 [1996–97], 142).

Vilfordas Vudrufas rašė: „Jei nebūčiau regėjęs jo savo akimis, niekas nebūtų galėjęs manęs įtikinti, kad ten ne Džozefas Smitas, ir bet kas, pažinojęs šiuos du vyrus, būtų galėjęs paliudyti tą patį“ (in History of the Church, 7:236).

1844 m. rugpjūčio 8 d., 14:00

14:00 val. tūkstančiai šventųjų atėjo žinodami, kad tai bus reikšmingas susirinkimas. Brigamas Jangas glaustai užsiminė apie Sidnio Rigdono pasiūlymą būti globėju, jo pastarųjų poros metų atitolimą nuo Džozefo Smito ir tuomet tarė:

„Jei žmonės nori, kad jiems vadovautų Prezidentas Rigdonas, jie gali jį turėti; tačiau aš jums sakau, kad Dvylikos Apaštalų Kvorumas turi Dievo karalystės raktus visam pasauliui.

Dvyliką Savo pirštu paskyrė Dievas. Štai Brigamas, ar jis yra kada suklupęs? Ar jo balsas kada drebėjo? Štai Heberis [Č. Kimbolas] ir kiti Dvylika, nepriklausomas vienetas, turintis kunigystės raktus – Dievo karalystės raktus, skelbti visam pasauliui – tai aš tikrai žinau ir tepadeda man Dievas. Jie – tokie kaip Džozefas ir yra Pirmoji Bažnyčios Prezidentūra“ (in History of the Church, 7:233).

Daugelis šventųjų atkreipė dėmesį, kad tą popietę Brigamas Jangas atrodė ir kalbėjo kaip Džozefas Smitas. Be šio stebuklo, daugelis šventųjų taip pat jautė Šventosios Dvasios patvirtinimą, kad Dievas Bažnyčiai vadovauti pašaukė Brigamą Jangą ir Dvylikos Kvorumą. Šio susirinkimo pabaigoje šventieji Navū viešai nubalsavo Bažnyčios vadovais palaikydami Dvylikos Apaštalų Kvorumą ir Brigamą Jangą, kuris būtų jų galva. Tačiau galiausiai ne visi Bažnyčios nariai pasirinko sekti Apaštalais. Kai kurie nusprendė sekti tokiais žmonėmis, kaip Sidnis Rigdonas ir Džeimsas Strangas, kurie įkūrė savo bažnyčias.