Visoje istorijoje atsimetimo laikotarpius Dangiškasis Tėvas užbaigdavo pašaukdamas pranašus, kuriems suteiktas dieviškas įgaliojimas sugrąžinti Evangelijos pilnatvę ir įsteigti Jėzaus Kristaus Bažnyčią. Džozefas Smitas buvo mūsų Evangelijos laikotarpio pranašas. Supratę, kaip Dievas vadovauja Savo žmonėms ir kaip per pranašus įkuria Savo Bažnyčią, mokiniai išsiugdys gilesnį Sugrąžinimo poreikio vertinimą ir sugebės daug geriau mokyti apie Sugrąžinimą.
Pagalbiniai skaitiniai
Raselas M. Balardas, „Šventosios Biblijos stebuklas“, 2007 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga.
Gordon B. Hinckley, “At the Summit of the Ages,” Ensign, Nov. 1999, 72–74.
Neal A. Maxwell, “From the Beginning,” Ensign, Nov. 1993, 18–20.
Skelbti mano evangeliją. Misionieriškos tarnystės vadovėlis (2004), p. 43–58.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Amoso 8:11–12. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomas eilutes ir išsiaiškinti, ką simbolizuoja žodis badas.
Apie kokį gresiantį badą pranašavo Amosas? (Lentoje prie „Badas =“ surašykite mokinių atsakymus.)
Kaip, sulig Amoso pranašyste, žmonės elgsis dėl bado?
Kokius įrodymus, liudijančius, kad atėjo „Dievo žodžių badas“, matote pasaulyje? (Amoso 8:11.)
Paaiškinkite, kad nors Amoso 8:11–12 eilutėse užrašyta pranašystė žmonijos istorijoje veikiausiai išsipildė daugybę kartų, vienas svarbus jos išsipildymas vadinamas Didžiuoju atsimetimu. Mokiniams galite pasiūlyti savo Raštų paraštėje prie Amoso 8:11–12 užsirašyti Atsimetimas ir Didysis atsimetimas.
Pateikite šį teiginį ir pakvieskite kurį nors mokinį garsiai jį perskaityti. Mokinių paprašykite išsiaiškinti, kokie veiksniai nulėmė Didįjį atsimetimą.
„Po Jėzaus Kristaus mirties nelabi žmonės persekiojo apaštalus bei bažnyčios narius ir daug jų išžudė. Apaštalams mirus, kunigystės raktai ir kunigystės įgaliojimas buvo paimti iš žemės. Iki tol apaštalai išsaugojo Evangelijos doktrinas tyras, palaikė tvarką bei Bažnyčios narių vertumo lygį. Nelikus apaštalų, ilgainiui doktrinos buvo iškraipytos ir savavališkai pakeista Bažnyčios organizacija bei kunigystės apeigos, pvz., krikštas bei Šventosios Dvasios dovanos suteikimas.
Kai neliko apreiškimo ir kunigystės įgaliojimo, žmonės, aiškindami Raštus bei Jėzaus Kristaus Evangelijos principus ir apeigas, ėmė kliautis žmogiškąja išmintimi. Neteisingos idėjos buvo dėstomos lyg tiesa. Didžioji dalis žinių apie tikrąjį Dievo Tėvo, Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus bei Šventosios Dvasios būdą bei esmę buvo prarasta. Tikėjimo Jėzumi Kristumi, atgailos, krikšto bei Šventosios Dvasios dovanos doktrinos buvo iškraipytos ar užmirštos. Kristaus apaštalams suteiktos kunigystės galios žemėje neliko“ (Skelbti mano evangeliją. Misionieriškos tarnystės vadovėlis [2004], p. 47).
Remdamiesi šiuo teiginiu paaiškinkite, kokie veiksniai prisidėjo prie Didžiojo atsimetimo?
Kodėl svarbu suprasti, kad Didysis atsimetimas iš tiesų įvyko? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų atpažinti tokį principą: žinojimas, kad Didysis atsimetimas jau įvyko, gali mums padėti suprasti, kodėl reikalingas Evangelijos Sugrąžinimas.)
Paaiškinkite, kad per tą atsimetimo laikotarpį Dangiškasis Tėvas pasaulyje nesiliovė rodęs savo įtakos per Kristaus šviesą, kuri „duodama kiekvienam žmogui“ (Moronio 7:16) ir Šventosios Dvasios galia, kuri liudija, kad Evangelija yra tikra (žr. Raštų rodyklė, „Šventoji Dvasia“, p. 180; scriptures.lds.org). Tuo laikotarpiu įvairiose tautose Jis įkvėpė Jo pagalbos ieškojusius vyrus ir moteris. Krisčionys reformatoriai, tokie kaip Martinas Liuteris ir Viljamas Tindeilas, stengėsi padėti krisčionims tiksliau gyventi pagal mokymus, kuriuos jie rado Biblijoje. Dėl reformatorių, filosofų ir net Europos bei Šiaurės Amerikos politikų pastangų daugelyje pasaulio šalių buvo pradėta labiau akcentuoti žmogaus orumą ir religinę laisvę. Nepaisant tokios svarbios įvykių raidos, Dievas neatkūrė Savo Bažnyčios. (Žr. Skelbti mano evangeliją, p. 57–58.)
Pateikite šį prezidento Gordono B. Hinklio (1910–2008) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:
Paveikslėlis
Prezidentas Gordonas B. Hinklis
„Daugelį amžių dangus buvo užrakintas. Šaunūs vyrai ir moterys – ne vienas iš jų didis ir puikus žmogus – bandė pataisyti, sustiprinti ir patobulinti savo garbinimo ir doktrinos sistemą. Aš juos gerbiu. Be drąsių jų veiksmų pasaulis būtų daug blogesnis. Tačiau nors tikiu, kad jų darbas buvo įkvėptas, dangūs jiems nebuvo atverti ir Dievybė jiems nepasirodė“ („Nuostabus mūsų tikėjimo pamatas“, 2002 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga).
Priminkite mokiniams, kad 1820 m. berniukas Džozefas Smitas ieškojo tikrosios Bažnyčios, tačiau negalėjo jos rasti. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:5–10 ir rasti frazes, apibūdinančias Didžiojo atsimetimo padarinius.
Kurios Džozefo Smito frazės mini jo dienų dvasinius iššūkius?
Kaip Džozefas apibūdino savo jausmus, kilusius dėl jį supusio religinio sujudimo?
Priminkite mokiniams, kad Džozefas Smitas ieškojo tiesos, dėl to išvydo Pirmąjį regėjimą ir buvo pašauktas pranašu. (Visa tai bus aptariama kitoje pamokoje.) Paminėkite, kad pranašo Džozefo Smito pašaukimas ir Evangelijos Sugrąžinimas atitiko Dievo nustatytą modelį, kuris buvo kartojamas per visą istoriją. Pavyzdžiui, Henochas (žr. Mozės 6:26–32) ir Nojus (žr. Mozės 8:17–20) buvo pašaukti vadovaujantis šiuo modeliu. Pateikite šį modelio paaiškinimą ir pakvieskite vieną mokinį garsiai jį perskaityti:
„Biblinėje istorijoje aprašyta daug atvejų, kai Dievas kalbėjo pranašams, ir daug atsimetimo atvejų. Kiekvieno atsimetimo pabaigoje Dievas parodydavo meilę Savo vaikams pašaukdamas kitą pranašą ir suteikdamas jam kunigystės įgaliojimus sugrąžinti Jėzaus Kristaus Evangeliją bei mokyti jos iš naujo. Iš esmės pranašas tarnauja prievaizdu, kad prižiūrėtų Dievo namiškius čia, žemėje. Tokie laikotarpiai, kai vadovauja atsakingi pranašai, vadinami Evangelijos laikotarpiais“ (Skelbti mano evangeliją, p. 45; taip pat žr. Raštų rodyklė, „Evangelijos laikotarpis“).
Kaip Evangelijos sugrąžinimas per Džozefą Smitą atitinka ankstesniuose Evangelijos laikotarpiuose pasireiškusį modelį? (Mokiniai gali vartoti kitus žodžius, tačiau turėtų paminėti tokią doktriną: po visuotinio atsimetimo laikotarpių Dievas pašaukia pranašus ir suteikia jiems įgaliojimą sugrąžinti Evangeliją ir mokyti jos iš naujo. Mokiniai taip pat turėtų suprasti šią doktriną: Džozefas Smitas buvo Dievo pašauktas sugrąžinti Evangeliją mūsų Evangelijos laikotarpyje.)
Kaip supratę šį modelį galėsite geriau paaiškinti Evangelijos sugrąžinimą žmogui, kuris priklauso kitam tikėjimui?
Pabrėžkite, kad Pirmajame regėjime Džozefas Smitas sužinojo, kad žemėje nebuvo tikrosios Bažnyčios ir kad reikia sugrąžinti Kristaus Evangelijos pilnatvę. Nors Biblijoje ir užrašytos pranašystės apie Didįjį atsimetimą, svarbiausias įrodymas, kad šis atsimetimas įvyko, yra faktas, kad Džozefas Smitas buvo pašauktas būti pranašu ir kad Evangelijos pilnatvė buvo sugrąžinta.
Evangelijos Sugrąžinimas yra „nuostabus darbas ir stebuklas“
Paaiškinkite, kad Raštuose aprašyta keletas priežasčių, kodėl Viešpats norėjo, kad Jo Evangelija būtų sugrąžinta žemėn pastarosiomis dienomis.
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Izaijo pranašystę apie sugrąžinimą, aprašytą 2 Nefio 27:25–26, ir išsiaiškinti, kaip Viešpats apibūdina pasaulio dvasinę būklę Sugrąžinimo metu. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti jiems svarbius žodžius ir frazes, apibūdinančias tą dvasinę būklę. (Pastaba. Žodžių ir frazių žymėjimasis yra vienas iš naudingiausių būdų, padedančių mokiniams suvokti ir prisiminti, ką jie sužino iš Raštų.) Skyrę pakankamai laiko, paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Kaip manote, kodėl Evangelijos sugrąžinimas vadinamas „nuostab[iu] darb[u] ir stebukl[u]“?
Ką tokio nuostabaus ir stebuklingo matote Evangelijos sugrąžinime? (Mokiniams atsakinėjant, paminėkite, kad Evangelijos Sugrąžinimas, kaip „nuostabus darbas ir stebuklas“, yra besikartojančios temos pavyzdys Doktrinos ir Sandorų knygoje. „Temos – tai dominuojančios, besikartojančios ir vienijančios savybės ar sąvokos“ [David A. Bednar, “A Reservoir of Living Water” (2007 m. vasario 4 d., Brigamo Jango universiteto vakaronė), 6, speeches.byu.edu].)
Pusės mokinių paprašykite išstudijuoti Doktrinos ir Sandorų 1:12–17 ir išsiaiškinti priežastis, dėl kurių Viešpats nusprendė sugrąžinti Evangeliją. Likusiųjų paprašykite išstudijuoti Doktrinos ir Sandorų 1:18–30 ir išsiaiškinti, kaip Evangelijos Sugrąžinimas gali palaiminti Dievo vaikus. (Pastaba. Doktrinos ir Sandorų 1:30 eilutė bus išsamiau studijuojama šeštoje pamokoje.)
Skyrę pakankamai laiko, pakvieskite mokinius papasakoti, ką rado. Įsitikinkite, kad mokiniai supranta šią tiesą: Evangelijos Sugrąžinimas padeda tikintiesiems Kristų sustiprinti savo tikėjimą ir įveikti paskutiniųjų dienų nelaimes.
Garsiai perskaitykite tokį pranašo Džozefo Smito (1805–1844) teiginį:
Paveikslėlis
Pranašas Džozefas Smitas
„[Pranašai] žvelgė ateitin, džiugiai laukdami laikų, kuriais mes gyvename, ir įkvėpti dangiško ir džiugaus laukimo jie giedojo, rašė ir pranašavo apie šiuos mūsų laikus“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2007], p. 179).
Kodėl praeities pranašai žvelgė ateitin laukdami mūsų dienų? (Vienas galimas mokinių atsakymas – tai, kad Sugrąžinimas paplis po visą pasaulį ir paruoš jį Antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui.)
Pateikite šį prezidento Gordono B. Hinklio teiginį ir paprašykite keleto mokinių pakaitomis garsiai jį perskaityti:
Paveikslėlis
Prezidentas Gordonas B. Hinklis
„Mano broliai ir seserys, ar suvokiate, ką turime? Ar suvokiate, kokią vietą užimame šioje didingoje žmonijos istorijos dramoje? Dabar yra visko, kas įvyko anksčiau, kulminacija. […]
[…] Visagalio pastarųjų dienų darbas, apie kurį kalbėjo senovės pranašai, apie kurį pranašai ir apaštalai pranašavo, jau prasidėjo. Jis čia. Dėl mums nežinomų priežasčių, tačiau sulig Dievo išmintimi, mums buvo suteikta privilegija į žemę ateiti būtent šiuo šlovingu laikotarpiu. […]
Atsižvelgdami į tai, ką turime ir ką žinome, turėtume būti geresni, nei esame. Turėtume būti labiau panašūs į Kristų, atlaidesni, dažniau tiesiantys pagalbos ranką ir dėmesingesni visiems mus supantiems žmonėms.
Mes pasiekėme visų amžių viršūnę ir esame sužavėti pasaulio istorijos didingumo ir šventumo. Šis Evangelijos laikotarpis yra paskutinis ir baigiamasis laikotarpis, į kurį buvo nukreipta visa praeitis. Liudiju apie viso to realumą ir tiesą“ (“At the Summit of the Ages,” Ensign, Nov. 1999, 74).
Kokios mintys ir jausmai užlieja girdint „mes pasiekėme visų amžių viršūnę“?
Nesileisdami į per daug asmeniškas smulkmenas, papasakokite apie savo patyrimą, sustiprinusį jūsų tikėjimą sugrąžintąja Jėzaus Kristaus Evangelija.
Ką galime daryti, kad parodytume savo dėkingumą už Evangelijos Sugrąžinimą?