Almos 50–52; 54–55

Įvadas

Vadas Moronis toliau padėjo savo žmonėms gintis stiprinant savo miestus. Nefitai sėkmingai laikėsi prieš lamanitus tol, kol jų pačių maištavimas ir nelabumas pradėjo juos silpninti. Nepaisant Moronio pastangų suvienyti ir apginti žmones, nefitai, įsivėlę į tarpusavio nesutarimus, prarado daug miestų. Galiausiai Moronis, Teankumas ir Lehis susigrąžino Muleko miestą ir sutriuškino vieną didžiausių lamanitų armijų. Nedoras lamanitų vadas Amoronas bandė derėtis dėl pasikeitimo belaisviais, bet Moronis belaisvius nefitus išlaisvino nepraliejęs kraujo. Moronis buvo tvirtas ir nėjo į kompromisus su Amoronu ir jo pasekėjais.

Almos 50–51

Nefitai buvo sustiprinti ir suklestėjo, kai pakluso Viešpačiui ir tapo vieningi

Pagalvokite apie tokį metą savo gyvenime, kai sunkiai sekėsi kovoti su iššūkiu, pavyzdžiui, pagunda, sveikatos problema, su sunkumais mokykloje arba santykiuose su draugais arba šeimos nariais. Ar norėjote tuo metu būti dvasiškai stipresni?

Pirmosios Prezidentūros narys prezidentas Henris B. Airingas sakė: „Kadangi mus supančios [nuodėmės] jėgos intensyvėja, dvasinės stiprybės, kurios kadaise pakako, nebeužteks. Kad ir kokias dvasinio augimo galimybes matėme, mums bus duota galimybė augti dar daugiau. Tiek dvasinės stiprybės poreikis, tiek galimybės jos įgyti augs tokiais tempais, kokių pražūtingai neįvertiname“ (“Always,” Ensign, Oct. 1999, 9).

Iš nefitų pasirengimų kovoms galime išmokti šių tiesų: Jei pasiruošiame dvasiškai, įveiksime gyvenimo iššūkius.

Peržvelkite Almos 50:1–6. Kaip nefitai statė įtvirtinimus aplink savo miestus? Perskaitykite Almos 50:7. Kaip dar nefitai ruošėsi kovai?

Nefitai statė įtvirtinimus, sustiprinusius juos didelių sunkumų metu. Galime sekti jų pavyzdžiu, stiprindami savo dvasinę galią dabar, kad būtume stiprūs, kai bus sunku. Efektyviausiai dvasinė galia stiprinama nuolatinėmis kasdienėmis pastangomis. Dvasiškai stiprūs tampame tokių darbų, kaip pastovus Raštų studijavimas, malda, Bažnyčios susirinkimų lankymas, tarnavimas pašaukimuose, dėkingumo Dievui rodymas, tarnavimas kitiems ir Bažnyčios vadovų patarimų klausymas ir paisymas, dėka

Raštų studijavimo žurnale užbaikite šias frazes:
1. Dvasinę galią galiu stiprinti (išvardinkite tai, ką galite daryti).
2. Kiekvieną dieną nuosekliau (pasirinkite vieną dalyką iš ką tik sukurto veiksmų sąrašo) , kad mano dvasinė jėga stiprėtų.

Perskaitykite Almos 50:19–23 ir raskite, kaip Viešpats palaimino tuos nefitus, kurie, nepaisydami sunkių gyvenimo aplinkybių, išliko ištikimi Jam. Šalia šių eilučių galite užrašyti tokį principą: Ištikimybė Dievui net ir neramumų metu atneša palaiminimus. Pažiūrėkite į Almos 50:21 ir pamatysite, dėl ko, pasak Mormono, nefitai prarado palaiminimus.

Tuo metu, kai vadas Moronis vadovavo nefitų mūšiams prieš lamanitus, Pahoranas tapo vyriausiuoju nefitų teisėju. Jis buvo teisus vyras ir darbavosi siekdamas, kad šalyje įsiviešpatautų taika. Tačiau grupė nefitų panoro taip pakeisti nefitų įstatymus, kad būtų valdomi karaliaus, o ne teisėjų. Dėl šio klausimo buvo balsuojama, ir žmonės pasirinko, kad būtų palikta teisėjų valdžia. Tačiau „karalininkai“ nepalaikė tautos balso ir, lamanitams užpuolus, atsisakė kovoti drauge su kitais nefitais. Moroniui teko vesti savo žmones prieš karalininkus, kad priverstų juos prisijungti prie nefitų. Tai smarkiai susilpnino nefitus kovose prieš lamanitus (žr. Almos 51:1–21).

Perskaitykite Almos 51:22–27 ir raskite įrodymų, kad lamanitai galėjo įgyti galią prieš nefitus dėl šių nesutarimo su karalininkais. Pagalvokite apie šį principą: Susiskaldymas ir ginčai griauna taiką.

Perskaitykite Almos 50:39–40 ir Almos 51:22 ir atkreipkite dėmesį, kaip stropiai Pahoranas su vadu Moroniu stengėsi tarp savo žmonių įtvirtinti taiką. Prisiminkite savo gyvenimo atvejį, kai stebėjote ginčus tarp savo draugų, šeimos narių, bendramokslių ar kitų. Taip pat pagalvokite apie taikos siekiančio žmogaus savybes. Raštų studijavimo žurnale užrašykite, kokiomis savybėmis gali pasižymėti taikdarys.

Almos 52

Moronis ir Teankumas, siekdami nugalėti lamanitus, darbuojasi drauge

Paveikslėlis

Vadas Moronis ir laisvės vėliava

Kaip užrašyta Almos 51:33–34, Amalikiją nužudė Teankumas, vienas geriausių nefitų karo vadų. Po Amalikijo mirties jo brolis Amoronas perėmė vadovavimą lamanitų armijoms. Moronis davė Teankumui nurodymus tęsti šiaurinės Dosniosios žemės dalies įtvirtinimą ir apsaugą ir, jei įmanoma, susigrąžinti visus lamanitų užimtus nefitų miestus (žr. Almos 52:1–10). Perskaitykite Almos 52:15–17 ir ieškokite, kodėl Teankumas nusprendė nepulti Muleko miesto.

Teankumas žinojo, kad priešą jo tvirtovėje būtų sunku nugalėti. Iš šių įvykių sužinome šį principą: Jei vengsime priešo tvirtovių, tai lengviau galėsime išvengti gundymo arba jam atsispirti.)

Kokios vietos gali būti laikomos priešininko tvirtovėmis? (Tai tokios vietos arba aplinkybės, kur patekę galite būti veikiami nusidėti – pavyzdžiui, vakarėlis, kuriame geriamas alkoholis arba žiūrimas netinkamas filmas.) Raštų studijavimo žurnale užrašykite kelias tokias vietas. Taip pat parašykite, kodėl, jūsų manymu, turėtumėte šių vietų vengti.

Tai buvo sunkus metas nefitams, nes kol jie kovojo su karalininkais, lamanitai užėmė daugybę jų miestų. Tuos miestus lamanitai naudojo kaip tvirtoves, todėl nefitams buvo sunku juos vėl užimti. Moronis sukūrė planą, kaip išvesti lamanitus iš Muleko miesto, kad nefitai galėtų jį susigrąžinti. Perskaitykite Almos 52:21–26 ir sužinosite, ką padarė Moronis su Teankumu.

Raštų studijavimo žurnale užrašykite, ką padarė Moronis su Teankumu, siekdami užimti Muleko miestą (žr. Almos 52:21–26). Taip pat parašykite, ką manote apie Moronį kaip karvedį. Kuo jis buvo geras karo vadas nefitams?

Almos 54–55

Moronis atsisako keistis belaisviais su Amoronu ir susigrąžina Gido miestą

Karo tarp lamanitų ir nefitų metu abi pusės paėmė daug karo belaisvių. Lamanitų vadas Amoronas išsiuntė laišką Moroniui su pasiūlymu abiem pusėms pasikeisti belaisviais. Moronis džiaugėsi, kad galės pasikeisti belaisviais, nes nelaisvėn paimti nefitai galėtų sugrįžti, o jo armijoms nereikėtų maitinti belaisvius lamanitus ir rūpintis jais. (Žr. Almos 54:1–2.)

Tačiau, jiems su Amoronu susirašinėjant, Amoronas pareikalavo, kad nefitai pasiduotų ir leistų lamanitams juos valdyti. Jis tvirtino, kad nefitai yra žudikai ir kad lamanitų kova prieš juos yra pateisinama. Jis taip pat pareiškė, kad Dievo nėra. (Žr. Almos 54:16–24.)

Moronis, gavęs šį laišką, žinojo, kad Amoronas meluoja. Amoronas žinojo, kad lamanitai neturi teisios priežasties kovoti su nefitais. Moronis pasakė, kad nesikeis belaisviais ir neduos lamanitams daugiau jėgos. Jis rasiąs būdą išgelbėti belaisvius nefitus jų neiškeisdamas. (Žr. Almos 55:1–2.)

Perskaitykite Almos 55:3–24 ir sužinosite, ką padarė Moronis, kad išgelbėtų nefitų belaisvius.

Moronis, nepaklusęs Amorono reikalavimams ir radęs būdą išgelbėti nefitų belaisvius, užuot suteikęs galimybę lamanitams įgyti didesnį pranašumą prieš nefitus, didelį pranašumą suteikė nefitams. Iš Moronio pavyzdžio sužinome šią tiesą: Jei pasikliauname Viešpačiu ir tiksliai paklūstame Jam, Jis padės mums kovose.

Almos 55:3–24 esanti istorija – tai labai įdomus pasakojimas apie gelbėjimą. Pagalvokite, ar kokiam nors šeimos nariui arba draugui būtų įdomu išgirsti šią istoriją, ir raskite laiko ją papasakoti tam žmogui. Taip pat galite pasidalinti su tuo žmogumi principu, kuris yra paryškintas ankstesnėje pastraipoje, ir paaiškinti, kaip Moronis yra šio principo pavyzdys.

Savo Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Almos 50–52; 54–55 išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: