Pamokęs apie ankštą ir siaurą kelią, kuris veda į amžinąjį gyvenimą (žr. 2 Nefio 31:18), Nefis suvokė, kad jo žmonės svarsto, ką reikia daryti pradėjus eiti tuo keliu. Į jų klausimus jis atsakė paragindamas juos „sotintis Kristaus žodžiais“ ir „visada melstis“ (2 Nefio 32:3, 9). Jis patikino juos, kad, jeigu jie tai darys, Šventoji Dvasia padės žinoti, ką daryti.
Nefis mums pataria ieškoti dieviško vadovavimo per Jėzaus Kristaus žodžius
Prisiminkite atvejį, kai kas nors nurodė jums, kaip iš vienos vietos nuvykti į kitą. Ar tuos nurodymus buvo lengva ar sunku suprasti? Kodėl svarbu, kad aiškinantysis kelią nurodytų aiškiai?
Ankstesnėje pamokoje studijavote kelis Nefio savo žmonėms duotus nurodymus. Baigdamas tuos nurodymus, jis tarė: „Tai yra kelias“ (2 Nefio 31:21). Greitai išnagrinėkite 2 Nefio 31:17–18 eilutes ir apžvelkite, kaip žmogus įžengia į kelią, vedantį į amžinąjį gyvenimą. Tada perskaitykite 2 Nefio 32:1 eilutę ir suraskite klausimą, kuris iškilo žmonių širdyse dėl tų dalykų, kurių Nefis juos mokė. Savais žodžiais nusakykite tą žmonių klausimą:
Perskaitykite 2 Nefio 32:2–3 eilutes ir suraskite, ką, pasak Nefio, turime daryti įžengę į tą kelią. Gali būti naudinga žinoti, kad kalbėjimas angelų liežuviu, pasak prezidento Boido K. Pakerio, Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidento, „tiesiog reiškia, kad galite kalbėti su Šventosios Dvasios galia“ („The Gift of the Holy Ghost: What Every Member Should Know,“ Ensign, Aug. 2006, 50).
Jei norite, galite pažymėti frazę „sotinkitės Kristaus žodžiais“ 2 Nefio 32:3 eilutėje (tai yra Raštų įvaldymo ištrauka). Frazę „Kristaus žodžiai“ Nefis vartojo apibūdindamas Šventosios Dvasios įkvėptus mokymus. Užrašykite, kaip arba kur galite perskaityti, išgirsti ir gauti Šventosios Dvasios įkvėptų mokymų.
Kristaus žodžiai taip pat apima Raštus ir šių dienų pranašų žodžius. Norėdami geriau apmąstyti, ką gali reikšti „sotinimasis Kristaus žodžiais“, perskaitykite tokias citatas:
Vyresnysis Raselas M. Nelsonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „Sotintis reiškia daugiau, nei ragauti. Sotintis reiškia gardžiuotis. Raštais gardžiuojamės tada, kai studijuojame juos pakylėto atradimo ir ištikimo paklusnumo dvasioje. Kai sotinamės Kristaus žodžiais, jie […] tampa neatskiriama mūsų prigimties dalimi“ („Living by Scriptural Guidance,“ Ensign, Nov. 2000, 17).
Vyresnysis Robertas D. Heilsas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo sakė: „Jeigu jūs ir aš norime sotintis Kristaus žodžiais, turime studijuoti Raštus ir sugerti Jo žodžius per jų apmąstymą ir pavertimą visų mūsų minčių ir poelgių dalimi“ („Healing Soul and Body,“ Ensign, Nov. 1998, 15).
Raštų studijavimo žurnale savais žodžiais užrašykite, ką, jūsų manymu, reiškia sotintis Kristaus žodžiais.
Apmąstykite, koks skirtumas tarp žodžių sotintis, užkandžiauti ir badauti. Akimirką pagalvokite, kaip kai kuriuos mažiau veiksmingus Kristaus žodžių studijavimo būdus galima būtų prilyginti lengvam užkandžiavimui ar netgi badavimui.
Remdamiesi 2 Nefio 32:3 eilute, užpildykite likusią šio principo dalį: Kai sotinamės Kristaus žodžiais, Kristaus žodžiai… .
Raštų studijavimo žurnale aprašykite atvejį, kai sotinimasis Kristaus žodžiais padėjo jums sužinoti, kaip pasielgti gyvenime, arba apibūdinkite dabartinę savo situaciją, kurioje jums galėtų padėti sotinimasis Kristaus žodžiais.
Norėdami įvertinti, kaip gerai sotinatės Kristaus žodžiais ir kaip galėtumėte tai daryti geriau, užpildykite toliau esančias tuščias eilutes. Prie kiekvieno iš žemiau pateiktų pavyzdžių parašykite tą iš žodžių – sotintis, užkandžiauti arba badauti – kuris geriausiais apibūdina, kiek tokioje situacijoje stengiatės sužinoti Kristaus žodžius. Pavyzdžiui, galbūt jūs sotinatės Raštais asmeninio studijavimo metu, bet tik užkandžiaujate Kristaus žodžiais per visuotines konferencijas.
Asmeninis Raštų studijavimas:
Sakramento susirinkimas:
Visuotinė konferencija:
Raštų studijavimas su šeima:
Seminarija:
Šeimos namų vakaras:
Aarono kunigystės kvorumo susirinkimas arba Merginų organizacijos klasė:
Sekmadieninė mokykla:
Asmeninė malda:
Skirkite truputį laiko ir pasirinkite vieną iš veiklų, prie kurių parašėte, kad šiuo metu „užkandžiaujate“ arba „badaujate“. Raštų studijavimo žurnale užrašykite, ką darysite, kad toje situacijoje geriau sotintumėtės Kristaus žodžiais. Tada tai, ką užrašėte, padarykite iki galo.
Perskaitykite 2 Nefio 32:4–7 eilutes ir apmąstykite atsakymus į tokius klausimus (atsakymą į vieną iš šių klausimų užrašysite atlikdami 4 užduotį):
Ką, jūsų manymu, 4 eilutėje reiškia žodžiai „klausti“ arba „belstis“? Kokiu būdu malda gali būti geras klausimo ar beldimosi pavyzdys?
Ką, taip pat pagal 4 eilutę, pasakė Nefis apie padarinius tiems, kurie neklaus arba nesibels?
Kokią palaimą, kaip 5 eilutėje pažada Nefis, galime gauti priimdami Šventąją Dvasią?
Koks Nefio žmonių požiūris, pagal 7 eilutę, vertė Nefį labai sielvartauti dėl jų? Kodėl, jūsų manymu, toks žmonių požiūris ir nuostatos trukdo jiems siekti „didžio pažinimo“ ir jį suprasti?
Raštų studijavimo žurnale užrašykite vieną principą, kurį išmokote studijuodami 2 Nefio 32:4–7 eilutes, ir paaiškinkite, kodėl tas principas svarbus jūsų gyvenime.
Kiek laiko, jūsų manymu, jums reikės išmokti atmintinai 2 Nefio 32:3 eilutę, jeigu ją kartosite kas kartą, kai valgysite? Šią ištrauką užrašykite ant popierinės kortelės ar lapelio ir nešiokitės su savimi. Kelias ateinančias dienas sotinkitės Kristaus žodžiais, stengdamiesi mokytis 2 Nefio 32:3 eilutę atmintinai prieš kiekvieną valgymą arba po jo. Raštų studijavimo žurnale parašykite, kiek valgymų jums užtruko išmokti tą ištrauką atmintinai.
Daugelis žmonių sako, kad nusidėję jie nebenori melstis Dangiškajam Tėvui. Akimirką pagalvokite, kodėl taip galėtų būti. Kas norėtų, kad niekada nesimelstumėte, ypač po to, kai nusidėjote? Kodėl? 2 Nefio 32:8 eilutėje suraskite, ko apie maldą mus moko Šventoji Dvasia. Apmąstykite tokius klausimus: Kodėl, jūsų nuomone, Viešpats nori, kad melstumėtės? Kodėl, jūsų manymu, Šėtonas nenori, kad melstumėtės?
Perskaitykite 2 Nefio 32:9 eilutę ir išsiaiškinkite, kaip dažnai turėtume melstis ir kokias palaimas Viešpats mums pažada, jei melsimės. Skaitant šią eilutę, gali būti naudinga žinoti, kad pašvęsti šiuo atveju reiškia paskirti tarnauti Dievui arba padaryti šventą.
Iš 2 Nefio 32:9 eilutės sužinome tokį principą: Jei visada meldžiamės, galėsime padaryti viską, ką Viešpats norėtų, kad padarytume dėl savo sielų gerovės. (Atkreipkite dėmesį, kad 2 Nefio 32:8–9 eilutės yra Raštų įvaldymo ištrauka. Ją galite pažymėti išskirtiniu būdu, kad ateityje būtų lengviau rasti.)
Paveikslėlis
mergina meldžiasi
Apmąstykite, ką reiškia visada melstis. Perskaitę pateiktą vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį, pabraukite vieną ar kelis būdus, kaip galime vykdyti įsakymą „visada melstis“:
„Mūsų charakteryje, mūsų elgsenoje ar dalykuose, susijusiuose su mūsų dvasiniu augimu, gali būti kažkas, ką reikia aptarti su Dangiškuoju Tėvu rytinėje maldoje. Deramai padėkoję už gautas palaimas, mes meldžiame supratimo, vadovavimo ir pagalbos dalykuose, kurių negalime padaryti savo jėgomis. […]
Per dieną maldą laikome savo širdyje, kad nuolat gautume pagalbos ir vadovavimo. […]
Pastebime, kad būtent tokią dieną būna atvejų, kai dažniausiai būtume linkę kalbėti šiurkščiai, bet susilaikome, arba būtume linkę supykti, bet nesupykstame. Mes atpažįstame dangiškąją pagalbą bei stiprybę ir nuolankiai pripažįstame, kad į mūsų maldą buvo atsakyta. Netgi tą pripažinimo akimirką mes pasakome tylią dėkingumo maldą.
Dienos pabaigoje vėl atsiklaupiame ir atsiskaitome savo Tėvui. Mes apžvelgiame dienos įvykius ir išreiškiame širdingiausią dėkingumą už gautas palaimas ir pagalbą. Mes atgailaujame ir, padedami Viešpaties Dvasios, atrandame būdus, kaip rytoj pasielgti geriau ir tapti geresniems. Taigi mūsų vakarinės maldos remiasi mūsų rytinėmis maldomis ir yra tarsi jų tęsinys. Taip pat mūsų vakarinės maldos yra pasiruošimas prasmingoms rytinėms maldoms.
Rytinės ir vakarinės maldos – bei visos maldos tarp jų – nėra tarpusavyje nesusiję atskiri įvykiai; ryšys tarp jų driekiasi kiekvieną dieną, per dienas, savaites, mėnesius ir net per metus. Tai iš dalies parodo, kaip vykdome Raštų perspėjimą „visada melskitės“ (Luko 21:36; 3 Nefio 18:15, 18; DS 31:12). Tokios prasmingos maldos padeda gauti didžiausias palaimas, kurias Dievas atidėjo savo ištikimiems vaikams“ („Pray Always,“ Ensign arba Liahona, Nov. 2008, 41–42).
Raštų studijavimo žurnale užrašykite, kaip, jūsų manymu, sekimas vyresniojo Bednario nurodymais apie tai, kaip „visada melstis“, gali padėti jūsų gyvenime.
Užbaigdami šią pamoką perskaitykite pateiktą vyresniojo Spenserio Dž. Kondžio, tuo metu tarnavusio Septyniasdešimties nariu, liudijimą apie sotinimąsi Kristaus žodžiais: „Galite susidurti su sprendimais dėl misijos, būsimos profesijos ir pagaliau santuokos. Kai skaitysite Raštus ir melsitės, prašydami vadovavimo, gal iš tiesų ir nematysite atsakymų kaip ant popieriaus atspausdintų žodžių, bet skaitydami pajusite aiškias įkvėptas mintis ir patarimus ir, kaip pažadėta, Šventoji Dvasia „nurodys jums viską, ką turėtumėte daryti“ [2 Nefio 32:5]“ („Becoming a Great Benefit to Our Fellow Beings,“ Ensign, May 2002, 45).
Artimiausias 24 valandas pamėginkite savo gyvenime pritaikyti viską, ką sužinojote apie tai, kaip „visada melstis“. Kitos pamokos pradžioje jūsų paprašys papasakoti savo mintis ir jausmus, susijusius su šiuo potyriu. Raštų studijavimo žurnale užrašykite, kaip stengiantis „visada melstis“ gali pasikeisti jūsų maldos.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite šitai:
2 Nefio 32 skyrių išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).
Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: