Užrašęs Izaijo pranašystes (2 Nefio 12–24), pranašas Nefis pabrėžė tų pranašysčių svarbą ir paaiškino, kad turintieji pranašystės dvasią gali suprasti ir branginti Izaijo žodžius (2 Nefio 25). Jis paaiškino, kad jo rašymo tikslas yra „[įtikinti] savo vaikus ir taip pat savo brolius tikėti Kristų ir susitaikyti su Dievu“ (2 Nefio 25:23). Jis kvietė visus tikėti Jėzų Kristų ir „garbinti jį visa savo galia, protu ir stiprybe, ir visa savo siela“ (2 Nefio 25:29).
Nefis moko, kad Izaijo žodžius suprasime tada, kai turėsime pranašystės dvasią
Vertingus daiktus žmonės dažnai saugo užrakinę spyna. Jie gali turėti vienintelį tos spynos raktą arba to rakto dublikatą gali duoti patikimam draugui arba šeimos nariui. Nefis žinojo, kad Izaijo pranašystės yra „labai vertingos“ (2 Nefio 25:8) ir norėjo, kad visi jas suprastų. Jis parūpino raktą, kuriuo bet kuris norintis žmogus gali atrakinti Izaijo žodžių prasmę.
Perskaitykite 2 Nefio 25:4 eilutės pirmą sakinį ir stenkitės rasti tą raktą, padėsiantį suprasti Izaijo žodžius. Ką reiškia turėti „pranašystės dvasią“? Kaip, jūsų manymu, pranašystės dvasia galėtų padėti jums geriau suprasti Raštus, ypač Izaijo žodžius?
Pranašystės dvasia reiškia apreiškimo dvasią. Tai reiškia, kad, stropiai bei pamaldžiai studijuodami Raštus ir siekdami suprasti jų prasmę, galėsite turėti apreiškimo dvasią ir Šventoji Dvasia apšvies jūsų protą ir suvokimą. Raštuose taip pat mokoma, kad „Jėzaus liudijimas yra pranašystės dvasia“ (Apreiškimo 19:10). Kai augsite savo pažinimu ir Jėzaus liudijimu, jūsų Raštų supratimas – įskaitant ir Izaijo mokymus – didės ir geriau suprasite, kaip tie mokymai siejasi su jumis.
Nefis dalinosi ir kitomis mintimis apie tai, kaip galime geriau suprasti Izaijo žodžius. Išnagrinėkite pateiktas ištraukas ir išsiaiškinkite dar tris raktus, padėsiančius suprasti Izaijo žodžius:
Atminkite, kad simbolizmas ir poetinė kalba dažnai vartojama senovės žydų pranašystėse (žr. 2 Nefio 25:1). Be to, senovės Izraelio kultūros ir geografijos studijavimas padės jums suprasti Izaijo žodžius (žr. 2 Nefio 25:5–6). Tai, kad gyvename paskutinėmis dienomis ir matome, kaip pildosi daugelis pranašysčių, taip pat padeda mums suprasti Izaiją (žr. 2 Nefio 25:7–8).
Kaip užrašyta 2 Nefio 25:9–19 eilutėse, Nefis pranašavo apie žydus ir jų tėvynę Jeruzalės žemėje. Jis sakė, kad žydai, kurie buvo išvesti į nelaisvę Babilonėn po Jeruzalės sugriovimo, sugrįš į „savo paveldo žemę“ (žr. 2 Nefio 25:9–11). Tarp jų gyvens Jėzus Kristus, Mesijas, tačiau dauguma Jį atmes ir Jį nukryžiuos (žr. 2 Nefio 25:12–13). Po Gelbėtojo mirties ir Prisikėlimo Jeruzalė vėl bus sugriauta, o žydai bus išsklaidyti ir plakami tarp kitų tautų (žr. 2 Nefio 25:14–15). Galiausiai jie įtikės Jėzų Kristų bei Jo Apmokėjimą, ir Viešpats juos sugrąžins „iš jų prapulties ir nuopuolio būsenos“ (žr. 2 Nefio 25:16–19).
Pagalvokite, kaip atsakytumėte žmogui, teigiančiam, jog pastarųjų dienų šventieji netiki Jėzų Kristų. Toliau studijuodami likusią 2 Nefio 25 skyriaus dalį, ieškokite ištraukų, kuriomis galėtumėte pasidalinti toje situacijoje.
Greitai peržiūrėkite 2 Nefio 25:20–30 eilutes ir apsvarstykite, ar nevertėtų pažymėti vardą „Kristus“ kas kartą, kai jį rasite.
Perskaitykite 2 Nefio 25:28–29 eilutes ir išsiaiškinkite, koks, pasak Nefio, yra „teisingas kelias“. Išnagrinėkite 2 Nefio 25:23–26 eilutes ir suraskite priežastis, kodėl tikėti Jėzų Kristų yra „teisingas kelias“. (Atkreipkite dėmesį, kad 2 Nefio 25:23, 26 eilutės yra Raštų įvaldymo ištrauka. Ją galite pažymėti išskirtiniu būdu, kad ateityje būtų lengviau rasti.) Savo atsakymus užsirašykite Raštų studijavimo žurnale.
Žodis susitaikyti2 Nefio 25:23 eilutėje reiškia vėl būti darnoje su Dievu. Galų gale būtent per Viešpaties malonę įvyksta susitaikymas su Dievu. Perskaitykite pateiktą Viešpaties malonės paaiškinimą:
„Žodis malonė, kaip jis vartojamas Raštuose, pirmiausia reiškia dievišką pagalbą ir stiprybę, kurią gauname per Viešpaties Jėzaus Kristaus Apmokėjimą. […]
Per malonę, kurią prieinamą padarė Gelbėtojo apmokančioji auka, visi žmonės bus prikelti ir gaus nemirtingumą. [Tačiau norėdami įgyti teisę į amžinąjį gyvenimą Dievo akivaizdoje, turime per Jo malonę būti apvalyti nuo savo nuodėmių.]
Frazė „po to, kai mes padarėme viską, ką galime“ [2 Nefio 25:23] moko, kokių pastangų reikia iš mūsų pusės, kad gautume Viešpaties malonės pilnatvę ir taptume verti gyventi su Juo. Viešpats mums įsakė paklusti Jo Evangelijai, į kurią įeina tikėjimas Juo, atgailavimas dėl savo nuodėmių, krikštas, Šventosios Dvasios dovanos gavimas ir ištvėrimas iki galo. […]
Šalia to, kad malonė reikalinga galutiniam jūsų išgelbėjimui, šios įgalinančios jėgos jums reikia kiekvieną gyvenimo dieną. Kai stropiai, nuolankiai ir romiai artinsitės prie savo Dangiškojo Tėvo, Jis per Savo malonę pakels ir sustiprins jus“ (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas, [2004], p. 100–101).
Raštų studijavimo žurnale užrašykite atsakymus į šiuos klausimus:
Koks ryšys tarp Viešpaties malonės ir mūsų pastangų gyventi pagal Evangeliją?
Ką jums reiškia būti išgelbėtam per malonę?
Ką frazė „viską, ką galime“ reiškia jums?
Apmąstykite tokią tiesą: Dėl Jėzaus Kristaus galime būti išgelbėti malone po to, kai padarėme viską, ką galime. Prisiminkite atvejį, kai padarėte viską, ką galite, ir buvote palaiminti dieviška pagalba ir stiprybe.
Kita tiesa, kurios mokė Nefis (žr. 2 Nefio 25:26), yra ta, kad per Gelbėtojo Apmokėjimą galime gauti savo nuodėmių atleidimą.
Apgalvokite, ar nevertėtų parašyti laišką draugui ar šeimos nariui apie savo tikėjimą Jėzumi Kristumi arba paliudyti apie savo tikėjimą liudijimų susirinkime ar kitoje tinkamoje aplinkoje.
Dar kartą perskaitykite 2 Nefio 25:26 eilutę, o tada Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kokiais būdais jūs garbinate Jėzų Kristų arba rodote Jam pagarbą? Kokie jūsų poelgiai rodo kitiems, kad tikite Jėzų Kristų ir Jį garbinate?
Ką galite daryti, kad geriau garbintumėte Gelbėtoją visa savo galia, protu ir stiprybe?
Pasinaudokite taip išdėstyta ištrauka, kad galėtumėte lengviau išmokti 2 Nefio 25:26 eilutę mintinai:
„Ir mes kalbame apie Kristų,
mes džiūgaujame Kristumi,
mes pamokslaujame apie Kristų,
mes pranašaujame apie Kristų,
ir mes rašome sulig savo pranašystėmis,
kad mūsų vaikai žinotų,
į kokį šaltinį jie gali žvelgti
savo nuodėmių atleidimo.“
Pakartoję ištrauką kelis kartus, ranka uždenkite viršutinę eilutę ir vėl pamėginkite viską pakartoti. Tada uždenkite dar vieną eilutę, ir taip darykite tol, kol pajusite, kad mokate šią ištrauką atmintinai.
Paveikslėlis
mergina liudija
Atmintinai pasakykite 2 Nefio 25:26 eilutę šeimos nariui, o Raštų studijavimo žurnale užrašykite, kad šią ištrauką išmokote atmintinai.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite šitai:
2 Nefio 25 skyrių išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).
Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: