Almos 59–63

Įvadas

Helamanas parašė vadui Moroniui laišką, pasakojantį apie armijos pastangas ir prašantį nefitų valdžios pagalbos. Vadas Moronis džiūgavo, sužinojęs apie Helamano sėkmę, bet pyko ant valdžios už tai, kad ši vengia išsiųsti pastiprinimą. Vadas Moronis parašė laišką su priekaištais vyriausiajam teisėjui Pahoranui. Atsakydamas Pahoranas papasakojo apie sukilimą prieš valdžią. Moronis išžygiavo pagalbon ir nugalėjo sukilėlius. Tada apsijungusioms nefitų armijoms pavyko nugalėti lamanitus. Po 14 metų trukusio karo nefitų žemėje vėl įsivyravo taika, leidusi Helamanui ir jo broliams susitelkti į Bažnyčios stiprinimą.

Almos 59

Nefitai praranda tvirtovę ir vadas Moronis graužiasi dėl žmonių nelabumo

Moronis ir jo žmonės džiūgavo, gavę Helamano laišką, kuriame buvo pasakojama apie jo armijos sėkmę. Po to Moronis parašė Zarahemloje esančiam nefitų vadovui Pahoranui laišką, prašydamas išsiųsti pastiprinimą ir atsargų Helamanui . Bet pastiprinimas nebuvo atsiųstas. Todėl lamanitams užpuolus Nefiho miestą, jo gyventojai buvo priversti bėgti ir lamanitai užkariavo miestą.

Perskaitykite Almos 59:9–12 ir sužinosite, kaip Moronis reagavo į lamanitų pergalę. Siūlome Raštuose, Almos 59:9 eilutėje, pasižymėti frazę „lengviau išlaikyti miestą, kad nepapultų į lamanitų rankas, negu jį atkovoti“. Iš šios frazės sužinome tokį principą: Lengviau ir geriau išlikti ištikimam, nei nuklydus grįžti į tikėjimą.

Išstudijuokite Almos 59:9 pažymėtą frazę ir principą, paryškintą ankstesnėje pastraipoje. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kodėl lengviau vengti pripratimo prie žalingų medžiagų, nei įveikti įprotį?
2. Kodėl lengviau išlaikyti liudijimą, nei praradus jį susigrąžinti?
3. Kodėl likti aktyviam Bažnyčioje gali būti lengviau, nei sugrįžti iš neaktyvumo?

Paveikslėlis

vaikinas, pasilenkęs prie spintelės

Almos 60–62

Moronis klausia Pahorano, kokia yra valdžios aplaidumo priežastis

Lamanitams užėmus Nefiho miestą, vadas Moronis nusprendė parašyti kreipimąsi į vyriausiąjį teisėją Zarahemloje Pahoraną. Perskaitykite Almos 60:17–24 ir raskite kaltinimus, kuriuos Moronis pateikė Pahoranui ir Zarahemloje esantiems žmonėms.

Dar kartą perskaitykite Almos 60:23 ir atkreipkite dėmesį į vado Moronio nurodymą pirma išvalyti „indo vid[ų]“. Jis omenyje turėjo poreikį panaikinti nefitų valdžios ir tautos korupciją. Ši eilutė tinka ir mūsų gyvenimui. Įsivaizduokite, kad į stiklinę pridedate purvo. Net jei nuvalytumėte stiklinės išorę, ar jums patiktų iš jos gerti?

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Jei laikome save „indais“, kaip manote, ką reiškia išvalyti indo vidų?
2. Kaip mūsų „indo“ vidaus išvalymas padeda mums geriau tarnauti Viešpaties karalystėje?

Kaip užrašyta Almos 60:33–36, vadas Moronis nurodė Pahoranui kuo greičiau pasiųsti savo ir Helamano armijoms žmonių bei atsargų. Jei Pahoranas to nepadarys, pasakė Moronis, jis su savo pajėgomis įžengs į Zarahemlą ir privers tai padaryti. Pahoranas gavo Moronio laišką ir skubiai į jį atsakė. Perskaitykite Almos 61:1–5 ir sužinosite, kas vyko Zarahemloje.

Perskaitykite Almos 61:9–14 ir pagalvokite apie Pahorano atsaką į Moronio kaltinimus. Siūlome pasižymėti žodžius, parodančius Pahorano charakterio didingumą. Užuot įsižeidęs, Pahoranas pakvietė jį Viešpaties galioje susijungti kovoje su priešu. Perskaitykite Almos 62:1 ir sužinosite, kaip jautėsi Moronis, gavęs Pahorano atsakymą.

Siūlome Raštuose arba Raštų studijavimo žurnale užrašyti šias tiesas: Galime nuspręsti neįsižeisti dėl kitų žmonių žodžių ir veiksmų. Kai kartu su kitais veikiame teisume, esame stipresni mūšiuose prieš blogį.

Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:

„Per palaikančią Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galią jūs ir aš galime būti palaiminti stiprybe išvengti įsižeidimo ir nugalėti jį. „Didi ramybė mylintiems tavo įstatymą: jiems nėra suklupimo akmens“ (Psalmyno 119:165). […]

[…] Moronis […] parašė Pahoranui „kaip kaltinimą“ (Almos 60:2) ir grubiai apkaltino jį nerūpestingumu, tingumu ir aplaidumu. Pahoranas lengvai galėjo pasipiktinti Moroniu ir jo laišku, bet jis pasirinko neįsižeisti. […]

Vienas didžiausių mūsų pačių dvasinės brandos rodiklių atsiskleidžia per tai, kaip mes reaguojame į kitų žmonių silpnumus, patirties stoką ir galinčius įžeisti veiksmus. Įvykis ar išraiška gali būti įžeidžiantys, bet ir jūs ir aš galime rinktis neįsižeisti ir kartu su Pahoranu pasakyti „tai nesvarbu“ [Almos 61:9]“ („Jiems nėra suklupimo akmens“, 2006 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Pagalvokite apie atvejį, kai nusprendėte neįsižeisti dėl kitų žmonių žodžių ar veiksmų. Parašykite trumpą pas-traipą apie tai, kaip svarbu nuspręsti neįsižeisti.

Kaip užrašyta Almos 62 skyriuje, vadas Moronis atsivedė savo armiją į Zarahemlą, kad padėtų Pahoranui nuversti karalininkus – nefitų atskalūnus, norėjusius įvesti karaliaus valdžią ir susivienyti su lamanitais. Karalininkai neleido Pahoranui siųsti žmonių ir atsargų į pagalbą Moroniui ir Helamanui. Tada Moronis ir Pahoranas apjungė savo pajėgas ir kartu su kitomis nefitų armijomis išvijo lamanitus iš žemės. Per tą laiką daug lamanitų atgailavo ir prisijungė prie Amono liaudies.

Įsivaizduokite sunkumus, kurie laukė šeimų ir atskirų žmonių tokio karo pabaigoje. Perskaitykite Almos 62:39–41 ir suraskite, kaip nefitus paveikė karo išmėginimai. Skaitydami ieškokite šiose eilutėse esančių tiesų.

Raštuose, šalia Almos 62: 39–41, arba Raštų studijavimo žurnale užrašykite šį principą: Išmėginimų metu galime priartėti prie Viešpaties.

Raštų studijavimo žurnale užrašykite atsakymus į šiuos klausimus:
1. Kodėl, jūsų manymu, kai kurie žmonės sunkumų metu priartėja prie Viešpaties, o kiti nusigręžia nuo Jo?
2. Ką, skaitydami skyrius apie karą, sužinojote apie tai, kaip sunkumų arba nesutarimų metu būti Jėzaus Kristaus mokiniu?

Almos 63

Daug nefitų iškeliauja į žemę šiaurėje

Po Helamano mirties (žr. Almos 62:52) jo brolis Šiblonas perėmė savo žinion šventus metraščius. Perskaitykite Almos 63:1–2 ir sužinosite, koks žmogus buvo Šiblonas. Kaip užrašyta Almos 63, Moronis ir Šiblonas mirė, o Moronio sūnus Moronihas ėmėsi vadovauti nefitų armijoms.

Perskaitykite Almos 63:10–13. Prieš mirtį Šiblonas perdavė Helamano sūnui Helamanui atsakomybę už šventus metraščius. Helamanas išsaugojo metraščius, kurie buvo užrašyti, ir pradėjo vesti metraštį, vėliau tapusį Helamano knyga.

Almos 63:5–8 rašoma, kad daug nefitų laivu išvyko į žemes Šiaurėje ir daugiau niekada nieko apie juos nebuvo girdėti. Almos 63 skyriaus pabaigoje taip pat atskleidžiama, kad tarp lamanitų ir nefitų vėl kilo nesutarimai. Taip baigiasi ilga ir įkvepianti Almos knyga.

Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Almos 59–63 išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: