Etero 13–15

Įvadas

Pranašas Eteras pranašavo apie Naująją Jeruzalę. Jis taip pat įspėjo Koriantumrą, jareditų karalių, kad jo liaudis bus sunaikinta dėl nelabumo, ir patarė jam bei jo namiškiams atgailauti. Kai Koriantumras ir jo liaudis atsisakė atgailauti, daugelį metų šėlo karas ir nelabumas, kol visa jareditų liaudis buvo sunaikinta. Išliko tik Eteras ir Koriantumras, kad paliudytų apie Etero pranašystės išsipildymą.

Paveikslėlis

jareditų kautynės

Etero 13:1–12

Moronis užrašo Etero pranašystes apie Naująją Jeruzalę ir senąją Jeruzalę

Pagalvokite apie šiuolaikinius miestus, turinčius antrą vardą, nusakantį svarbų to miesto bruožą. Pavyzdžiui, Paryžius Prancūzijoje dar žinomas Šviesos miesto vardu. Pradžiai pabandykite prie žemiau surašytų miestų parašyti teisingus antruosius jų vardus (atsakymai pateikti pamokos pabaigoje).

Kairas, Egipte	Vėjų miestas
Manila, Filipinuose	Tūkstančio minaretų miestas
Čikaga, JAV	Amžinasis miestas
Meksikas, Meksikoje	Rytų perlas
Roma, Italijoje	Rūmų miestas

Šios dienos pamokoje dėmesys sutelktas į du svarbius paskutinių laikų miestus: 1) Jeruzalę ir 2) Naująją Jeruzalę. Paskutinėmis dienomis šie du miestai garsės teisumu. Eteras mokė jareditus, kad žemė, kurioje jie gyvena, yra vieta būsimo miesto, kuris bus vadinamas Naująja Jeruzale.

Perskaitykite Etero 13:2–8. Pranašui Džozefui Smitui Viešpats apreiškė, kad Naujoji Jeruzalė, minima Etero 13:6, bus pastatyta Džeksono apygardoje, Misūrio valst., JAV (žr. DS 57:1–4; 84:1–4). Ką apie šiuo miestus Eteras sakė Etero 13:3, 5? Pagalvokite apie gyvenimą tokiame mieste. Išstudijuokite Etero 13:10–11 ir suraskite, ką žmogus turi patirti, kad gyventų tuose šventuose Naujosios Jeruzalės ir senosios Jeruzalės (po jos atstatymo Viešpačiui, ji bus šventa; žr. Etero 13:5) miestuose.

Kitas Naujosios Jeruzalės vardas yra Sionė (žr. Mozės 7:62; Tikėjimo Teiginiai 1:10). Nors mes gal ir negyvensime Jeruzalėje ar Naujojoje Jeruzalėje, visi Bažnyčios nariai gali stengtis kurti Sionę. Galime ruoštis gyventi šventose vietose, įskaitant celestialinę Dievo karalystę, kai tampame švarūs per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.

Etero 13:13–15:34

Jareditai atmeta Eterą, toliau laikosi nelabumo ir kariauja, kol yra sunaikinami

Perskaitykite Etero 13:13–19 ir suraskite, kokiomis sąlygomis gyveno jareditų bendruomenė Etero laikais. Išstudijuokite Etero 13:20–22, suraskite Etero žinią Koriantumrui ir Koriantumro bei jo liaudies atsaką.

Savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į tokius klausimus:
1. Kokių liudijimų galite pateikti apie tai, kaip mūsų laikų žmonės užkietina savo širdis ir atstumia Viešpaties tarnus?
2. Ką darysite, kad ir toliau tvirtai tikėtumėte pranašo žodžiais ir klausytumėte jų?

Kaip rašoma Etero 13:23–14:20, Koriantumras kariavo su keliais bandžiusiais iš jo atimti karalystę vyrais, įskaitant Šeredą, Gileadą ir Libą. Galiausiai į karą įsitraukė visa jareditų tauta. Paskutinis Koriantumro priešas buvo vyras, vardu Šizas. Šių karų sukeltas nuniokojimų tarp jareditų mastas aprašytas Etero 14:21–25 ir Etero 15:1–2.

Perskaitykite Etero 15:3–6 ir suraskite, ką Koriantumras bandė padaryti, kad likusius žmones išgelbėtų nuo sunaikinimo. Pagalvokite, kodėl Šizas atmetė Koriantumro pasiūlymą ir kodėl abiejų armijų žmonės atsisakė pasiduoti (t. p. žr. Etero 14:24).

Perskaitykite Etero 15:12–17 ir suraskite informaciją apie jareditų padėtį. Dėl ko jų būklė jums atrodo ypač tragiška ir liūdna? Prisiminkite, kad Eteras daugelį metų kvietė žmones atgailauti (žr. Etero 12:2–3; 13:20). Perskaitykite Etero 15:18–19 ir nustatykite, kas įvyksta, kai atmetami Viešpaties kvietimai atgailauti. Remdamiesi tuo, ką perskaitėte, užbaikite šį teiginį: Jei atmetame Viešpaties kvietimus atgailauti, .

Gal aukščiau paliktoje tuščioje eilutėje principą užrašėte taip: Jei atmetame Viešpaties kvietimus atgailauti, Jo Dvasia pasitraukia ir mūsų širdį užvaldo Šėtonas.

Pasiremdami Etero 15:19 eilute ir iš jos išmoktu principu, paaiškinkite, kodėl žemiau pateikti žmogaus pasiaiškinimai dėl atsisakymo atgailauti yra neteisingi:
1. Žinau, kad mano žiūrimi filmai nedera su Bažnyčios standartais, bet, manau, jie manęs neveikia.
2. Vartoti alkoholį su draugais nėra didelė nuodėmė. Mums tiesiog smagu.
3. Tai tik truputis pornografijos. Aš pats juk neinu ir nesielgiu amoraliai. Be to, bet kada galėčiau liautis, jei pajusčiau, kad mane tai traukia.
4. Dabar man nereikia atgailauti. Tai gali palaukti, kol susiruošiu vykti į misiją ar tuoktis šventykloje.

Etero 15:20–32 rašoma apie tai, kaip kariavo dvi jareditų armijos, kol liko tik jų vadai Koriantumras ir Šizas. Tada Koriantumras nukovė Šizą.

Jareditų istorija pateikia gyvą pavyzdį apie tai, kas nutinka žmonėms, kai jie kolektyviai atmeta daugkartines Dievo pastangas įtikinti juos atgailauti. Nors atsisakydami atgailauti gal ir nepatirsime greito sunaikinimo, bet atmesdami Viešpaties kvietimus atgailauti jausimės kalti.

Paveikslėlis

žuvusieji mūšio lauke

Apmąstykite tokį vyresniojo Nylo L. Anderseno iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: „Liudiju, kad Gelbėtojas gali ir trokšta atleisti mūsų nuodėmes. Išskyrus nuodėmes nedaugelio tų, kurie, pažinę pilnatvę, pasirenka pražūtį, nėra nuodėmės, kuri negalėtų būti atleista. Kokia tai nuostabi privilegija kiekvienam iš mūsų – nusigręžti nuo savo nuodėmių ir ateiti pas Kristų. Dieviškasis atleidimas yra vienas saldžiausių Evangelijos vaisių. Jis pašalina iš širdžių kaltę bei skausmą ir pakeičia tai džiaugsmu ir sąžinės ramybe“ („Atgailaukite, kad galėčiau jus išgydyti“, 2009 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Ištirkite bet kokius savo veiksmus, kurie galėjo užkirsti kelią Šventosios Dvasios įtakai jūsų gyvenime. Pagalvokite, kaip galėtumėte pasinaudoti Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galia, kad padarytumėte būtinus pokyčius, kurie padėtų jums gauti Dvasią ir atremti Šėtono galią.

Iš Etero 13–15 sužinome, kad pyktis ir kerštas skatina mus priimti sprendimus, kurie žeidžia mus pačius ir kitus. Perskaitykite ar dar kartą perskaitykite žemiau nurodytas ištraukas ir pažymėkite šios tiesos žodžius ar frazes. Etero 13:27; 14:24; 15:6, 22, 28.

Pagalvokite, kokias pasekmes nekontroliuojamas pyktis gali turėti šeimos ar kitiems santykiams. Pagalvokite apie savo gyvenimo situaciją, kur jums gali reikėti atsisakyti pykčio ar keršto.

Skaitydami šį vyresniojo Deivido E. Sorenseno, į pensiją išėjusio Septyniasdešimties nario, teiginį, ieškokite, kaip galite įveikti pykčio ar noro atkeršyti jausmus: „Kai kas nors įžeidžia mus ar mums rūpimus žmones, skausmas gali būti sukrečiantis. Gali atrodyti, kad tas skausmas ar neteisybė yra svarbiausias pasaulyje dalykas ir kad neturime kito pasirinkimo, kaip tik atkeršyti. Bet Kristus, Ramybės Kunigaikštis, moko mus geresnio kelio. Mums gali būti labai sunku kam nors atleisti padarytą skriaudą, bet kai tai padarome, atveriame sau kelią į geresnę ateitį. Kitų nedoras elgesys jau nebevaldo mūsų. Atleisdami kitiems tampame laisvi gyventi savo gyvenimą. Atleidimas reiškia, kad praeities problemos jau nebevaldo mūsų likimo ir mes galime susitelkti į ateitį su Dievo meile širdyje“ („Forgiveness Will Change Bitterness to Love,“ Ensign arba Liahona, May 2003, 12).

Savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į tokį klausimą: Kada jūs ar jums pažįstamas žmogus, pasirinkęs atleisti, patyrė išgijimą ir laisvę?

Jūs galite įveikti bet kokius pykčio ir keršto jausmus, jei kreipsitės į Jėzų Kristų ir per Jo Apmokėjimą gausite atleidimo ir paguodos galios. Neužmirškite melsti Viešpatį pagalbos, kurios jums gali prireikti tokiose situacijose.

Savo Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite šitai:

Etero 13–15 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: