Moronio 6

Įvadas

Prieš baigdamas rašyti ant plokštelių, Moronis išdėstė kai kuriuos reikalavimus asmenims, kurie ruošiasi krikštu prisijungti prie Bažnyčios. Tada jis paaiškino Bažnyčios narių pareigas rūpintis vieniems kitais. Moronis taip pat paaiškino Bažnyčios susirinkimų tikslą ir pabrėžė, kad jie turi būti vedami pagal Šventosios Dvasios poveikius.

Moronio 6:1–3

Moronis nustato reikalavimus krikštui

Paveikslėlis

berniukas priima krikštą

Įsivaizduokite, jog turite septynmetį brolį, kuriam po kelių mėnesių sukaks aštuoneri. Jūsų tėvai paprašė jus pravesti šeimos namų vakaro pamokėlę apie tai, kaip pasiruošti krikštui.

Jei tą pamokėlę turėtumėte vesti dabar pat, ko mokytumėte, kad padėtumėte savo broliui pasiruošti krikštui? Savo mintis užrašykite savo Raštų studijavimo žurnale.

Įtraukęs į savo metraštį sakramento maldas (žr. Moronio 4–5), Moronis pridėjo nurodymus dėl krikšto apeigų. Patyrinėkite Moronio 6:1–3 ieškodami reikalavimų krikštui. Surastus reikalavimus galite pasižymėti savo Raštuose.

Ką, jūsų manymu, reiškia, kad norintieji krikštytis turėjo nešti „vaisių, rodančių, kad jie to verti“? (Moronio 6:1).

Pamąstykite, ką reiškia ateiti į krikštą „sudužusia širdimi ir atgailaujančia dvasia“ (žr. Moronio 6:2). Moronio 6:1–3 Moronis paaiškino, kad per krikštą mes sudarome sandorą priimti Jėzaus Kristaus vardą ir tarnauti Jam iki galo. Ką jūs darote, kad išlaikytumėte ir stiprintumėte savo pasiryžimą tarnauti Jėzui Kristui?

Savo Raštų studijavimo žurnale aprašykite, kaip po krikšto stengėtės išlaikyti ir sustiprinti savo pasiryžimą tarnauti Jėzui Kristui?

Moronio 6:4

Moronis paaiškina, kaip reikia rūpintis Bažnyčios nariais ir dvasiškai maitinti juos

Paaiškinęs reikalavimus, kuriuos žmonės turi atitikti prieš krikštą, Moronis paaiškino, kaip naujai pasikrikštijusieji išlikdavo ištikimi savo sandoroms. Perskaitykite Moronio 6:4 ir suraskite, kas buvo daroma, norint padėti naujiems atsivertusiesiems išlikti ištikimiems.

Apibendrinkite, ko iš Moronio 6:4 išmokote apie savo pareigas kitų Bažnyčios narių atžvilgiu.

Kokie palaiminimai, remiantis Moronio 6:4, ateis dėl maitinimo geruoju Dievo žodžiu?

Viena svarbi tiesa, užrašyta Moronio 6:4, teigia, kad mūsų pareiga – atminti ir dvasiškai maitinti kitus Bažnyčios narius.

Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo liudijo, kaip yra svarbu vienam kitą maitinti Dievo žodžiu: „Dauguma žmonių į Bažnyčią ateina ne vien ieškodami naujų evangelinių faktų ar pasimatyti su senais draugais, nors visa tai yra svarbu. Jie ateina ieškodami dvasinės patirties. Jie nori ramybės. Jie trokšta, kad jų tikėjimas sutvirtėtų ir viltis atsinaujintų. Trumpai tariant, jie trokšta būti maitinami geruoju Dievo žodžiu, būti dangaus galių stiprinami. Tie iš mūsų, kurie esame pašaukti kalbėti, mokyti ar vadovauti, turime padėti tai daryti geriausiai, kaip tik galime“ („A Teacher Come from God,“ Ensign, May 1998, 26).

Ar kada pagalvojote apie daugybę žmonių, kurie meldėsi už jus, rengė jums pamokas, skatino jus likti aktyvius Bažnyčioje ir padėjo jums įveikti sunkumus?

Savo Raštų studijavimo žurnale aprašykite du ar tris žmones, kurie dvasiškai rūpinosi jumis ar jus maitino.

Pasitaikius pirmai progai, aptarkite su šeimos nariu ar draugu, kaip esate palaiminti dėl to, kad kažkas jumis rūpinosi ar jus maitino Dievo žodžiu.

Prezidentas Henris B. Airingas iš Pirmosios Prezidentūros papasakojo istoriją apie savo apylinkės diakoną, kuris suprato, kaip svarbu vykdyti savo pareigą kitiems kvorumo nariams:

„Vienas jo kvorumo narių gyveno mano kaimynystėje. Tas kaimynų berniukas niekada nelankė kvorumo susirinkimų ir nebendravo su savo kvorumo nariais. Jo patėvis nebuvo narys, o mama nelankė Bažnyčios.

Vieną sekmadienį diakonų kvorumo prezidentūra susitiko taryboje. […] Savo prezidentūros susirinkime tie 13-mečiai ganytojai prisiminė berniuką, kuris niekada neateina. Jie pakalbėjo apie tai, kaip jam reikia to, ką gauna jie. Prezidentas paskyrė savo patarėją eiti ieškoti to paklydusio avinėlio.

Pažinojau tą patarėją, žinojau, kad jis drovus ir žinojau, kokia tai sunki užduotis. Taigi pro savo namo langą susidomėjęs stebėjau, kaip tas patarėjas sliūkina pro mano namus link namo, kuriame gyveno Bažnyčioje nesilankantis berniukas. Tas ganytojas ėjo rankas susikišęs į kišenes. Jo akys buvo nudelbtos į žemę. Jis ėjo lėtai, taip, tarsi nebūtų tikras, ar nori nueiti ten, kur ėjo. Maždaug po 20 minučių, tuo keliu jis ėjo atgal kartu su tuo paklydusiu diakonu. Tas reginys pasikartojo dar kelis sekmadienius. Tada tas berniukas, kuris buvo paklydęs ir surastas, išsikėlė.

[…] Po daugelio metų dalyvavau kuolo konferencijoje, toli nuo kambario, kuriame ta prezidentūra buvo susirinkusi tarybai. Prie manęs priėjo žilas vyras ir tyliai tarė: „Prieš daugelį metų jūsų apylinkėje gyveno mano anūkas.“ Jis jausmingai nupasakojo man to berniuko gyvenimą. Ir tada paklausė, ar galėčiau surasti tą diakoną, kuris lėtai ėjo tuo keliu. Jis klausė, ar galėčiau jam padėkoti ir pasakyti, kad jo anūkas, dabar jau vyras, vis dar prisimena tai“ („Watch with Me,“ Ensign, May 2001, 38–39).

Pagalvokite apie konkrečius žmones, kuriuos Viešpats norėtų, kad jūs prisimintumėte ir maitintumėte. Planuokite, kaip galėtumėte padėti juos dvasiškai maitinti. Užrašykite jų vardus ant popieriaus ir padėkite taip, kad galėtumėte juos įsiminti.

Moronio 6:5–9

Moronis paaiškina Bažnyčios susirinkimų tikslą ir kaip jie turėtų būti vedami

Įsivaizduokite, kad esate paauglio, kuris kelias pastarąsias savaites tvirtina, kad nenori eiti į Bažnyčią, nes jam tai atrodo beprasmiška ir nuobodu, tėvas. Pagalvokite, ką pasakytumėte savo vaikui, kad paskatintumėte jį lankyti Bažnyčią ir suprasti, kodėl yra teisinga ją lankyti reguliariai.

Moronis buvo įkvėptas metraštyje aprašyti priežastis, dėl kurių Bažnyčios nariai susirinkdavo jo laikais. Panagrinėkite Moronio 6:5–6 ir suraskite, kaip galėtumėte užbaigti tokį teiginį: Kaip Bažnyčios nariai, mes dažnai susirenkame .

Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pacitavo draugo laišką, kuriame rašoma, kaip pasikeitė jo požiūris į Bažnyčios lankymą:

„Išmintingas draugas rašė:

„Prieš daugelį metų pakeičiau požiūrį į Bažnyčios lankymą. Jau nebevaikštau į Bažnyčią dėl savęs – einu galvodamas apie kitus. Stengiuosi pasisveikinti su žmonėmis, kurie sėdi vieni, pasitikti ateinančius, … pasisiūlyti atlikti užduotis. <…>

Trumpai kalbant, kiekvieną savaitę einu į Bažnyčią būti aktyvus, o ne pasyvus, ir teigiamai paveikti žmonių gyvenimus. Dėl to mano lankymasis Bažnyčios susirinkimuose tapo daug džiaugsmingesnis ir teikiantis pasitenkinimą.“

Visa tai iliustruoja amžiną principą, kad esame laimingesni ir jaučiame didesnį pasitenkinimą, kai tarnaujame norėdami duoti, o ne gauti“ (žr. „Nesavanaudiškas tarnavimas“, 2009 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Aukščiau užrašytą teiginį galėjote užbaigti kai kuriomis iš toliau aptartų idėjų.

Kaip Bažnyčios nariai, turime dažnai susirinkti:

pasninkauti ir melstis;
dvasiškai stiprinti vienas kitą;
priimti sakramentą Viešpačiui Jėzui Kristui atminti.

Apmąstykite potyrius, iš kurių pasimokėte, kaip svarbu pasninkauti ir melstis su savo apylinkės ar skyriaus nariais.

Paveikslėlis

šeimos sakramento susirinkime

Savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į tokius klausimus:
1. Kaip pasikeistų jūsų potyriai Bažnyčioje, jei susirinkimus lankytumėte trokšdamas dvasiškai sustiprinti kitus?
2. Kodėl vertinga dažnai priimti sakramentą Jėzui Kristui atminti?
3. Kaip Bažnyčios lankymas paminėtais tikslais gali padėti „išlaikyti [jus] teisingame kelyje“? (Moronio 6:4).

Perskaitykite Moronio 6:7–8 ir suraskite, ką Bažnyčios nariai Moronio laikais „griežtai stebėjo“, kitaip sakant, į ką jie kreipė ypatingą dėmesį. Kodėl yra svarbu, kad mokytume ir paskatintume vienas kitą vengti nuodėmės ir atgailauti?

Moronis paliudijo, kad kiekvieną kartą, kai tik su tikru ketinimu atgailausime, mums bus atleista. Galite Moronio 6:8 pasižymėti šią tiesą.

Šį skyrių Moronis užbaigia mokydamas, kaip mūsų Bažnyčios susirinkimai turėtų būti vedami. Perskaitykite Moronio 6:9 ir pasakykite, pagal ką turime vesti Bažnyčios susirinkimus. Pagalvokite apie metą, kada Bažnyčios susirinkimo metu ypač jautėte Šventosios Dvasios įtaką.

Kaip principas, kad Bažnyčios susirinkimus reikia vesti Šventosios Dvasios galia, tinka jums? Jeigu jūsų paprašytų susirinkimo metu pasakyti kalbą, ar pravesti pamoką, kaip galėtumėte užtikrinti, jog tai, ką sakote, padeda Šventajai Dvasiai vesti susirinkimą ir veikti jame.

Savo Raštų studijavimo žurnale parašykite planą, kaip ketinate vesti Bažnyčios susirinkimus ateinantį sekmadienį. Galite panaudoti būdus į garbinimą pakviesti Šventąją Dvasią ir galvoti apie kitus ir jų maitinimą.
Savo Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite šitai:

Moronio 6 skyrių išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: