Raštai
Moronio knyga 6


6 Skyrius

Atgailaujantieji pakrikštijami ir globojami. Atgailaujantiems bažnyčios nariams atleidžiama. Susirinkimai vedami Šventosios Dvasios galia. Apie 401–421 m. po Kristaus gim.

1 Ir dabar, aš kalbu apie akrikštą. Štai vyresnieji, kunigai ir mokytojai buvo pakrikštyti; ir jie nebuvo krikštijami, jeigu nenešdavo vaisių, rodančių, kad jie to bverti.

2 Ir jie nepriimdavo krikštytis nieko kito, kaip tik tuos, kurie ateidavo su asudužusia širdimi ir atgailaujančia dvasia ir liudydavo bažnyčiai, kad jie iš tikrųjų atgailavo dėl visų savo nuodėmių.

3 Ir krikštytis nepriimdavo nieko kito, kaip tik tuos, kurie apriėmė Kristaus vardą, būdami pasiryžę tarnauti jam iki galo.

4 Ir po to, kai būdavo priimti krikštytis ir paveikti bei aišvalyti Šventosios Dvasios galia, jie būdavo priskaičiuojami prie Kristaus bažnyčios žmonių; ir jų bvardai būdavo užrašomi, idant juos atsimintų ir maitintų geruoju Dievo žodžiu, kad išlaikytų juos teisingame kelyje, išlaikytų nuolat cdėmesingus maldai, dpasikliaujančius vien Kristaus, jų tikėjimo ekūrėjo ir išbaigėjo, nuopelnais.

5 Ir abažnyčia bdažnai susirinkdavo cpasninkauti ir melstis, ir kalbėtis vienas su kitu apie jų sielų gerovę.

6 Ir jie dažnai susirinkdavo valgyti duonos ir gerti vyno Viešpačiui Jėzui atminti.

7 Ir jie griežtai stebėjo, kad tarp jų nebūtų ajokios nedorybės; ir visi, kurie būdavo pastebėti darant nedorybę ir btrys bažnyčios liudytojai pasmerkdavo juos prieš cvyresniuosius, ir jeigu jie neatgailaudavo ir dneišpažindavo, jų vardai būdavo eištrinami, ir jų jau nebelaikė Kristaus žmonėmis.

8 Bet akiekvieną kartą, kai tik jie su tikru ketinimu atgailaudavo ir siekdavo atleidimo, jiems būdavo batleidžiama.

9 Ir jų susirinkimus avesdavo bažnyčia pagal Dvasios poveikius ir bŠventosios Dvasios galia; nes kaip Šventoji Dvasia vesdavo juos pamokslauti ar raginti, ar melstis, ar maldauti, ar giedoti, būtent taip būdavo ir daroma.