Almos knygos STUDIJŲ ĮVADAS
Kodėl verta studijuoti šią knygą?
Studijuodami Almos knygą, jūs mokysitės apie Jėzų Kristų ir Jo Apmokėjimo bei Prisikėlimo būtinybę Dangiškojo Tėvo laimės plane. Jūs taip pat sužinosite apie tai, kaip Dievo žodžio galia, vesdama žmones prie galingos širdies permainos ir gimimo iš naujo, įveikia piktnaudžiavimą kunigavimu, melagingas doktrinas, nuodėmę, neapykantą ir atsimetimą. Būsite ugdomi, skaitydami apie Mozijo sūnų misionierišką darbą ir Amono žmonių, arba anti nefi lehių, atsivertimą ir apie vėlesnę jų ištikimybę. Be to, studijuodami skyrius, kuriuose aprašyti nefitų ir lamanitų karai, galėsite išmokti principų, kuriais galėsite vadovautis neramiais jūsų gyvenime laikais ir kurie padės jums nugalėti asmeninėse kovose su priešininku.
Kas parašė šią knygą?
Almos knygą sudarė Mormonas, surinkdamas ir sutrumpindamas didžiųjų Nefio plokštelių metraščius. Knyga pavadinta Almos, kuris buvo Almos sūnus ir dažnai vadinamas Alma jaunesniuoju, vardu. Karaliui Mozijui tarp nefitų įvedus teisėjų valdymą, Alma tapo pirmuoju vyriausiuoju teisėju ir po savo tėvo buvo aukštasis Bažnyčios kunigas (žr. Mozijo 29:42). Galiausiai jis atsisakė vyriausiojo teisėjo pareigų, kad galėtų „visiškai apsiribo[ti]… aukštąja kunigyste“ ir „skelbti Dievo žodį žmonėms“ visose nefitų žemėse (Almos 4:20; 5:1). Sudarinėdamas Almos knygą, Mormonas panaudojo Almos tarnystės metraštį (Almos 1–44) ir jo sūnų Helamano (Almos 45–62) ir Šiblono (Almos 63) užrašus.
Kada ir kur tai buvo parašyta?
Originalūs šaltiniai, panaudoti sudarant Almos knygą, tikriausiai buvo užrašyti tarp 91 ir 52 m. pr. Kr. Mormonas tų metraščių santrauką padarė maždaug tarp 45 ir 385 m. po Kr. Mormonas neparašė, kur darė tą santrauką.