Kaip parašyta Almos 40–41 skyriuose, Alma moko savo sūnų Koriantoną svarbių doktrinų, susijusių su gyvenimu po mirties. Alma paaiškino, kad per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą visa žmonija bus prikelta. Alma taip pat mokė Koriantoną apie dvasių pasaulį, kur mirusieji, priklausomai nuo jų pasirinkimų mirtingajame gyvenime, iki prikėlimo laukia rojuje arba dvasių kalėjime. Iš Almos Koriantonas sužinojo, kad atstatymo plane yra ne tik fizinis prikėlimas, bet taip pat ir dvasinis atkūrimas, kurio metu mes patirsime savo veiksmų ir troškimų pasekmes. Galiausiai Alma pabrėžė, kad šio atstatymo pagrindas yra tiesa, kad nelabumas niekada neveda prie tikros laimės.
Alma moko Koriantoną apie dvasių pasaulį ir prikėlimą
Paveikslėlis
motina su vaikais prie kapo
Įsivaizduokite, kad turite draugą, neseniai patyrusį artimo žmogaus netektį. Jūsų draugas, žinodamas, kad esate religingas žmogus, atėjo pas jus su šiais klausimais:
Kaip įmanoma mums vėl gyventi? Kas bus prikeltas?
Kur pateksime po mirties ir kaip tai atrodys?
Kas yra prikėlimas? Kuo prikelti kūnai skiriasi nuo mirtingų? Kas bus po mūsų prikėlimo?
Atsakyti į šiuos klausimus gali padėti Almos 40 skyriuje pateikta informacija. Šis skyrius tai Almos mokymo savo sūnui Koriantonui tęsinys. Koriantonui rūpėjo mirusiųjų prikėlimas.
Perskaitykite šias tris Raštų ištraukas. Pasirinkite vieną ar kelias pastraipas ir Raštų studijavimo žurnale paaiškinkite, kaip tai, ko mokė Alma, atsako į su tuo susijusius klausimus. (Jei pamokos pabaigoje liks laiko, galite sugrįžti ir peržvelgti, ko Alma mokė kitose eilutėse.)
Išstudijuokite Almos 40:1–5. Kokios priežastys leis mums vėl gyventi? Kas bus prikeltas?
Išstudijuokite Almos 40:6–7, 11–14. Kur pateksime po mirties ir kaip tai atrodys? (Alma, mokydamas, kad visos sielos „paimamos namo pas tą Dievą, kuris davė joms gyvybę“ (Almos 40:11), mokė, kad po mirties, bet prieš prikėlimą, mūsų sielos sugrįš į dvasių pasaulį, o ne į galutinę Dievo teismo paskirtą vietą. Norint suprasti, ką Alma turėjo omenyje, minėdamas „išorinę tamsą“, vertėtų perskaityti 13 eilutės išnašose nurodytą informaciją. Almos 40:14 taip pat padeda mums suprasti, kad šis išorinės tamsos paminėjimas nurodo į būklę iki prikėlimo, kurią paprastai vadiname dvasių kalėjimu, o ne į galutinę pastovią pasmerktųjų vietą.)
Išstudijuokite Almos 40:21–26. Kas yra prikėlimas? Kuo mirtingi kūnai skiriasi nuo prikeltų? Kas bus po mūsų prikėlimo?
Pirmosios Prezidentūros narys prezidentas Džordžas K. Kenonas, kalbėdamas apie Almos 40:11–12 eilutes, paaiškino, kad Alma „neketino perteikti idėjos, kad jie iš karto atvedami paties Dievo akivaizdon. Akivaizdu, kad šią frazę jis naudoja perkeltine prasme“ (Gospel Truth: Discourses and Writings of President George Q. Cannon, sel. Jerreld L. Newquist, 2 vols. [1957–74], 1:73).
Vyresnysis Nylas A. Maksvelas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino kai ką, kas su mumis atsitiks po prikėlimo:
„Teismo dieną […] bus visiškas objektyvumas. Mes būsime ne tik, kaip Mormono Knygoje pasakyta „tobulai menan[tys]“ apie savo prasižengimus, bet taip pat bus iškelti ir atstatyti džiugesį keliantys dalykai. Žinosime, „kaip dabar žinome“. (Almos 5:18; 11:43; taip pat žr. DS 93:33.) Matysime „savo akimis“ (Mozijo 12:22; 15:29), nes žinios bus prieinamos.
Tarp „visk[o, kas] bus atstatyta“ (Almos 40:23), bus atmintis, įskaitant, galiausiai ir mūsų turėtus ikimirtingojo gyvenimo prisiminimus. Pagalvokite, koks bus džiaugsmas, kai prote ir širdyje susijungs atitinkami pirmosios ir antrosios būsenos prisiminimai.
Koks jausmų antplūdis mus apims, kai mylintis Dievas, pagal savo išmintį, nuspręs visiškai atstatyti prisiminimus! Tas atgaivinantis antplūdis tik labiau padidins mūsų dėkingumą už tai, kaip toli siekia didis Dievo kantrumas ir savanoriško Jėzaus Apmokėjimo maloningumas!“ (Lord Increase Our Faith [1994], 103).
Prikėlimas tai dvasios ir kūno sujungimas atstatant viską į tinkamą tobulą formą. Po prikėlimo visi mes stosime Dievo akivaizdon, kad būtume teisiami. Perskaitykite Almos 40:25–26 ir suraskite, kaip Alma apibūdino galutinę dorą gyvenimą pasirinkusiųjų būseną, palyginus ją su galutine nelabumą pasirinkusiųjų būsena. Pagalvokite, kaip ši ištrauka gali paveikti jūsų troškimą būti švariam prieš Dievą.
Kaip užrašyta Almos 40:16–22, prikėlimas, apie kurį kalbėjo Alma, buvo susijęs su žemišku laiku. Jėzus Kristus turėjo prisikelti pirmas, netrukus po jo turėjo būti prikelti teisieji, gyvenę ir mirę nuo Adomo laikų iki Kristaus prisikėlimo (žr. Almos 40:16, 20; DS 133:54–55). Šį prikėlimą Alma vadino „pirmuoju prikėlimu“.
Turėdami omenyje Almos mokytas tiesas apie prikėlimą, dvasių pasaulį ir teismą, pagalvokite, kaip žmogaus veiksmus gali paveikti tikėjimas šiais dalykais:
Nėra gyvenimo po mirties.
Po mirties tapsime tobuli, nepriklausomai nuo to, ar mūsų darbai žemėje buvo geri ar blogi.
Teisme būsime apdovanoti už savo gerus darbus ir nubausti už blogus darbus.
Paveikslėlis
Jis gyvas
Almos 41skyriuje mes sužinome, jog Koriantonas buvo suglumęs dėl kai kurių žmonių mokymų apie prikėlimą. Siūlome pasižymėti frazę „toli nuklydo“, esančią Almos 41:1, ir po to perskaityti šią eilutę, ieškant kai kurių žmonių nuklydimo priežasties. Šias eilutes geriau suprasite, žinodami, kad iškreipti Raštus reiškia pakeisti Raštų prasmę.
Kokią mintį Alma žadėjo paaiškinti Koriantonui?
Atstatymas reiškia sugrąžinimą. Alma norėjo, kad Koriantonas suprastų, kad yra fizinė ir dvasinė to, ką jis pavadino „atstatymo planu“, pusės (Almos 41:2). Išnagrinėkite Almos 41:2–5 ir pažymėkite, kurie fiziniai ir kurie dvasiniai dalykai bus atstatyti po mūsų mirties.
Kokia yra fizinė atstatymo plano pusė, minima Almos 41:2?
Dvasinė atstatymo plano pusė, minima Almos 40:3–5: Būsime atstatyti į laimės arba nelaimingumo būseną, priklausomai nuo mūsų darbų ir troškimų mirtingajame gyvenime.
Tarkim, jūsų paprašė mokyti Pradinukų klasę apie Almos 40:3–5. Raštų studijavimo žurnale parašykite, kaip paprastai paaiškintumėte dvasinio atstatymo doktriną, kad vaikai galėtų suprasti Almos mokymą.
Apmąstykite, kaip atstatymo doktrinos supratimas gali ir turi paveikti jūsų veiksmus ir troškimus.
Kai pradedame suprasti atstatymo doktriną, savaime imame nerimauti dėl pasekmių, atsirandančių dėl mūsų nuodėmių ir neteisingų sprendimų. Ar yra koks nors būdas, kaip galėtume pakeisti mūsų neteisingų troškimų ir veiksmų pasekmes? Alma pateikė Koriantonui vilties pagrindą. Perskaitykite Almos 41:6–9 ir raskite, ką galime padaryti, kad susigrąžintume gėrį ir laimę net po to, kai sunkiai nusižengėme. Siūlome Almos 41:6–7 pažymėti frazes arba žodžius, kurie rodo, kad mes esame atsakingi už tai, ką gausime prikėlimo metu. Apmąstykite tokius klausimus: Remdamiesi šiomis eilutėmis, pasakykite, kokia prasme esame savo pačių teisėjai?
Yra žmonių, manančių, jog galės sugrįžti gyventi su Dievu neprisiimdami atsakomybės už savo veiksmus. Jie dažnai teigia, kad jų nuodėmingi pasirinkimai yra linksmi. Kartais tie, kurie gyvena nuodėmėje, gali netgi atrodyti laimingi. Tačiau perskaitykite Almos 41:10 ir ieškokite, ko Alma mokė žmones apie nelabumą. (Almos 41:10 yra Raštų įvaldymo eilutė. Siūlome pasižymėti ją išskirtiniu būdu, kad galėtumėte lengviau rasti ateityje.)
Almos 41:10 eilutėje Alma liudijo savo sūnui, kad „nelabumas niekada nebuvo laimė“. Raštų studijavimo žurnale atlikite šias užduotis:
Parašykite, kodėl tikite, kad Almos teiginys yra teisingas.
Užrašykite pavyzdį, kaip Šėtonas gali bandyti įtikinti mus patikėti, kad galime laužyti Dievo įsakymus ir išlikti laimingi.
Siūlome Raštuose, šalia Almos 41:10, užsirašyti šį Prezidento Ezros Tafto Bensono pareiškimą: „Negalite elgtis negerai ir gerai jaustis. Tai neįmanoma!“ (“A Message to the Rising Generation,” Ensign, Nov. 1977, 30).
Almos 41:11 eilutėje paaiškinama, kodėl neįmanoma būti tikrai laimingam, neteisingai pasirinkus. Norėdami geriau suprasti šią eilutę, užpildykite žemiau pateiktą lentelę, kiekvienai Raštų frazei parinkdami jos reikšmę. (Kai baigsite, savo atsakymus palyginkite su pateiktais pamokos pabaigoje.)
Almos 41:11 pavartoti žodžiai ir frazės, apibūdinantys „prigimtinę būseną“
Reikšmė
„Kūniškoje būsenoje“
Suvaržyti ir nešantys savo nuodėmių naštą
„Karčiojoje tulžyje ir nedorybės pančiuose“
Neturintys Šventosios Dvasios bendrystės
„Be Dievo pasaulyje“
Valdomi kūno įgeidžių
Dabar, kai apibūdinote šias frazes, dar kartą perskaitykite Almos 41:11 ir išsiaiškinkite, kodėl neįmanoma būti laimingam, darant neteisingus sprendimus. Kai kurie, pasirinke nelabumą, gali manyti, kad tuo metu yra laimingi, bet jų pasirinkimai galiausiai prives juos prie liūdesio ir nelaimingumo.
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kokių žinote pavyzdžių, dėl ko jaunimui, kai jie apriboti ir apsunkinti savo nuodėmių, arba yra užvaldyti kūniškumo, gali trūkti Šventosios Dvasios bendrystės?
Perskaitykite Almos 41:12 ir raskite klausimą, kurį apie atstatymą Alma uždavė Koriantonui. Po to perskaitykite Almos 41:13 ir pažymėkite tą vietą, kur Alma atsako į šį klausimą.
Įsivaizduokite, kad kalbatės su draugu, kuris nori būti laimingas, bet elgiasi priešingai Viešpaties įsakymams. Remdamiesi atstatymo doktrina, kurią šiandien nagrinėjote, Raštų studijavimo žurnale paaiškinkite, kodėl jis nejaučia laimės ir ką reikia daryti, norint tapti tikrai laimingam.
Paveikslėlis
bumerangas
Bumerangas – tai įrankis, kuris iš pradžių buvo naudojamas medžioklėje. Metamas teisingai, dėl savo formos jis sugrįžta pas jį metusįjį. Perskaitykite Almos 41:14–15 ieškodami, kaip bumerangas gali simbolizuoti tiesas, mokomas šiose eilutėse. Siūlome 15 eilutėje pasižymėti frazę „pasiunčiate“. Apmąstykite metą, kai pasiuntėte gerumą, gailestingumą ar geranoriškumą ir tai sugrįžo jums.
Koks yra teisus veiksmas, kurį norėtumėte „pasiųsti“ kitiems, arba koks yra teisingas požiūris,kuris būtų pastebėtas jumyse kitų, kuriuos norėtumėte gauti atgal iš kitų? Kokį tikslą „pasiųsti“ vieną tokį požiūrį arba veiksmą galite nusistatyti?
Perskaitykite Almos 41:10 ir Raštų studijavimo žurnale užrašykite: Jei nelabumas niekada nebuvo laimė, tai visada ves į laimę. Tarpe įrašykite žodį, labiausiai tinkantį šiam sakiniui. Po to išvardinkite keletą konkrečių dorų veiksmų, kurie, jūsų manymu, taip pat ten tiktų (pavyzdžiui, tarnavimas kitiems). Užrašykite savo liudijimą apie matytus pavyzdžius, kaip dori veiksmai veda į laimę.
Svarbu suprasti, kad dėl doro elgesio laimė ne visada atsiranda iš karto, yra pastovi, arba tęsiasi, čia, mirtingajame gyvenime. Tačiau žmogui, gyvenančiam harmonijoje su Viešpaties mokymais ir įsakymais, ramybė ir laimė visada ateina Jo numatytu būdu ir laiku.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:
Almos 40–41 išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).
Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: