Per minėjimą Pirmoji prezidentūra akcentavo Kristų

„Joks kitas metų laikas nėra toks nuostabus kaip Kalėdos“, – sakė prezidentas Gordonas B. Hinklis per kasmetinį Pirmosios prezidentūros Kalėdų minėjimą, surengtą Solt Leik Sičio Konferencijų Centre ir transliuotą visam pasauliui.

„Mūsų širdys atsiveria tiems, kurie vargsta. Meilė pergali neapykantą… Meilė sustiprėja, širdys tampa dosnesnės. Mes labiau linkę sustiprinti nusilpusius kelius ir pakelti nusvirusias rankas. Vaikų širdys prisipildo džiaugsmo. Ore sklando stebuklo nuojauta. Atsiranda nematoma laimės tėkmė“.

Papasakojęs apie savo mamos mirtį prieš pat 1930 m. Kalėdas ir skaudžią savo žmonos netektį 2004 metais, prezidentas Hinklis sakė: „Bet ir vėl visą tą tamsą nustelbia didinga Dievo Sūnaus, atidavusio savo gyvybę, kad mes gyventume, asmenybė. Tai yra tikroji Kalėdų prasmė – pasaulio Išpirkėjo įvykdyto apmokėjimo realumas“.

Prezidentas Hinklis paliudijo, kad Gelbėtojas visiems siūlo išgelbėjimo viltį, netgi šiais karų, konfliktų ir sudėtingų problemų laikais.

Prezidentas Tomas S. Monsonas, pirmasis patarėjas Pirmojoje prezidentūroje, sakė, kad Kalėdos – tai „šeimų laikas. Tai prisiminimų laikas. Tai dėkingumo laikas.

Kalėdų dvasia yra meilės, dosnumo ir gerumo dvasia… Kalėdų dvasia yra kažkas tokio, ką, tikiuosi, visi norėtume turėti savo širdyse ir savo gyvenimuose ne tik šiuo ypatingu metu, bet visus metus“.

Prezidentas Monsonas sakė, kad išlaikydami Kalėdų dvasią, mes išlaikome Kristaus dvasią.

„Žodžius ‚Nėra vietos‘ išgirdo ne tik Juozapas ir Marija prieš Jėzaus gimimą. Tuos žodžius savo tarnystės metu dažnai kęsdavo ir Jis pats,“ – sakė prezidentas Monsonas. –

Šiandien mūsų namuose yra valgomieji, miegamieji, poilsio kambariai. O ar yra vietos Kristui? Mes turime laiko… veikloms, tapusioms mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. O ar turime laiko Kristui?“

Prezidentas Džeimsas E. Faustas, antrasis patarėjas Pirmojoje prezidentūroje, mokė: „Šiuo metų laiku, minėdami Jo gimimą, turime skirti laiko labai pagarbiai apmąstyti ir Jo mirtį bei neprilygstamą prisikėlimo šventumą“.

Savo pastabose prezidentas Faustas skyrė dėmesį vienam iš didžių Gelbėtojo mokymų „daryti dėl kitų tai, ko jie negali pasidaryti patys“.

Prezidentas Faustas sakė, kad davimas slaptoje moko apie Gelbėtojo meilę: „Noriu išreikšti dėkingumą ir padėkas visiems tiems, kas atveria savo širdis ir duoda kitiems.

Tie iš mūsų, kurie dovanoja slapta, patiria saldžius Dvasios jausmus, kurie kyla tada, kai darome gera dėl kitų, nesitikėdami, kad tai grįš mums patiems. Slapta geradarystė suteikia tai dovanai aukštesnį pašventinimą“.