Draugas draugui
Mamos įtaka
„Neatmesk motinos nurodymų“ (Patarlių 1:8).
Mano mama yra labai ypatinga moteris. Aš esu vyriausias iš aštuonių sūnų ir dar turiu septynias seseris. Tokioje didelėje šeimoje mano mama turėjo didžiules atsakomybes. Geriausias dalykas, ką ji padarė dėl mūsų, buvo pakrikštyti mus Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje. Ji mums suteikė galimybę sužinoti apie evangeliją. Toji galimybė pakeitė mūsų gyvenimus.
Aš pamenu tą dieną, kai pas mus apsilankė misionieriai. Man tada buvo apie 10 ar 11 metų. Misionieriai pasidalino žinia apie Pirmąjį Regėjimą. Vos pradėjusi jų klausytis, mama iš karto atsivertė. Ji patikėjo, kad Džozefas Smitas regėjo Tėvą ir Sūnų.
Mes pradėjome lankyti bažnyčią. Iš pradžių aš nenorėjau priimti evangelijos, bet misionieriai įtikinėjo mane neskubėti ir pažiūrėti, kaip viskas yra iš tikrųjų. Kai pažiūrėjau – man tai iš karto patiko. Esu labai dėkingas už savo mamą. Ji savo liudijimą gavo per pirmąjį misionierių apsilankymą pas mus. Nuo pat savo krikšto dienos ji nepraleido nei vieno Bažnyčios susirinkimo.
Mano mama mums buvo didžiulė parama. Ji visada skalbdavo mūsų baltus marškinius šeštadieniais, kad jie būtų paruošti sekmadieniui. Mes blizgindavome savo batus ir jaunesniųjų broliukų bei sesučių batelius. Mes gyvenome skurdžioje Gvatemalos vietovėje ir kaimynai dažnai šaipėsi iš mūsų, kai apsirengę baltais marškiniais ir užsirišę kaklaraiščius sekmadieniais žingsniuodavome link bažnyčios.
Mano mama visada mus drąsindavo daryti kas teisu. Būtent dėl jos įtakos Bažnyčioje mes buvome labai aktyvūs. Prisimenu kartą mano tėvas tarnavo Sekmadieninės mokyklos prezidentu, vyriausia sesuo tarnavo Pradinukų prezidente, mama – Paramos Bendrijos prezidente, o keturi mano broliai dalyvavo išnešiojant, ruošiant ir laiminant sakramentą.
Dėl sunkios mūsų šeimos finansinės padėties mano tėtis tikėjosi, kad aš padėsiu šeimai uždirbti pinigų. Aš norėjau tarnauti misijoje, bet kai man sukako 19 metų, jis paprašė manęs metams atidėti misiją ir toliau dirbti padedant savo šeimai. Kai man sukako 20 metų, jis vėl paprašė metams atidėti misiją.
Prieš pat man sukankant 21 metams jis norėjo manęs paprašyti, kad aš palaukčiau dar metus. Bet mano mama jam pasakė: „Leisk jam tarnauti ir tai mus palaimins“. Būtent taip ir atsitiko. Prieš mano misijos pradžią, kad padėtume išlaikyti šeimą, dirbome tik mudu su jaunesniu broliu. Vos man išvykus į misiją, pradėjo dirbti kiti trys mano broliai ir dvi vyriausios seserys. Taigi, mano šeima geriau vertėsi.
Kiekvienas palaiminimas ir Bažnyčioje gautas pašaukimas versdavo mane dar labiau žavėtis savo mama. Aš pamenu jos puikią įtaką ir pavyzdį kiekviename savo gyvenimo žingsnyje. Nors mano mama teturėjo pradinį išsilavinimą, ji puikiai žinojo ir suprato evangelijos tiesas bei praktiškus gyvenimo dalykus.
Mano vaikystė buvo laiminga, nes namuose visada turėjau manimi besirūpinančią mamą. Ji turėjo puikų humoro jausmą ir visada ieškojo būdų, kaip linksmai praleisti laiką. Valandų valandas ji mums pasakodavo apie savo vaikystę, mano senelę, tetas ir dėdes bei savo santykius su jais.
Aš tikiu įsakymu gerbti savo tėvus. Viską, ką aš darau, netgi šiandien, yra dėl mano mamos įtakos.