Pirmosios prezidentūros žinia

Kaip praturtinti savo santuoką

Prezidentas Džeimsas E. Faustas

Antrasis patarėjas Pirmojoje prezidentūroje

Prieš daugelį metų, kai verčiausi teise, su manimi konsultavosi moteris, kuri norėjo išsituokti su savo vyru dėl, mano manymu, pateisinamos priežasties. Po tos ištuokos aš nemačiau jos daugelį metų. Atsitiktinai sutikęs ją gatvėje, pastebėjau, kad vienatvės ir nusivylimo metai paliko pėdsaką jos kadaise gražiame veide.

Po kelių mandagumo frazių ji skubotai pasakė, kad jos gyvenimas nebuvo įdomus ir praturtinantis, ir kad ji pavargo viena eiti per sunkumus. Po to ji suglumino mane visiškai atsiverdama: „Kad ir kaip blogai buvo, jei turėčiau tai pereiti iš naujo ir žinočiau tai, ką žinau dabar, nesiekčiau ištuokos. Tai dar blogiau“.

Statistika byloja, kad sunku išvengti ištuokos. Ekspertai teigia, kad maždaug pusė Jungtinių Valstijų moterų kada nors gyvenime išsituoks. Ištuokų daugėja ir daugelyje kitų šalių. Jei dabartinis ištuokų skaičius, kuris nuolat auga, nesumažės, tragiškai baigsis dar didesnė santuokų dalis.

Ištuoka gali būti pateisinama tik išimtiniausiais atvejais. Mano nuomone „pateisinama priežastis“ ištuokai gali būti tik užsitęsęs ir nepataisomas ryšys, griaunantis asmens, kaip žmogiškos esybės, orumą. Ištuoka dažnai sudaužo žmonių gyvenimus ir išbarsto šeimos laimę. Išsituokiančios pusės dažnai daug daugiau pralaimi nei laimi.

Skaudus patyrimas, kurį žmogus išgyvena išsituokdamas, yra sunkiai suprantamas ir gana nemalonus. Be abejo, tiems, kurie patyrė šią skaudžią tragediją ir kurių gyvenimai negrįžtamai pasikeitė, reikia daug užuojautos ir supratimo. Tačiau išsituokusieji vis dar gali daug viltis ir tikėtis, kalbant apie pasiekimus ir laimę gyvenime, ypač jei jie pamirš save ir pasišvęs tarnauti kitiems.

Sunkūs klausimai

Kodėl santuokinė laimė yra tokia trapi ir trumpalaikė daugybei žmonių ir tokia apsti kitiems? Kodėl širdgėlos ir kančių aukoms sutalpinti reikia tokio ilgo traukinio ir jame tiek daug nekaltų žmonių?

Kokių sudedamųjų dalių trūksta tokiai daugybei santuokų, kurių pradžioje buvo tiek laimės ir tiek kilnių svajonių?

Ilgai mąsčiau apie šiuos sudėtingus klausimus. Beveik visą gyvenimą sprendęs žmonių klausimus, šiek tiek išmanau nelaimingų santuokų, ištuokų ir nelaimingų šeimų poroblemas. Taip pat galiu kalbėti apie didžią laimę, kadangi, mano mylimos Rūtos dėka, santuokoje atradau aukščiausią žmogaus gyvenimo prasmę.

Ištuokų priežastys

Nėra paprastų ir lengvų atsakymų į sunkius ir sudėtingus klausimus apie laimę santuokoje. Tarp daugelio galimų ištuokos priežasčių yra rimtos savanaudiškumo problemos, nebrandumas, atsidavimo stoka, nederamas elgesys ir neištikimybė.

Iš savo patirties žinau dar vieną nesėkmingos santuokos priežastį, kuri nėra tokia akivaizdi, bet kuri pralenkia ir perpina visas kitas. Tai nuolatinio santuokos praturtinimo stoka, nebuvimas to kažko papildomo, kas daro ją brangią, ypatingą ir nuostabią, ir be ko ji tampa slegianti, sunki ir netgi nuobodi.

Kaip praturtinti santuoką

Jums gali kilti klausimas: „Kaip galima nuolat turtinti santuoką?“ Mes statome savo santuoką nesibaigiančiu draugiškumu, pasitikėjimu, dorumu bei tarpusavio tarnavimu ir palaikymu sunkiais momentais. Kalbėdamas apie Ievą, Adomas sakė: „Štai pagaliau kaulas mano kaulų ir kūnas mano kūno“ (Pradžios 2:23). Yra keletas paprastų klausimų, į kuriuos kiekvienas asmuo, susituokęs ar galvojantis apie santuoką, turi nuoširdžiai atsakyti, stengdamasis tapti „vienu kūnu“. Jie yra tokie:

Pirma, ar sugebu apie savo santuokos ir sutuoktinio interesus galvoti pirmiau nei apie savo paties norus?

Antra, kaip giliai esu atsidavęs savo sutuoktiniui šalia visų kitų interesų?

Trečia, ar jis arba ji yra mano geriausias draugas?

Ketvirta, ar gerbiu savo sutuoktinį, kaip vertingą ir brangų asmenį?

Penkta, ar kivirčijamės dėl pinigų? Pinigai savaime, regis, nepadaro porą laimingą, ir jų stoka nebūtinai padaro juos nelaimingus. Kivirčai dėl pinigų dažnai parodo savanaudiškumą.

Šešta, ar yra tarp mūsų dvasiškai šventinantis ryšys?

Praturtinimo tiltų statymas

Keletas pagrindinių praktikų gali pasitarnauti santuokos praturtinimui.

Malda. Santuokos santykius galima praturtinti geresniu bendravimu. Vienas svarbus būdas yra melstis drauge. Tai panaikins daugelį nesutarimų, jei tokių yra, tarp sutuoktinių prieš einant miegoti. Nenoriu aukštinti skirtumų, bet jie yra realūs ir daro gyvenimą įdomų. Manau, kad mūsų skirtumai yra tarsi žiupsneliai druskos, kurie gali padaryti santuoką skalsesnę.

Mes bendraujame tūkstančiu būdų, pavyzdžiui, šypsena, plaukų pakedenimu, švelniu prisilietimu. Turime neužmiršti kasdien pasakyti: „Myliu tave“. Vyras turi pasakyti savo žmonai: „Tu nuostabi“. Tarp kitų svarbių žodžių, kuriuos, kai tinka, turi sakyti tiek vyras, tiek žmona, yra: „Atsiprašau“. Klausymas taip pat yra nuostabi bendravimo forma.

Pasitikėjimas. Visiškas pasitikėjimas vienas kitu santuokoje yra vienas labiausiai praturtinančių veiksnių. Niekas taip negriauna abipusio pasitikėjimo, būtino išlaikyti didelį pasitenkinimą teikiančius santykius, kaip neištikimybė. Nėra jokio pateisinimo svetimavimui. Kartais pavyksta išgelbėti santuoką ir išsaugoti šeimą net po tokio griaunančio išgyvenimo. Kad tai įvyktų, reikia, kad nukentėjusioji pusė sugebėtų besąlygiškai mylėti, tiek, kad galėtų atleisti ir užmiršti. Tam reikia, kad kaltoji pusė nuoširdžiai norėtų atgailauti ir palikti blogį.

Mūsų atsidavimas savo amžinajam bendražygiui turi būti ne tik fizinis, bet taip pat protinis ir dvasinis. Kadangi po santuokos nėra nepavojingų flirtų ir vietos pavyduliavimui, geriausia yra vengti net blogio artumo, atmetant bet kokį nebūtiną pokalbį su kitu asmeniu.

Dorybė. Dorybė yra tarsi stiprūs klijai, kurie visa tai laiko kartu. Viešpats sakė: „Mylėsi savo žmoną visa širdimi ir glausies prie jos ir prie nieko daugiau“ (DS 42:22).

Dievo dalyvavimas. Tarp visų dalykų, galinčių palaiminti santuokas, yra vienas praturtinantis veiksnys, kuris gali padėti labai realiai, šventai ir dvasiškai sujungti vyrą ir moterį. Tai Dievybės dalyvavimas santuokoje. Šekspyras, kalbėdamas per karalienę Izabelę Henrike Penktajame, sakė: „Dievas, geriausias visų santuokų kūrėjas, tesujungia jūsų širdis į vieną“ (5 veiksmas, 2 scena, 67-68 eilutės). Dievas taip pat yra ir geriausias santuokų globėjas.

Yra daug dalykų, kurie praturtina santuoką, bet kai kurie iš jų yra tarsi šio ryšio esmė. Bendravimas su Dievybe ir mėgavimasis Jos švento ir dieviško artumo vaisiais yra didelės santuokinės laimės pagrindas. Dvasinė vienybė yra inkaras. Maži sutrikimai santuokos dvasiniame gyvenime dažnai sukelia santuokos žlugimą.

Manau, kad ištuokų daugėja dėl to, kad daugeliu atveju santuokai trūksta to dvasinio palaiminimo, kuris kyla iš Dievo įsakymų laikymosi. Santuokos gali mirti nuo dvasinio bado.

Dešimtinė. Daugiau kaip 20 metų tarnaudamas vyskupu ir kuolo prezidentu, aš supratau, kad nuostabus apsidraudimas nuo ištuokos yra dešimtinės mokėjimas. Dešimtinės mokėjimas tarsi užtikrina, kad dvasinės baterijos būtų užkrautos, kad galėtų maitinti tuo metu, kai dvasinis generatorius neveikia.

Neegzistuoja kažkokia graži ar stebuklinga muzika, kuri nuolat teiktų didžios meilės harmoniją. Tobuliausia muzika yra dviejų balsų lydinys į vieną dvasinę giesmę. Santuoka yra Dievo duotas būdas išpildyti didžiausius žmogaus poreikius, remiantis abipuse pagarba, branda, nesavanaudiškumu, mandagumu, atsidavimu ir sąžiningumu. Laimė santuokoje ir tėvystė gali tūkstantį kartų viršyti bet kokią kitą laimę.

Tėvystė. Santuokos siela labai praturtėja ir dvasinio augimo procesas labai suintensyvėja, kai pora tampa gimdytojais. Poroms, kurios gali turėti vaikų, tėvystė turėtų atnešti visų didžiausią laimę. Vyrai auga, kadangi, kaip tėvai, jie turi rūpintis savo šeimomis. Moterys sužydi, nes, kaip mamos, jos turi užmiršti save. Mes geriausiai suprantame visą meilės prasmę, kai tampame gimdytojais. Tačiau nesusilaukusias vaikų poras, kurios pasiruošę priimti juos su meile, Viešpats pagerbs ir palaimins už jų ištikimybę. Mūsų namai turi būti švenčiausi iš visų žemiškų šventyklų.

Praturtinant šeimą, svarbios yra ir smulkmenos. Turime būti nuolat dėkingi vienas kitam ir nuoširdžiai tai išreikšti. Pora turi skatinti ir padėti vienas kitam augti. Santuoka yra bendras gėrio, grožio ir dieviškumo siekimas.

Gelbėtojas sakė: „Štai aš stoviu prie durų ir beldžiuosi: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi“ (Apreiškimo 3:20).

Te Dievo artumas turtina ir laimina visas santuokas bei namus, ypač Jo šventųjų, kaip numatyta Jo amžinajame plane.

Idėjos namų mokytojams

Su malda išstudijavę šią žinią, pasidalinkite ja naudodami metodą, kuris skatintų dalyvauti tuos, kuriuos mokote. Žemiau pateikti keli pavyzdžiai.

1. Padarykite du skirtingų spalvų plastilino rutuliukus. Paaiškinkite, kad kiekviena spalva reiškia santuokos partnerį. Suminkikyte du rutuliukus į vieną rutulį. Paprašykite šeimos narį atskirti dviejų spalvų rutuliukus, kaip buvo. Aptarkite šešis prezidento Fausto klausimus, į kuriuos žmogus turi atsakyti susituokęs ar galvodamas tuoktis. Paliudykite apie vienybės svarbą santuokoje.

2. Paprašykite, kad šeima sustotų ratu. Tegul kiekvienas asmuo vaizduoja svarbią santuokos stiprinimo praktiką. Jums aptarinėjant vieną praktiką, tegul atitinkamas asmuo susikabina rankomis su greta stovinčiu asmeniu. Paaiškinkite, kad tas ryšys nutrūktų, jei vienas šeimos narys nedalyvautų tame rate. Paliudykite, kaip svarbu stiprinti santuoką.

3. Atsineškite druskinę. Paaiškinkite, kaip druska pagerina maisto skonį. Perskaitykite sakinį, kur prezidentas Faustas sutuoktinių skirtumus palygina su druskos žiupsneliais, ir aptarkite kaip tie skirtumai gali patobulinti santuoką. Mokydami susituokusią porą, paklauskite, ką jie nuveikė, kad būtų dėkingesni vienas kitam.