Dangaus langai
Savo pirmą tikrą darbą gavau dar būdamas 13 metų. Aš išnešiodavau laikraščius. Vis dar pamenu, kaip dviračiu kas vakarą apvažiuodavau savo rajoną Solt Leik Sityje, mėtydamas laikraščius ant kaimynų durų slenksčių. Iš to neuždirbdavau daugybės pinigų, bet kai kas mėnesį gaudavau algą, net nekildavo klausimas, kad sumokėsiu dešimtinę. Mano tėvai buvo puikus dešimtinės mokėjimo pavyzdys man, ir aš žinojau, kad tai buvo Viešpaties įsakymas (žr. DS 119:3–4).
Prisimenu, kai būdamas berniukas kartu su tėte ir mama eidavau į dešimtinės pokalbį. Man tai buvo visiškai natūralus dalykas lankytis pas vyskupą ir jam pareikšti, kad esu pilnos dešimtinės mokėtojas. Net ir tapęs vyresnis ir uždirbdamas daugiau pinigų, aš visada pirmiausia sumokėdavau dešimtinę.
Kai tapau tėvu, man buvo svarbu, kad dešimtinės pokalbyje asmeniškai lankytųsi kiekvienas mano vaikas. Mudu su žmona stengėmės nuo mažumės skatinti vaikus mokėti dešimtinę už jiems duodamus rankpinigius, todėl paaugę jie jau žinojo iš kur atėjo palaiminimai ir ką jie turį daryti.
Būsite palaiminti
Kai mudu su seserim Ričards susituokėme, buvome studentai ir vos sudūrėme galą su galu. Dešimtinės mokėjimas buvo didelis pasiaukojimas. Bet Sesuo Ričards niekada net nepagalvodavo apie tai, kad galėtume dešimtinės pinigus panaudoti kitiems mums labai reikalingiems dalykams, tokiems kaip maistas ar nuoma, apmokėti. Ji manė, kad pirmiausia turime sumokėti dešimtinę, taip mes visada ir darydavome. Kartais mums belikdavo tik centas, kai apmokėdavome visas sąskaitas, bet mums visada pakakdavo pinigų joms apmokėti. Tai mums buvo palaiminimas už tą tikėjimą, kurį naudojome mokėdami dešimtinę.
Mano manymu vienas iš dešimtinės mokėjimo palaiminimų buvo tai, kad per savo karjerą niekada neturėjau ilgai ieškotis naujo darbo. Kartą savo karjeros pradžioje buvau atleistas iš darbo ir per dvi savaites susiradau kitą, geriau nei buvusioje darbovietėje apmokamą darbą. Vienoje įstaigoje išdirbęs 25 metus daug kartų mačiau, kaip iš darbo buvo atleidžiami mano kolegos, bet manęs neatleisdavo. Tikiu, kad taip mane laimino Viešpats už dešimtinės mokėjimą.
Mano jaunieji broliai ir seserys, jei panaudosite tikėjimą, kuris reikalingas sumokėti dešimtinę, aš jums pažadu, kad būsite palaiminti. Koks mažas bebūtų jūsų įnašas, sumokėkite dešimtinę nesidrovėdami. Kai tik užsidirbate pinigų, padarykite tai pirmiausia. Jus išsiugdysite tikėjimą daryti tai, ką kitais atvejais atrodytų neįmanoma padaryti. Jūs protingiau planuosite savo išlaidas ir jausite malonų pasitikėjimą, žinodami, kad darote tai, ko jūsų prašo Viešpats. Tai jums bus stiprybės šaltinis, iš kurio galėsite semtis ateityje.
Žinau, kad sesuo Ričards ir aš gavome daugybę palaiminimų dėl to, kad mokėjome dešimtinę. Taip pat mačiau, kaip gausiai buvo laiminami pastarųjų dienų šventieji tolimose pasaulio šalyse, nes jie noriai mokėjo dešimtinę.
Bažnyčia Indijoje
Ypač man įsiminė toks įvykis. 2000-aisiais metais aš turėjau galimybę dalyvauti pirmųjų pastarųjų dienų šventųjų maldos namų Indijoje statybos pradžios ceremonijoje. Tie maldos namai buvo statomi Radžamundryje, prie šalies rytinės pakrantės esančiame mieste. Tai yra palyginus mažas Indijos miestas, nors jame gyvena per 3 milijonus žmonių.
Į Radžamundrį keliavome mudu su žmona, misijos prezidentas Ebenezeris Solomonas ir jo žmona. Kai atvykome į žmonių pilną Radžamundrio traukinių stotį, man plyšo širdis, kai pamačiau tokią galybę baisiai skurstančių žmonių. Daug žmonių miegojo ant kietų grindų, kur tik buvo laisvos vietos. Kai atvykome į statybos pradžios ceremoniją, pastebėjau didelį skirtumą tarp to neseniai matyto skurdo ir džiaugsmo, kurį mačiau mus pasitikusių narių veiduose. Kai mes artinomės prie jų, jie mums džiaugsmingai šypsojosi ir mojavo. Jie buvo tokie laimingi ir susijaudinę. Nors tam tikra prasme jie irgi skurdžiai gyveno, bet nesimatė jokio nevilties ar tuštumos ženklo.
Aš iš karto pradėjau suprasti, kodėl būtent ši vietovė buvo pasirinkta maldos namams. Prisipažinsiu, kad nebuvau tikras, kodėl Bažnyčios ištekliai skiriami šiai nuo pasaulio nutolusiai vietovei. Bet po trumpo susitikimo su Radžamundrio šventaisiais aš gavau atsakymus į visus savo klausimus. Šie pastarųjų dienų šventieji buvo tokie ištikimi ir tokie laimingi, kad turės savo maldos namus.
Našlės skatikas
Po statybos pradžios ceremonijos, Prezidentas Solomonas supažindino mane su keturiomis našlėmis, pasikrikštijusiomis prieš keletą metų. Jos visos buvo įkopusios į septintą dešimtį. Prezidentas Solomonas man pasakė, kad šios moterys nuo pat savo krikšto dienos mokėjo visą dešimtinę. Didelį įspūdį man paliko tai, kad šiame skurdžiame krašte šios atsidavusios seserys niekada nepraleisdavo galimybės sumokėti dešimtinę, nors esu įsitikinęs, kad joms tai buvo tikras pasiaukojimas.
Aš paklausiau Prezidento Solomono, kiek kiekviena iš tų seserų kas mėnesį mokėdavo dešimtinės. Jis man pasakė skaičius rupijomis, Indijoje naudojama valiuta. Aš nesupratau, kokia tai suma, todėl prezidento vėl pasiteiravau, kiek tai būtų JAV doleriais. Niekada nepamiršiu šio jo atsakymo: „Tai būtų kažkur apie pusantro ar du centus“. Man vėl buvo priminta, kad dešimtinės mokėjimo esmė nėra pinigai, o tikėjimas! Man prireikė nuolankumo, kad suprasčiau, jog maldos namų palaiminimas šiems šventiesiems atėjo dėl jų pasiryžimo mokėti dešimtinę – nors tai tebuvo tik centai. Esu tikras, kad Viešpats pavertė tuos centus į milijonus dolerių.
Dešimtinė nėra piniginis įsakymas – tai tikėjimo principas. Viešpats prašo 10 procentų mūsų pajamų ir laukia, kol mes panaudosime tikėjimą Juo per pasiaukojimą. Šventieji iš Radžamundrio turėjo tokį tikėjimą.
Kai atvykome į statybų vietą, man netikėtą įspūdį paliko raudonas kilimas, ištiestas nuo kelio iki baldakimo, po kuriuo rinkosi šventieji. Kilimo ilgis siekė apie 30 metrų. Po baldakimu stovėjo raudonu velvetu dengtos kėdės. Jos buvo didelės ir įspūdingos. Kilimas ir kėdės buvo jau susidėvėję, bet tai buvo geriausia, ką galėjo pasiūlyti šventieji. Prastesnio už geriausia, ką turėjo, jie nepasiūlytų. Man tai buvo didelė garbė. Radžamundrio šventieji parodė ištikimo aukojimo Viešpačiui pavyzdį: ar dešimtinės mokėjimu, ar parūpindami geriausia, ką jie turi, viešintiems Bažnyčios vadovams.
Jums gali pasirodyti, kad 10 procentų nuo jūsų pajamų, tiek mažų, tiek ir didelių, negali padaryti daug gero ir nėra taip jau svarbu. Užtikrinu jus, kad tai svarbu. Svarbu, kad jau dabar gyventumėte pagal dešimtinės įstatymą, nes tai sustiprins jūsų tikėjimą ir paruoš būsimiems išbandymams.
Viešpats mums pažadėjo, kad jei mes laikysimės Jo įsakymų, tai Jis bus įpareigotas mums suteikti pažadėtus palaiminimus (žr. DS 82:10; 130:21). Aš savo akimis regėjau tuos palaiminimus Radžamundrio šventųjų gyvenimuose. Jūs irgi galite patirti tuos palaiminimus savo gyvenimuose, jei tik ištikimai mokėsite dešimtinę.