Nepaaiškinamas skambutis
2004 m. vasario 7 dieną, šeštadienį, mudu su žmona buvome Gijono miesto viešbutyje šiaurės Ispanijoje. Ten aš tarnavau Ispanijos Bilbao misijos prezidentu. Pabaigęs vakarieniauti aš nuėjau pasitikrinti savo mobilaus telefono, ar niekas neatsiuntė kokios naujos žinutės. Radau vieną praleistą misionieriaus skambutį. Paspaudęs atitinkamą mygtuką, aš jam paskambinau.
Misionierius atsiliepė ir po trumpo pasisveikinimo aš paklausiau, ko jam reikėjo. Jis nustebo ir pasakė, kad jis man neskambino. Aš jį patikinau, kad mano telefonas užregistravo jo numerį kaip praleistą skambutį, bet jis vis kartojo, kad man neskambinęs.
Mes užbaigėme savo pokalbį, bet po penkių minučių jis man vėl paskambino ir pasakė: „Prezidente, aš turiu vieną problemą, dėl kurios jaučiuosi labai nejaukiai ir jaudinuosi. Aš meldžiausi ir prašiau Viešpaties pagalbos, kad žinočiau, ką man daryti. Aš nenorėjau jums skambinti, bet kai aš meldžiausi Viešpačiui ir prašiau pagalbos, – paskambinote jūs. Aš nustebau, nes tikrai jums neskambinau. Supratau, kad Viešpats man sakė nedelsiant pasikalbėti su jumis.
Mes pasikalbėjome ir išsprendėme jo problemą.
Kai vėl su juo kalbėjausi po dviejų dienų, aš vėl jo paklausiau, ar jis man skambino. „Ne, prezidente, – atsakė jis, – tai buvo Viešpaties darbas“. Jis patikrino savo telefoną, ar kartais nebuvo skambinta mano numeriu, kad ir netyčia.
Viešpats pasakė: „Būk nuolankus; ir Viešpats, tavo Dievas, ves tave už rankos ir atsakys tau į tavo maldas“ (DS 112:10). Alma mokė savo sūnų Helamaną, sakydamas: „Tarkis su Viešpačiu visuose savo darbuose, ir jis nukreips tave į gerą“ (Almos 37:37). Mes turime daryti tai, ko nori mūsų Dangiškasis Tėvas, kad pajustumėme tą ramybę, kurios mums nuolat reikia. Tas nepaaiškinamas skambutis be abejo buvo atsakymas į jaunojo misionieriaus maldą.