Baigiantis pirmajai tarnystės nefitams dienai, Jėzus Kristus padalino sakramentą ir įsakė visuomet melstis Tėvui ir visus priimti į savo tarpą. Gelbėtojas pažadėjo didžias palaimas tiems, kurie laikosi šių įsakymų. Jis mokė dvylika mokinių nefitų, kaip tarnauti Bažnyčioje. Prieš pakildamas į dangų, Jis davė jiems galią suteikti Šventosios Dvasios dovaną.
Perskaitykite šią vyresniojo Džeraldo N. Lando, tarnaujančio Septyniasdešimties nariu, istoriją ir įsivaizduokite, ką reikštų būti to žmogaus vietoje:
„Ne taip jau seniai buvo išspausdintas straipsnis apie alpinizmą ir papasakota istorija, kuri puikiai atsako į klausimą: Ką tokio mes, nenaudingi tarnai, galime padaryti, kad atsimokėtume Kristui už tai, ką Jis dėl mūsų padarė?
Pagrindinis straipsnio herojus buvo vyras vardu Zenkušas, jis vadovavo alpinizmo mokyklai. […] Zenkušas savo pašnekovui ir straipsnio autoriui apibūdino alpinizmo vienalaikę saugos sistemą. Tai yra alpinisto apsisaugojimo nuo kritimo sistema. Vienas alpinistas susiranda saugos tašką ir dažniausiai aplink savo kūną, ant apraišų, kito alpinisto saugumui, pritvirtina virvę. „Esi pritvirtintas“ reiškia „Tu saugus. Jei kažkas nutiks, aš neleisiu tau nukristi.“ Tai svarbi alpinizmo dalis. Atkreipkite dėmesį, kas toliau buvo rašoma straipsnyje: Kopimas su vienalaike sauga Zenkušui buvo geriausių ir blogiausių akimirkų priežastimi. Kartą Zenkušas krito nuo aukšto skardžio, ištraukdamas tris ledsriegius ir nutraukdamas jį saugojusį žmogų nuo atbrailos. Jį, bekrentantį žemyn galva, sustabdė 3 m nuo žemės, kai jį saugantis žmogus, visomis keturiomis bandęs sustabdyti kritimą, tai padarė viena ištiesta ranka. „Donas išgelbėjo man gyvybę, – sako Zenkušas. – Kaip atsidėkoti tokiam žmogui? Kalėdoms jam padovanoti panaudotą alpinizmo virvę? Ne, – atsidėkosi visada jį prisimindamas. Visada jį prisimindamas“ [Eric G. Anderson, „The Vertical Wilderness“, Private Practice, Nov. 1979, 21; kursyvas pridėtas]“ („The Grace and Mercy of Jesus Christ“, Jesus Christ: Son of God, Savior, ed. Paul H. Peterson, Gary L. Hatch, and Laura D. Card [2002], 48).
Perskaitykite 3 Nefio 18:1–11 eilutes ir suraskite, ko Jėzus Kristus prašė, jog nefitai darytų, kad Jį prisimintų. Galite pasižymėti žodžius prisimenate ir atminti7 ir 11 eilutėje. Kaip manote, kodėl svarbu visuomet atminti Gelbėtojo apmokančią auką už jus? Kaip pasikeičia jūsų elgesys atsiminus Gelbėtoją?
Gelbėtojo įsakymas prisiminti Jo kūną ir kraują buvo ypač prasmingas ten buvusiems žmonėms, nes jie ką tik galėjo paliesti žaizdų žymes Jo kūne. Nors nesate matę, kaip žmonės Mormono Knygoje, žaizdų žymių Gelbėtojo kūne, priimdami sakramentą galite atminti Jo apmokančią auką.
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus: Kaip per sakramentą prisimindami Gelbėtojo auką, galėjote pajusti dėkingumą Jam?
Jėzaus Kristaus žodžiai, užrašyti 3 Nefio 18:7–11 eilutėse, moko mus šių principų: Priimdami sakramentą, mes liudijame Tėvui, kad esame pasiryžę visada daryti tai, ką Jis įsakė. Priimdami sakramentą, mes liudijame Tėvui, kad visuomet atminsime Jėzų Kristų. Peržvelkite 3 Nefio 18:7–11 ir pasižymėkite frazes arba žodžius, mokančius šių principų. Skaitydami 11 eilutę pagalvokite, kaip jaustumėtės, jei Gelbėtojas tuos žodžius sakytų jums.
Išsirinkite du klausimus ir į juos atsakykite Raštų studijavimo žurnale:
Kokius Gelbėtojo gyvenimo ir tarnystės aspektus galite prisiminti per sakramento apeigas?
Ką galite daryti, kad per likusias savaitės dienas visuomet prisimintumėte Gelbėtoją?
Jei per sakramentą nuoširdžiai stengiatės prisiminti Gelbėtoją, kokią įtaką tai darys jums ateinančią savaitę?
Raskite dar vieną principą, kurio mokoma 3 Nefio 18:7, 11 eilutėse, ir pavartodami frazę, kuri paaiškina, ką Gelbėtojas pažadėjo priimantiems sakramentą ir Jį prisimenantiems žmonėms, pabaikite žemiau pateiktą teiginį. Jei priimsime sakramentą ir visuomet prisiminsime Gelbėtoją, .
Paveikslėlis
duona ir vanduo
Palyginkite 3 Nefio 18:12–14 ir Helamano 5:12 eilutes. Raštų studijavimo žurnale parašykite, kaip kassavaitinis sakramento priėmimas gali padėti jums Jėzų Kristų padaryti savo pamatu, ant kurio statote gyvenimą?
Kad dažniau prisimintumėte Gelbėtoją, visą ateinančią savaitę Raštų studijavimo žurnale kasdien aprašykite, ką tądien darėte, kad prisimintumėte Gelbėtoją. Galite aprašyti ir tai, apie ką galvojote per sakramentą arba kaip dėl to, kad prisimenate Gelbėtoją, pasikeitė jūsų mintys, žodžiai ir darbai.
Jėzus moko nefitus nuolat melstis Tėvui ir dažnai rinktis
Padalinęs sakramentą nefitams, Jėzus Kristus mokė juos svarbaus principo apie maldą. Vienas iš Jo mokytų principų yra toks: Jei budėsime ir visuomet melsimės Tėvui, tai sugebėsime atsispirti Šėtono pagundoms. Kai budime, būname dvasiškai pasirengę ir budrūs.
Perskaitykite 3 Nefio 18:15–21 ir pasižymėkite frazes arba žodžius, mokančius aukščiau pateikto principo. Kaip manote, kodėl, norint atsispirti pagundoms, būtina ir budėti, ir melstis?
Atkreipkite dėmesį į tai, kad 3 Nefio 18:15, 20–21 yra Raštų įvaldymo ištrauka. Šias eilutes galite pasižymėti Raštuose.
Perskaitykite ir apmąstykite žemiau pateiktus klausimus ir Raštų studijavimo žurnale atsakykite į kelis iš jų:
Kaip malda padėjo jums atsispirti Šėtono pagundoms?
Ką galite daryti, kad pagerintumėte savo asmenines maldas?
Kaip buvote palaiminti dėl to, kad meldžiatės kartu su šeima? (žr. 3 Nefio 18:21).
Ką galite daryti, kad padėtumėte savo šeimai reguliariai melstis ir šeimos maldas paversti prasmingomis?
Kai meldžiamės Dangiškajam Tėvui ir artėjame prie mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus, dažnai norime padėti kitiems taip pat priartėti prie Jo. Pagalvokite apie žmogų, kuriam norėtumėte padėti priartėti prie Gelbėtojo. Perskaitykite 3 Nefio 18:22–24 ir suraskite šį principą: Tarnaudami kitiems, mes padedame jiems ateiti pas Kristų.
Kaip užrašyta 3 Nefio 18:24 eilutėje, Gelbėtojas mokė, kad kiekvienas turime iškelti savo šviesą taip, kad ji šviestų pasauliui. Jis taip pat sakė, kad Jis yra pasaulio šviesa, kurią turime iškelti. Vyresnysis Robertas D. Heilsas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad Gelbėtojo šviesą iškeliame, kai laikomės Jo įsakymų ir sekame Jo pavyzdžiu:
„Turėtume būti tokie kaip Gelbėtojas, nes Jis kviečia mus: „Ateik, sek paskui mane.“ Ar Jėzui nebūtų malonu, jeigu mes leistume mūsų šviesai taip šviesti, kad tie, kurie pasekė mumis, iš tikrųjų sektų Gelbėtoju? Tarp mūsų yra tų, kurie ieško šviesos, [kurie] su mielu noru pro krikšto vartus žengtų į siaurą ir ankštą kelią, vedantį į amžinąjį gyvenimą (žr. 2 Nefio 31). Ar jūs būsite ta šviesa, kuri juos atves į saugų uostą? […]
Ar kada nors stabtelėjote ir susimąstėte, kad galbūt jūs esate ta Dangiškojo Tėvo siųsta šviesa saugiai parvesti namo greta esantį žmogų arba būti švyturiu, kuris iš tolo rodo, kaip sugrįžti į siaurą ir ankštą kelią, vedantį į amžinąjį gyvenimą? Jūsų šviesa yra švyturys ir neturėtų užgesti arba suklaidinti ieškančių kelio namo. […]
[…] Jėzus Kristus yra mums duota šviesa, kuria galime sekti ir žinoti, kur eiti. [Meldžiu,] kad kiekvienas iš mūsų pasirinktume tai, kas teisu, [kad galėtume] pakylėti ir sustiprinti mus supančius žmones“ (“That Ye May Be Children of Light” [Church Educational System fireside for young adults, Nov. 3, 1996], 6–7).
Melsdamiesi už kitus, pakviesdami juos į Bažnyčios susirinkimus ir rodydami Kristaus vertą pavyzdį, mes jiems tarnaujame. Prisiminkite, kaip jautėtės, kai pasekėte Jėzaus Kristaus pavyzdžiu ir kažkam padėjote priartėti prie Gelbėtojo. Ką darysite šiandien arba šią savaitę, kad leistumėte savo šviesai šviesti, jog pasekę jumis žmonės sektų Gelbėtoju?
Gelbėtojas moko savo mokinius priimti visus žmones
Įsteigęs sakramentą ir pamokęs nefitus apie maldą, Gelbėtojas atsigręžė į dvylika mokinių, kuriuos išsirinko, ir mokė juos, kaip vadovauti ir tvarkyti Bažnyčios reikalus (žr. 3 Nefio 18:26–39). Atkreipkite dėmesį į tai, kad 3 Nefio 18:26 eilutėje Gelbėtojas liovėsi kalbėjęs miniai ir nukreipė akis į vadovus, „kuriuos išsirinko“. Jo žinia, užrašyta 28–29 eilutėse, tiems kunigystės vadovams buvo įspėjimas neleisti nevertiems žmonėms priimti sakramentą.
Bažnyčios nariai turėtų galvoti apie savo vertumą priimti sakramentą, o kitų vertumo priimti sakramentą klausimas turi būti paliktas tiems, kuriuos Viešpats pašaukė priimti tokius sprendimus, t. y. vyskupui arba kuolo prezidentui. Perskaitykite 3 Nefio 18:32 ir suraskite, kaip Gelbėtojas mokė mokinius rūpintis nuklydusiais nuo tikėjimo. Pagalvokite, kaip galėtumėte „ir toliau tarnau[ti]“ draugui, šeimos nariui ar apylinkės arba skyriaus nariui, nuklydusiam nuo tikėjimo.
Kelias minutes praleiskite mėgindami atmintinai išmokti 3 Nefio 18:15, 20–21. Užsirašykite šias tris eilutes ant popieriaus lapelio ir tada bandykite jas atkartoti. Kelis kartus perskaitę, ištrinkite arba išbraukite skirtingas eilučių vietas ir toliau bandykite atkartoti eilutes. Šį procesą galite kartoti tol, kol ištrinsite arba išbrauksite visus žodžius.
Mokydamiesi šių eilučių, galvokite apie tai, ko jose moko Gelbėtojas. Kaip užrašyta 3 Nefio 18:15 eilutėje, Jėzus Kristus mokė nefitus apie tai, kaip atsispirti velnio pagundoms. Atkreipkite dėmesį į maldos teikiamą galią. Per maldą mes galime gauti galios atsispirti pagundoms.
Kaip užrašyta 3 Nefio 18:20–21, Jėzus Kristus mokė, kad, jei meldžiamės tikėdami, Tėvas visuomet atsako į mūsų maldas, tačiau Jis daro tai sulig savo planu Jo vaikams, žinodamas, kas mums geriausia. Garsiai pakartokite 20 eilutę: „Ir ko tik prašysite Tėvą mano vardu, kas teisinga, tikėdami, kad gausite, štai, tai bus jums duota.“ Kaip manote, ką šioje ištraukoje reiškia frazė „kas teisinga“? (Galite pasižiūrėti Jokūbo laiško 4:3.)
Prezidentas Gordonas B. Hinklis paliudijo: „Dievas, mūsų Amžinasis Tėvas, gyvas. Jis yra šios visatos Kūrėjas ir Valdovas, tačiau vis tiek išlieka mūsų Tėvu. Jis yra Visagalis ir virš visų. Per maldą mes galime su Juo susisiekti. […] Ar Jis girdi savo vaiko maldą? Žinoma, kad taip. Ar Jis į ją atsako? Žinoma, kad taip. Ne visuomet taip, kaip to norime, tačiau atsako. Jis girdi ir atsako“(Teachings of Gordon B. Hinckley [1997], 468).
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „[3 Nefio 18:20 eilutėje] Gelbėtojas primena mums, kad tikėjimas, koks stiprus jis bebūtų, negali atnešti tokio rezultato, kuris prieštarautų valiai To, kam priklauso ši galia. Tikėjimas Viešpačiu Jėzumi Kristumi yra visuomet priklausomas nuo dangaus tvarkos, Viešpaties gerumo, valios, išminties ir laiko. Štai kodėl be visiško pasitikėjimo Viešpaties valia ir Viešpaties laiku negalime turėti tikro tikėjimo Viešpačiu“ (“Faith in the Lord Jesus Christ,” Ensign, May 1994, 100).
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite šitai:
3 Nefio 18 skyrių išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).
Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: