Lub Tuam Rooj Sab Laj
Hauxanas thiab Haleluyas—Yexus Khetos uas Muaj txoj Sia Nyob: Lub Plawv ntawm txoj Kev Txum Tim Rov Qab Los thiab lub Caij Easter
Plaub Hlis Ntuj xyoo 2020 lub tuam rooj sab laj


Hauxanas thiab Haleluyas—Yexus Khetos uas Muaj txoj Sia Nyob: Lub Plawv ntawm txoj Kev Txum Tim Rov Qab Los thiab lub Caij Easter

Thaum lub caij hu hauxanas thiab haleluyas, hu nkauj haleluyas—vim Nws yuav kav ib txhis li thiab tas mus li!

Cov kwv tij thiab cov muam: nrog cov lus hauxanas thiab haleluyas, peb qhuas tus Yexus Khetos uas muaj sia nyob thaum lub caij Txum Tim Rov Qab Los thiab Easter no. Muaj kev hlub zoo tshaj, peb tus Cawm Seej qhia peb hais tias: “Nyov hauv kuv nej thiaj yuav muaj kev kaj siab lug. Neeg ntiaj teb yuav tsim txom nej: tiam sis cia li zoo siab, rau qhov kuv twb kov yeej lub ntiaj teb no lawm.”1

Ntau xyoo tas los lawm, thaum Muam Gong wb ntsib ib yim neeg zoo, lawv tus ntxhais, Ivy, ib nyuag txaj muag nqa nws lub xem xau los. Nws tshem lub xem xau los, khi txoj hluas kom ceev thiab pleev cov roj ntoo rau. Ces nws ntim lub xem xau rau hauv lub thawv dua, nyo hau, thiab zaum twj ywm. Ua ib tug neeg kawm tshiab, twb qhia rau wb pom txhua yam tsav uas nws paub txog lub xem xau. Tas sim no, ntau xyoo tom qab ntawd, Ivy txawj txawj ntaus lub xem xau.

Daim Duab
Ivy thiab nws lub xem xau

Nyob hauv lub neej no, peb muaj ntsis zoo ib yam li Ivy thiab nws lub xem xau. Peb pib tom lub hauv paus los. Thaum xyaum thiab rau siab ntso, peb thiaj loj hlob thiab ua zoo dua. Nyob nyob ces, kev ywj siab xaiv thiab kev ua ub ua no hauv ntiaj teb pab peb rais los mus ua neeg zoo li peb tus Cawm Seej thaum peb nrog Nws ua hauj lwm hauv Nws lub vaj txiv hmab2 thiab ua raws li Nws tej kev khi lus.

Kev nco txhua xyoos, kuj suav txoj kev nco txog ob pua xyoos no, qhia txog tej tus qauv ntawm txoj kev txum tim rov qab los.3 Thaum nco txog txoj kev muab Yexus Khetos txoj moo zoo Txum Tim Rov Qab Los, peb kuj npaj rau lub caij Easter. Hauv ob qho no, peb muaj kev zoo siab txog qhov uas Yexus Khetos yuav rov qab los. Nws muaj sia nyob—tsis yog thaum ub xwb, tiam sis tas sim no; tsis yog rau ib txhia neeg, tiam sis sawv daws. Nws tau los thiab tseem los kho tib neeg uas kho siab, cawm cov qhev kom dim, kho neeg dig muag kom rov pom kev, thiab tso neeg uas raug kev tsim txom kom dim.4 Qhov no yog peb sawv daws ntag. Nws tej kev cog lus yog rau peb, txawm peb twb ua li cas yav tas los, peb ua li cas tam sim no, los sis yuav ua dab tsi tom ntej los xij peem.

Daim Duab
Kev nkag los hauv Yeluxalees

Tag Kis yog Hnub Caiv Toov Laj. Cov nplooj toov laj yog ib lub cim txog kev xyiv fab txog peb tus Tswv, raws li pom hauv daim duab Khetos txoj Kev Nkag Los rau hauv Yeluxalees, thaum uas “neeg coob … txawm mus txiav tej daim nplooj toov laj nqa mus tos nws.”5 (Tej zaum nej yuav xav paub tias daim duab uas Harry Anderson kos los nyob hauv Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson hoob kas, nyob rau ntawm nws lub rooj sau ntawv. Nyob hauv phau Tshwm Sim, cov uas qhuas Vajtswv thiab tus Me Nyuam Yaj ua li no thaum “hnav ib lub tsho tsuj tseeb dawb, thiab ib leeg tuav rawv ib re nplooj toov laj.”6 Nrog rau “tej tsho tshaj sab rau kev ncaj ncees” thiab “looj kaus mom muaj yeeb koob,” cov nplooj toov laj nyob hauv zaj lus thov Vajtswv muab Kirtland lub Tuam Tsev fij tseg.7

Tiag tiag mas, Hnub Caiv Toov Laj yeej ntau tshaj qhov uas tib neeg coob coob pua nplooj toov laj los tos txais Yexus. Thaum Hnub Caiv Toov Laj no, Yexus los rau hauv lub nroog Yeluxalees raws li cov neeg ntseeg paub hais tias tau ua raws li tej kev tshwm sim lawm. Xws li Xakhaliyas8 tus Sau Nkauj tau qhia tej uas yuav muaj los qhia tseg hais tias, peb tus Tswv nkag los rau hauv lub nroog Yeluxalees caij ib tug nees thaum uas tib neeg coob coob qw hais tias, “Hauxanas tus uas nyob saum ntuj ceeb tsheej.”9 Hauxanas txhais tau hais tias “cawm tas sim no.”10 Thaum ntawd, thiab niaj hnub nim no, peb muaj kev zoo siab, “Thov Vajtswv foom koob hmoov rau tus uas Vajtswv txib los.”11

Ib lim piam tom qab Hnub Caiv Toov Laj yog Hnub Caiv Easter. Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson qhia tias Yexus Khetos “los them tus nqi uas Nws tsis tshuav leej twg nqi, vim peb tshuav ib tug nqi uas peb them tsis tau.”12 Muaj tseeb tiag, los ntawm Khetos txoj Kev Theej Txhoj, tag nrho Vajtswv cov me nyuam “yuav tau kev cawm dim, thaum lawv ua raws li tej kev cai thiab kab ke ntawm Txoj Moo Zoo.”13 Thaum lub caij Easter, peb hu nkauj haleluyas. Haleluyas txhais tau hais tias “qhuas tus Tswv Yehauvas.”14 Pawg Nkauj Haleluyas hauv Handel zaj nkauj Tus Mexiyas yog ib lo lus tshaj tawm thaum lub caij Easter hais tias Nws yog “Tus Vaj Ntxwv ntawm txhua tus vaj ntxwv, thiab tus Tswv ntawm txhua tus tswv.”15

Tej yam dawb ceev uas tshwm los thaum Hnub Caiv Toov Laj mus txog Hnub Easter yog zaj dab neeg qhia txog hauxanas thiab haleluyas. Hauxanas yog peb txoj kev taij thov kom Vajtswv cawm peb dim. Haleluyas qhia peb txoj kev qhuas rau tus Tswv vim peb cia siab hais tias peb yuav tau kev cawm seej thiab kev tsa nto. Hauv cov lus hauxanas thiab haleluyas peb lees paub hais tias Yexus Khetos muaj sia nyob thiab nyob nruab plawv Easter thiab txoj kev txum tim rov qab los hauv lub caij nyoog kawg.

Txoj kev txum tim rov qab los hauv lub caij nyoog kawg pib thaum—Vajtswv Leej Txiv thiab Nws Tib Leeg Tub, Yexus Khetos, tshwm los rau tus yaj saub hluas Joseph Smith pom. Tus Yaj Saub Joseph hais tias, “Yog tias koj muaj cuab kav ntsia mus saum ntuj ceeb tsheej li tsib na this, koj yuav paub ntau tshaj qhov uas koj tau nyeem txhua lo lus uas raug muab sau tseg txog qhov no.”16 Vim rooj ntug qhib dua, peb paub thiab “ntseeg Vajtswv, Leej Txiv uas Nyob Mus Ib Txhis, thiab Nws Leej Tub, Yexus Khetos, thiab tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv”17—uas yog Pawg Vajtswv.

Hnub Caiv Easter thaum, lub Plaub Hlis Ntuj hnub tim 3, 1836, tsis ntev tom qab Kev Txum Tim Rov Qab Los, Yexus Khetos uas muaj sia nyob tshwm los thaum muab Kirtland lub Tuam Tsev fij tseg. Cov uas pom Nws ntawd hais lus pov thawj txog Nws muab lus piv txog hluav taws thiab dej hais tias: “Nws ob lub qhov muag zoo li ib tug nplaim hluav taws; cov plaub ntawm nws lub taub hau dawb zoo li cov tseem daus; nws lub ntsej muag ci tshaj qhov lub hnub ci; thiab nws lub suab zoo li lub suab dej tsaws tsag loj loj, twb yog lub suab ntawm Yehauvas.”18

Lub sij hawm ntawd, peb tus Cawm Seej tshaj tawm hais tias, “Kuv yog tus thawj thiab tus kawg; kuv yog tus uas muaj sia nyob, kuv yog tus uas raug tua tuag; kuv yog tus sawv cev uas daws nej zaj ntawm Leej Txiv.”19 Muaj lus sib piv sib txawv dua hais tias—thawj thiab tus kawg, muaj sia nyob thiab tua pov tseg. Nws yog Alafas thiab Aumenkas, qhov chiv keeb thiab qhov kawg,20 yog peb lub hauv paus kev ntseeg thiab ua kom peb txoj kev ntseeg tiav.21

Tom qab Yexus Khetos tshwm los ces, Mauxes, Elias, thiab Eliyas tawm tshwm los thiab. Raws li lub ntuj qhia, cov yaj saub no tau muab lub pov thawj hwj cov yuam sij thiab txoj cai txum tim rov qab los. Yog li ntawd, “cov yawm sij hauv lub caij nyoog no raug muab cia tseg”22 hauv Nws lub Koom Txoos uas muab txum tim rov qab los kom foom koob hmoov rau tag nrho Vatjswv cov me nyuam.

Qhov uas Eliyas los rau hauv Kirtland lub Tuam Tsev pab kom Malakis cov lus qhia tej uas yuav muaj los yuav tiav los hais tias Eliyas yuav rov qab los “ua ntej tus Tswv hnub tseem ceeb thiab txaus ntshai yuav los.”23 Thaum ua li no, Eliyas txoj kev tshwm los, tsis yog lam tau lam muaj thaum uas cov neeg Yudais ua txoj Kev Cai Hla Dhau uas yeej piav txog Eliyas txoj kev rov qab los.

Ntau yim neeg Yudais yeej ua ib tais mov cia rau Eliyas thaum lawv noj rooj mov rau Kev Cai Hla Dhau. Coob tug neeg nchuav ib khob dej puv nkaus caw thiab tos txais nws. Thiab ib txhia, thaum lub Caij Hla Dhau, xa ib tug me nyuam mus rau lub qhov rooj, qhib qhov rooj cia me ntsis, kom xauj seb Eliyas puas nyob nraud yuav caw nws los tsev.24

Kom ua raws li qhov uas yuav muaj los yav tom ntej thiab ua ib qho ntawm txoj kev muab txhua yam tsav txum tim rov qab los,25 Eliyas los raws li twb cog lus tseg, thaum Easter thiab thaum pib txoj Kev Cai Hla Dhau. Nws coj txoj cai muab tsev neeg sib khi ua ke hauv ntiaj teb no thiab saum ntuj ceeb tsheej. Raws li Maulaunais qhia tus Yaj Saub Joseph, Eliyas “yuav muab tej lus cog tseg uas tau muab cog rau cov txiv yawg lawm coj los cog rau hauv cov me nyuam lub siab, thiab cov me nyuam lub siab yuav tig mus rau lawv cov txiv yawg. Yog hais tias tsis muaj li ntawd,” Maulaunais qhia, “ces tag nrho cov neeg ntiaj teb yuav raug puas tsuaj huv tib si mus thaum [tus Tswv] los.”26 Eliyas tus ntsuj plig, uas yog tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv ib txoj kev tshoov siab, hu peb los rau peb tej tiam neeg—yav tas los, niaj hnub no, thiab yav tom ntej—hauv peb tej caj ceg, zaj keeb kwm, thiab tej hauj lwm hauv lub tuam tsev.

Cia peb xav txog lub ntsiab ntawm txoj Kev Cai Hla Dhau. Kev Cai Hla Dhau yeej nco txog qhov uas muab haiv neeg Ixayees dim txoj kev ua tub mag tub qhev tau 400 xyoos lawm. Phau Khiav Dim qhia txog kev dim no tom qab muaj tej phaum mob muaj cov qav, ntsaum, yoov, cov nyuj tuag tas, tib neeg sawv rwj, muaj lawg thiab hluav taws, kooj thiab kev tsaus ntuj nti. Phaum mob kawg yuav ua rau txhua tus tub hlob tuag mus, tiam sis tsis ua hauv haiv neeg Ixayees tej tsev yog—yog hais tias lawv tau pleev me ntsis ntshav ntawm thawj tus me nyuam yaj uas tsis qias rau ntawm lawv lub qhov rooj.27

Tus tim tswv uas coj kev tuag los tau mus hla dhau tej tsev uas muaj lub cim ntshav ntawm tus me nyuam yaj no.28 Txoj kev mus dhau, los sis hla dhau, ua piv txwv txog qhov uas Yexus Khetos tau kov yeej kev tuag. Muaj tseeb tiag, Vajtswv tus Me Nyuam Yaj cov ntshav theej txhoj muab hwj chim rau peb tug Tswv Yug Yaj los sau Nws cov neeg ua ke hauv txhua qhov chaw thiab hauv txhua yam hauv Nws pab yaj nyob ntawm ob sab daim ntaub thaiv.

Qhov tseem ceeb, yog Phau Ntawv Maumoos uas piav hais tias “Khetos lub hwj chim thiab txoj kev sawv rov los”29—uas yog qhov tseem ceeb tshaj plaws rau Easter—yeej muaj ob txoj kev muab txum tim rov qab los.

Qhov thib ib, kev sawv rov los muaj qhov uas lub cev nqaij daim tawv rov los “lawv tej qub chaw thiab qub cev uas zoo tag nrho”; “txhua txhais npab txhais ceg thiab lub pob qij txha yuav txum tim rov qab los,” “muaj tseeb tiag, ib txoj plaub hau saum taub hau xwb los yuav tsis ploj.”30 Txoj kev cog lus muab kev cia siab rau cov uas twb xiam tes xiam taw; cov uas dig muag, lag ntseg, los sis ceg tawv, los sis leej twg uas raug kev mob kev nkees li cas, xima paj hlwb, los sis muaj kev tsis taus. Nws nrhiav tau peb. Nws kho peb kom zoo tag nrho.

Txoj kev cog lus thib ob thaum lub caij Easter thiab ntawm peb tus Tswv txoj Kev Theej Txhoj yog hais tias “yuav muab txhua yam txum tim rov los raws li qhov tsim nyog.”31 Kev muab sab ntsuj plig txum tim rov qab los qhia txog peb tej hauj lwm thiab lub siab xav li cas. Zoo li khob cij nyob saum dej,32 nws kho “yam uas zoo,” “ncaj ncees,” “kev txim lij,” thiab “kev hlub tshua.”33 Yog vim li ntawd Amas thiaj hais lo lus txum tim 22 zaus34 thaum nws yaum peb kom “coj ncaj ncees, txiav txim ncaj ncees, thiab ua qhov zoo tsis tu ncua.”35

Rau qhov “Vajtswv tus kheej thiaj li theej rau neeg ntiaj teb tej kev txhaum,”36 tus Tswv txoj Kev Theej Txhoj kho tau txhua yam kom zoo li qub, thiab kho tej yam uas yuav ua. Vim Nws paub peb tej kev mob, kev tsim txom, kev mob nkees, peb tej kev haub ntxias txhua yam,37 Nws muaj cuab kav, muaj kev hlub tshua, tu peb hauv peb tej kev txom nyem.38 Vim Vajtswv “zoo tag nrho, tus Vajtswv ncaj ncees, thiab kuj yog ib tug Vajtswv uas muaj kev hlub tshua thiab,” txoj kev cawm seej yuav “them tej nqi ntawm txoj kev txim lij.”39 Peb hloov siab lees txim thiab ua txhua yam peb ua tau. Nws puag peb “hauv nws txoj kev hlub”40 tas mus li.

Hnub no thaum peb nco txog kev muab txum tim rov qab los thiab kev sawv rov los. Kuv nrog nej muaj kev zoo siab vim tseem muaj txoj kev muab tag nrho Yexus Khetos txoj moo zoo Txum Tim Rov Qab Los. Raws li twb pib 200 xyoo tas los no lub caij nplooj ntoo hlav no, qhov kaj thiab kev tshwm sim tseem los ntawm tus Tswv tus yaj saub uas muaj sia nyob thiab hauv Nws lub Koom Txoos uas muaj Nws lub npe—Yexus Khetos lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg—thiab los ntawm tib neeg kev tshwm sim thiab kev tshoov siab los ntawm lub txiaj ntsim ntawm tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv.

Nrog nej, thaum lub caij Easter no kuv hais lus tim khawv txog Vajtswv, peb Leej Txiv Nyob Mus Ib Txhis, thiab Nws Tib Leeg Tub, Yexus Khetos uas muaj sia nyob. Muab tib neeg tua pov tseg thiab yav tom ntej tau sawv rov los. Tiam sis Yexus Khetos uas muaj sia nyob hauv Nws txoj kev sawv rov los tseem muaj cov caws pliav hauv Nws txhais tes, taw, thiab sab tav. Nws tib leeg xwb thiaj hais tau tias, “Kuv tau muab nej txaug rau hauv kuv tej xib teg.41 Nws tib leeg xwb thiaj hais tau tias: “Kuv yog tus raug muab dai. Kuv yog Yexus tus uas raug muab ntsia rau saum ntoo khaub lig. Kuv yog Vajtswv Leej Tub.”42

Zoo ib yam li me Ivy thiab nws lub xem xau, peb tseem nyob tom qhov pib xwb. Muaj tseeb tiag, “Tej uas qhov muag tsis tau pom los sis qhov ntsej tsis tau hnov, thiab tej uas neeg lub siab xav tsis txog hais tias yuav muaj los. Vajtswv npaj tej ntawd tseg rau cov neeg uas hlub Vajtswv lawm.”43 Hauv lub caij nyoog no, peb kawm tau txog Vajtswv txoj kev zoo thiab peb ua tau neeg zoo li cas vim muaj Vajtswv txoj kev hlub thaum peb nrhiav Nws thiab ib leg pab ib leeg. Thaum ua tej yam tshiab hauv tej chaw tshiab, peb muaj cuab kav rais los mus ua neeg zoo, ib nqe lus ntxiv rau ib nqe lus, ib qho zoo ntxiv rau ib qho zoo, peb ib leeg xwb thiab sib koom siab ua.

Cov kwv tij thiab muam nyob txhua qhov chaw, thaum peb sib ntsib thiab kawm ua ke, nej txoj kev ntseeg thiab siab zoo uas rau kuv muaj kev zoo siab hauv txoj moo zoo no. Nej zaj lus tim khawv thiab kev kawm txoj moo zoo ntxiv zog rau kuv zaj lus tim khawv thiab txoj kev kawm txoj moo zoo. Nej tej kev txhawj thiab kev zoo siab, nej txoj kev hlub rau peb ib Tsoom Haiv Neeg Ntseeg thiab Vajtswv haiv neeg, thiab nej txoj kev to taub qhov tseeb thiab qhov kaj ua rau kuv to taub ntxiv txog txoj moo zoo uas raug muab txum tim rov qab los, vim muaj Yexus Khetos nyob hauv nruab plawv. Ua ke peb tso siab rau, “qhov kaj thiab huab cua, thov tus Tswv nrog nraim peb.”44 Peb sawv daws paub, vim twb pom txhua nrho, peb thiaj suav tau peb tej koob hmoov.45 Nyob hauv txhua yam niaj hnub nim no thiab tej yam me me, peb pom tau tej yam loj uas tshwm los hauv peb lub neej.46

“Thiab yuav muaj tias cov neeg ncaj ncees yuav sib sau tawm hauv txhua haiv neeg los, thiab yuav los rau hauv Xi-oos, hu nkauj nrog tej nkauj xyiv fab kav ib txhis.”47 Thaum lub caij hu hauxanas thiab haleluyas, hu nkauj haleluyas—vim Nws yuav kav ib txhis li thiab tas mus li! Qw hauxanas, rau Vajtswv thiab tus Me Nyuam Yaj! Los ntawm Yexus Khetos lub npe dawb ceev zoo, amees.