2010–2019
Koj Puas Xav Kom Koj Zoo?
Kaum Hli Ntuj Xyoo 2018


Koj Puas Xav Kom Koj Zoo?

Vim muaj Yexus Khetos txoj Kev Theej Txhoj, yog peb xaiv los hloov siab lees txim thiab tig tag nrho peb lub siab ntsws rau tus Cawm Seej, Nws yuav kho peb.

Ob peb hlis tom qab mus ua tub txib, peb tus tub ntxawg thiab nws tus khub tab tom kawm vaj lug kub thaum wb tus tub txawm dias taub hau me ntsis. Nws nyob tsis zoo; thaum xub thawj nws txav tsis tau nws sab tes laug; ces nws tus nplaig txawm loog tas. Nws ntsej muag sab laug txawm qaug zog. Nws pib muaj teeb meem hais lus. Nws paub tias muaj teeb meem loj lawm. Nws tsis paub hais tias nws tab tom muaj teeb meem ntawm cov ntshav uas nce paj hlwb mob stroke hauv peb qhov chaw ntawm nws lub paj hlwb. Nws pib ntshai rau qhov nws txav tsis tau nws ib sab cev. Thaum ib tug neeg mob stroke tau kev kho mob sai heev tom qab pib mob yuav ua rau nws zoo mob zoo nkees sai dua. Nws tus khub tub txib ntawd txawm ua dab tsi los pab. Tom qab hu 911, nws tau foom koob hmoov rau nws. Muaj hmoov, vim lub tsheb thauj neeg mob tsuas siv tsib feeb thiaj txog.

Tom qab xa wb tus tub mus rau lub tsev kho mob, cov neeg kho mob txiav txim tias yuav tsum muab ib yam tshuaj rau wb tus tub uas yuav kho tau kev mob stroke.1 Tiam sis, yog tias wb tus tub tsis yog mob stroke, ces cov tshuaj yuav kawj teeb meem loj heev, ib yam li ua rau nws sab paj hlwb los los ntshav. Wb tus tub tau txiav txim. Nws txiav txim kom lawv muab yam tshuaj ntawd. Txawm lawv tau muab nws phais ob peb zaug thiab siv ob peb hlis los wb tus tub zoo mob, thiab nyob nyob ces nws tau rov qab mus ua tub txib kom tiav, tom qab nws qhov mob stroke zoo lawm.

Peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej muaj hwj chim tag nrho thiab paub txhua nrho. Nws paub tias peb raug kev cov nyom li cas ntawm sab cev nqaij daim tawv. Nws paub txog peb tej kev mob ntawm sab cev nqaij tawv, kab mob, kev ua neeg laus, kev raug mob, los sis tej teeb meem uas muaj thaum yug los. Nws paub txog peb teeb meem ntawm siab ntsws xws li kev xeeb txob, kho siab, nyuaj siab, los sis puas paj hlwb. Nws paub txhua tus uas luag tej tau ua tsis ncaj rau los sis raug luag tej tsim txom lawv. Nws paub peb tej kev qaug zog thiab peb yuav ua li cas thiab txog tej kev haub kev ntxias uas peb yuav raug.

Hauv lub neej no peb raug kev sim siab seb peb puas yuav xaiv qhov zoo los yog qhov phem. Rau cov uas ua raws li Nws cov lus txib, lawv yuav nrog Nws nyob “muaj kev zoo siab tas mus ib txhis li.”2 Kom pab tau peb loj hlob rais mus ua neeg zoo li Nws, Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej tau muab tag nrho lub hwj chim thiab kev txawj ntse rau Nws tus Tub, Yexus Khetos. Tsis muaj ib yam teeb meem dab tsi ntawm sab cev, sab paj hlwb, los sis sab ntsuj plig uas Yexus kho tsis taus.3

Los ntawm tus Cawm Seej kev qhuab qhia tib neeg, cov vaj lug kub qhia txog ntau zaus uas Yexus Khetos siv Nws lub hwj chim los kho cov neeg uas muaj mob muaj nkees.

Phau Yauhas qhia txog ib tug txiv neej uas raug mob tau 38 xyoo los lawm.

“Yexus pom nws pw ntawd, Yexus paub hais tias nws mob tau ntev los lawm, yog li ntawd, Yexus thiaj nug nws hais tias, Koj puas xav zoo?”

Tus txiv neej ntawd teb hais tias thaum twg nws xav tau kev pab ntau tshaj plaws tsis muaj leej twg nyob ntawd uas pab tau.

“Yexus hais rau nws hais tias, Koj cia li sawv, yaws koj daim lev thiab mus.

Tam sim ntawd nws tus mob txawm cia li zoo hlo; ces nws txawm yaws hlo nws daim lev thiab mus lawm.”4

Thov kom nej uas tib zoo xav txog qhov no tus txiv neej no twb raug mob tau—38 xyoo—es nws zoo mob sai npaum li cas thaum tus Cawm Seej los rau hauv nws lub neej. Kev kho mob ntawd yog ua “tam sim ntawd.

Muaj dua ib zaug, thaum ib tug poj niam uas coj khaub ncaws tau 12 xyoos lawm, uas “muab tag nrho nws tej nyiaj mus ntiav kws tshuaj los kho, … los rau ntawm Yexus nraub qaum, nws cev tes mus kov Yexus lub tw tsho, tas sim ntawd ntshav txawm [tu nrho lawm]. …

“Tiam sis Yexus hais tias, Yeej muaj ib tug kov kuv xwb: rau qhov kuv paub hais tias hwj chim twb tawm ntawm kuv lawm.

“Tus poj niam ntawd paub hais tias Yexus paub lawm, nws … hais rau Yexus tab meeg sawv daws hais tias … yog li cas nws tus mob thiaj zoo lawm tas sim ntawd.”5

Thaum Nws qhuab qhia, Yexus qhia hais tias Nws muaj hwj chim uas kov yeej tau lub cev nqaij daim tawv. Peb tswj kav tsis tau lub sij hawm uas Yexus yuav los kho peb tej kev mob ntawm sab cev nqaij daim tawv. Kev kho mob yog nyob ntawm Nws lub siab thiab lub tswv yim. Hauv cov vaj lug kub, ib txhia raug mob ntau ntau xyoo; lwm cov ces, raug mob hauv tag nrho lawv lub neej. Tej kev mob hauv ntiaj teb no pab tau peb thiab ua rau peb haj yam vam Vajtswv. Tiam sis thaum peb cia Yexus pab, Nws yeej yuav ntxiv zog rau peb sab ntsuj plig peb thiaj muaj cuab kav nyiaj dhau peb tej kev txom nyem.

Thaum kawg ces, peb paub hais tias txhua yam kev mob ntawm sab cev, yam kab mob, los sis yam uas tsis zoo yeej yuav raug muab kho hauv Kev Sawv Rov Los. Qhov ntawd yog lub txiaj ntsim rau noob neej sawv daws vim muaj Yexus Khetos txoj Kev Theej Txhoj.6

Yexus Khetos kho tau ntau tshaj peb sab cev nqaij daim tawv. Nws kuj kho tau peb sab ntsuj plig. Hauv cov vaj lug kub peb kawm seb Yexus ua li cas thiaj kho tau cov ntsuj plig uas qaug zog thiab ua rau lawv zoo tag nrho.7 Thaum peb xav txog tej yam no, peb txoj kev cia siab thiab kev ntseeg txog tus Cawm Seej lub hwj chim kom foom koob hmoov rau peb lub neej yuav loj hlob tuaj. Yexus Khetos pauv tau peb lub siab, kho tau peb vim luag tej ua tsis ncaj los sis tau tsim txom peb lawm, thiab ntxiv tau zog rau peb xwv kom peb yuav haj yam muaj cuab kav tiv tau kev nyuaj siab thiab kev poob siab, yuav coj kev thaj yeeb los rau peb kom nyiaj tau tej kev cov nyom hauv peb lub neej, kho peb sab ntsuj plig.

Yexus kuj kho tau peb thaum peb ua txog ua txhaum. Peb ua txhaum thaum peb txhob txwm txhaum Vajtswv ib txoj kev cai.8 Thaum peb ua txhaum, peb sab ntsuj plig thiaj tsis huv lawm. Tsis muaj ib yam dab tsi tsis dawb huv uas nyob tau rau ntawm Vajtswv xub ntiag.9 “Txoj kev ua neeg huv los ntawm tej kev txhaum [yog kom] tau kev kho sab ntsuj plig.”10

Vajtswv Leej Txiv paub hais tias peb yeej yuav ua txhaum, tiam sis Nws tau npaj ib txoj hau kev rau peb txais tau kev txhiv dim. Txwj Laug Lynn G. Robbins qhia hais tias: “Kev hloov siab lees txim tsis yog [Vajtswv] txoj hau kev yog tias peb ua yuam kev xwb. Kev hloov siab lees txim yeej yog Nws txoj hau kev, vim Nws paub tias peb yeej yuav ua yuam kev.”11 Thaum peb ua txhaum, peb muaj cib fim los xaiv qhov zoo thiab tsis xaiv qhov phem. Peb xaiv qhov zoo thaum peb hloov siab lees txim tom qab peb twb ua txhaum. Dhau ntawm Yexus Khetos thiab Nws txoj kev theej txhoj, peb txais tau kev txhiv dim los ntawm peb tej kev txhaum thiab yuav rov qab mus nrog Vajtswv Leej Txiv nyob ua ke dua yog peb yuav hloov siab lees txim. Kev kho sab ntsuj plig tsis yog rau ib tug xwb—yuav tsum muaj tus Cawm Seej lub hwj chim uas txhiv tau neeg dim thiab tus neeg uas ua txhaum yuav tsum rau siab ntso hloov siab lees txim. Rau cov uas tsis kam hloov siab lees txim, lawv tab tom muab Yexus txoj kev kho sab ntsuj plig xyeej pov tseg. Rau lawv mas zoo nkaus li twb tsis muaj kev txhiv dim hlo li.12

Thaum kuv ntuas tib neeg kom hloov siab lees txim, kuv xav tsis thoob vim tib neeg uas ua txog ua txhaum muaj teeb meem txiav txim ua qhov zoo. Tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv yuav khiav ntawm lawv mus, thiab lawv muaj teeb meem txiav txim ua tej yam uas yuav pab coj lawv txav los ze rau Vajtswv. Lawv muaj teeb meem ntau hli los sis xyoo, txaj muag los sis ntshai yuav muaj xwm txheej li cas vim yog lawv txoj kev ua txhaum ntawd. Feem ntau mas lawv xav tias lawv tsis muaj cuab kav pauv los sis tau kev zam txim. Muaj ntau zaus uas kuv hnov lawv qhia tias yog cov uas lawv hlub paub tias lawv tau ua txhaum li cas lawm, ces cov neeg ntawd yuav tsis hlub lawv los yog yuav khiav ntawm lawv mus. Thaum lawv xav li no ces, lawv txiav txim kom ua twj ywm thiab laug sij hawm los hloov siab lees txim. Lawv xav yuam kev hais tias yuav zoo dua yog tias tsis hloov siab lees txim tas sim no xwv kom cov neeg uas lawv hlub yuav tsis tu siab. Nyob hauv lawv lub paj hlwb lawv xav tias yuav zoo dua yog lawv raug txom nyem hauv lub neej no tsis yog hloov siab lees txim tam sim no. Cov kwv tij thiab cov muam, yeej tsis yog ib lub tswv yim zoo kom laug lub sij hawm los hloov siab lees txim. Feem ntau tus yeeb ncuab ua rau peb ntshai peb thiaj tsis kam ua raws li peb txoj kev ntseeg Yexus Khetos tam sim ntawd.

Thaum cov neeg uas hlub peb kawm paub txog tej kev txhaum, lawv yeej yuav tu siab, tiam sis feem ntau lawv tsuas xav pab tus neeg uas xav hloov siab lees txim tiag tiag thiab kom sawv daws rov qab nrog Vatjswv sib raug zoo. Tiag tiag mas, txoj kev kho sab ntsuj plig yuav sai dua thaum tus neeg uas ua txhaum lees nws tej lub txim thiab muaj cov neeg uas hlub nws uas nyob ib puag ncig nws thiab lawv pab nws tso tej kev txhaum tseg. Nco qab ntsoov tias Yexus Khetos yeej muaj chim thiab Nws pab kho cov neeg uas tsis tau ua txhaum dab tsi tiam sis lawv tseem tig mus rau Nws thiab.13

Thawj Tswj Hwm Body K. Packer hais tias: “Peb tej ntsuj plig raug mob thaum peb ua yuam kev thiab ua txhaum. Tiam sis tsis zoo li peb sab cev nqaij daim tawv, thaum peb hloov siab lees txim, tsis muaj caws pliav vim muaj Yexus Khetos txoj Kev Theej Txhoj. Nws cog lus tias: ‘Saib seb, tus uas tau hloov siab lees txim rau nws tej kev txhaum, ces twb zam txim rau tus ntawd, thiab kuv, tus Tswv, tsis nco qab txog tej ntawd ntxiv’ [Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 58:42].”14

Thaum peb hloov siab lees txim “tag nrho peb siab ntsws,”15tam sim ntawd Vajtswv yuav ua kom muaj raws li txoj hau kev txhiv dim uas tseem ceeb los” rau hauv peb lub neej.16 Tus Cawm Seej yuav kho peb.

Cov neeg kho mob thiab wb tus tub tus khub tau pab muab nws kho sai thaum lawv pom tias nws mob stroke. Wb tus tub txiav txim txhaj cov tshuaj uas pab thaum mob stroke. Thiaj li tau kho nws txoj kev tuag tes tuag taw uas yus muaj thaum mob stroke uas tej zaum yuav kav tag nrho nws lub neej yog tias tsis tau kev kho mob ntawd. Tib yam li ntawd, thaum peb hloov siab lees txim sai heev peb thiaj txais tau Yexus Khetos txoj Kev Theej Txhoj hauv peb lub neej, peb yuav tau kev kho los ntawm peb tej lub txim sai dua.

Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson caw peb li no hais tias: “Yog tias nej twb tau tawm txoj kev no, … Kuv caw nej … kom cia li rov qab los. Txawm tias nej txhawj txog dab tsi, txawm nej muaj teeb meem dab tsi los, yeej muaj chaw rau nej nyob hauv qhov chaw no, uas yog tus Tswv lub Koom Txoos. Nej thiab tej tiam neeg uas tseem tsis tau yug los yuav txais koob hmoov los ntawm tej yam nej ua tam sim no yog nej rov qab los rau txoj kev khi lus.”17

Txoj kev kho peb sab ntsuj plig toob kas qhov uas peb txo hwj chim los ua raws li tus Cawm Seej qhia tseg. Peb yuav tsum txhob laug sij hawm! Peb yuav tsum ua hnub no ntag! Ua tam sim no xwv kom txoj kev tuag tes tuag taw ntawm sab ntsuj plig yuav tsis tiv thaiv nej txoj kev vam meej tas mus ib txhis. Thaum kuv hais zaj lus no, yog tias nej leej twg xav tias nej yuav tsum thov txim ntawm ib tug uas nej twb ua txhaum lawm, kuv caw kom nej yuav mus ua li ntawd. Qhia lawv paub tias nej tau ua li cas lawm. Thov lawv zam txim rau nej. Yog tias nej tau ua txhaum uas ua rau nej tsis tsim nyog mus hauv lub tuam tsev, kuv caw kom nej yuav mus sab laj nrog nej tus npis sov—hnub no ntag. Tsis txhob tos.

Kuv cov kwv tij thiab cov muam, Vajtswv yog peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej uas hlub peb. Nws tau muab tag nrho lub hwj chim thiab kev txawj ntse rau nws Tib Leeg Tub, Yexus Khetos. Vim muaj Nws, ces yuav muaj ib hnub twg uas noob neej sawv daws yuav tau kev kho los ntawm txhua yam kev mob kev nkees ntawm sab cev nqaij daim tawv. Vim muaj Yexus Khetos txoj Kev Theej Txhoj, yog peb xaiv los hloov siab lees txim thiab tig tag nrho peb lub siab ntsws rau tus Cawm Seej, Nws yuav kho peb. Txoj kev kho ntawd ua tau tas sim ntawd. Nyob ntawm seb peb xaiv los ua li cas. Peb puas yuav raug muab kho kom zoo tag nrho?

Kuv hais lus tim khawv tias Yexus Khetos twb them tus nqi xwv kom peb ua tau neeg zoo tag nrho. Tiam sis peb yuav tsum txiav txim seb peb puas kam noj yam tshuaj uas Nws xav muab pub rau peb. Hnub no cia li noj mog. Tsis txhob tos. Los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

Lus Cim

  1. Lub tshuaj hu ua tPA (tissue plasminogen activator).

  2. Mauxiyas 2:41.

  3. Saib Mathais 4:24. Yexus tawm mus kho cov neeg mob, kuj pab tej “tej yam mob txawv txav,” “kev huam loj,” “neeg qaug dab peg,” thiab “cov uas vwm tas.”

  4. Saib Yauhas 5:5–9; ntxiv qhov uas ntawv qaij.

  5. Saib Lukas 8:43–47; ntxiv qhov uas ntawv qaij.

  6. Saib Amas 40:23; Hilamas 14:17.

  7. Saib Lukas 5:20, 23–25; thiab saib Joseph Smith Translation, Luke 5:23 (hauv Lukas 5:23,lus taw qhia a): “Puas xav tau hwj chim ntau dua kom thiaj zam txim los yog ua rau cov neeg mob zoo hlo thiab sawv tau mus kev?”

  8. Saib 1 Yauhas 3:4.

  9. Saib 3 Nifais 27:19.

  10. The Gospel of Jesus Christ,” Preach My Gospel: A Guide to Missionary Service, muab kho (2018), lds.org/manual/missionary.

  11. Lynn G. Robbins, “Until Seventy Times Seven,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2018, 22.

  12. Saib Mauxiyas 16:5.

  13. Muaj ntau zaus uas kuv tau pom tib neeg zoo mob sai heev thaum tej tus neeg hauv lawv tsev neeg los pab tus neeg uas tau txhaum txoj kev cai sib yuav thiab kev tso siab pab lawv tig mus rau tus Cawm Seej tag nrho kom tau Nws lub hwj chim kho tau neeg hauv lawv lub neej. Yog tias tus neeg xav hloov siab lees txim tiag tiag, cov neeg hauv tsev neeg uas pab lawv kawm txoj moo zoo, rau siab thov Vajtswv, thiab ua hauj lwm pab neeg ib yam li Yexus yuav ua tsis yog yuav pab tus neeg uas ua txhaum xwb tiam sis yeej qhib qhov rooj kom tau tus Cawm Seej txoj kev kho hauv lawv lub neej. Cov neeg uas raug luag ua phem rau lawv thiab lawv tseem tsim nyog mus hauv lub tuam tsev yuav pab tau tus neeg uas ua txhaum thaum lawv thov lub ntuj los pab qhia seb yuav tsum kawm dab tsi ua ke, yuav ua li cas thaij pab lwm tus neeg, thiab yuav kom tsev neeg txhawb pab lawv li cas thiab ntxiv zog rau cov neeg uas xav hloov siab lees txim thiab tau kev pab los ntawm Yexus Khetos txoj kev txhiv dim.

  14. Boyd K. Packer, “Txoj Hau Kev Zoo Siab,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2015, 28.

  15. 3 Nifais 18:32.

  16. Amas 34:31; ntxiv qhov uas ntawv qaij.

  17. Russell M. Nelson, “Thaum Peb Mus Tom Ntej Ua Ke,” Liahona, Plaub Hlis Ntuj 2018, 7.