2010–2019
Kev Txhawj Xeeb uas Zoo
Kaum Hli Ntuj Xyoo 2018


Kev Txhawj Xeeb uas Zoo

Kev txhawj xeeb uas zoo yuav tshoov peb lub siab kom ua raws li peb ntseeg, coj raws li tus Cawm Seej tej lus caw peb ua zoo, thiab txo hwj chim muab peb lub neej rau Nws.

Thaum kuv kawm ntawv theem pib, peb tau taug ib txoj kev uas tau muab pua lawm nkhaus mus nkhaus los nce toj thaum kuv mus tsev. Twb muaj ib txoj kev ntxiv uas tsis tau pua, hu ua “cov tub txoj kev.” Cov tub txoj kev yog ib txoj kev av uas mus ncaj pem lub toj. Yog ib txoj kev luv dua tiam sis ntxhab heev. Kuv yog ib tug ntxhais hluas, es kuv paub tias txoj kev twg uas cov tub taug los kuv muaj peev xwm taug ib yam thiab. Qhov tseem ceeb tshaj, kuv paub tias kuv nyob hauv lub caij nyoog kawg thiab kuv yuav tsum ua tej yam uas nyuaj, xws li cov pioneer—kuv thiaj xav npaj siab. Yog li ntawd, tej lub sij hawm thaum kuv taug kev nrog kuv cov phooj ywg, kuv twb poob qab me ntsis, hle khau, thiab mus ko taw liab taug cov tub txoj kev. Kuv xav ua rau kuv qab xib taw tawv tawv.

Thaum kuv yog ib tug ntxhais hauv lub Koom Haum Me Nyuam Yaus, kuv xav tias kuv yuav tsum ua li no kom npaj siab. Tam sim no kuv paub tias tsis yog li ntawd! Kuv tsis tas mus ko taw liab nce toj, tiam sis kuv paub tias kuv npaj tau kuv txhais ko taw muaj zog taug txoj kev ntawm kev khi lus thaum kuv ua raws li tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv qhia. Vim los ntawm tus yaj saub tej lus, tus Tswv hu peb txhua tus kom ua neej thiab saib xyuas lwm tus “siab thiab dawb huv ntxiv” thiab “ua tej yam siab dua ntxiv.”1

Tej lus uas cov yaj saub hais rau peb, nrog qhov uas peb ib txwm paub tias peb muaj peev xwm ua ntxiv, tej lub sij hawm tsmi ib yam nyob hauv peb lub siab uas Txwj Laug Neal A. Maxwell hu ua “kev txhawj xeeb uas zoo.”2 Kev txhawj xeeb uas zoo los yeej los rau peb thaum peb muab peb tus kheej tam sim no piv rau “tus neeg uas peb muaj peev xwm hloov los ua thaum yav tom ntej.”3 Peb txhua tus, yog peb siab ncaj, paub tias qhov uas peb yog leej twg tam sim no nyob deb deb ntawm qhov uas peb xav los ua neeg zoo li cas yav tom ntej. Peb xav muaj peev xwm ntxiv. Peb xav li no vim peb yog Vajtswv cov ntxhais thiab cov tub, uas yug los nrog rau Khetos txoj Kev Kaj hauv lub ntiaj teb uas poob lawm. Tej kev xav no yog Vajtswv pub rau peb thiab ua rau peb xav hloov sai sai.

Tsim nyog peb yuav xav muaj kev txhawj xeeb uas zoo uas hais kom peb taug ib txoj kev siab dua, tiam sis tseem tsis txhob ua li Dab Ntxwg Nyoog tej lus cuav kom peb poob siab xwb. Nov yog ib yam uas Dab Ntxwg Nyoog nyiam nyiam ua. Peb xaiv tau kom taug txoj kev siab dua uas pab peb nrhiav Vajtswv thiab Nws txoj kev kaj siab lug thiab txoj kev tshav ntuj, los sis peb yuav mloog Dab Ntxwg Nyoog uas tawm tsam peb hais tias peb yeej yuav tsis txaus: nplua nuj tsis txaus, ntse tsis txaus, zoo nkauj tsis txaus, ib yam dab tsi los tsis txaus. Peb txoj kev txhawj xeeb yuav los ua ib yam zoo—los sis ib yam uas ua rau peb puas tsuaj.

Ua Raws Li Kev Ntseeg

Ib txoj kev uas peb siv tau kom paub kev txhawj xeeb uas zoo thiab Dab Ntxwg Nyoog tej kev ntxias yog qhov uas kev txhawj xeeb uas zoo yuav ua rau peb rau siab ntseeg ua tej yam. Kev txhawj xeeb uas zoo tsis yog kev caw kom peb nyob li txaus siab xwb, thiab yuav tsis ua rau peb poob siab. Kuv tau kawm hais tias thaum kuv xav ntsoov txog tej yam uas kuv tsis txawj, kuv tsis vam meej, thiab nyuaj rau kuv hnov thiab ua raws li tus Ntsuj Plig.4

Thaum nws yog ib tug tub hluas, Yauxej Xamiv twb paub zoo txog nws tej kev qaug zog thiab txhawj txog “[nws] tus ntsuj plig uas tsis txawj tuag txoj kev nyob zoo.” Nws hais tias, “Thiaj li tau txob kuv lub siab heev, vim hais tias kuv txawm paub tias kuv muaj kev txog kev txhaum, thiab … kuv xav tias tsim nyog kuv muaj kev tu siab rau kuv tej kev txhaum thiab rau lub ntiaj teb tej kev txhaum thiab.”5 Ua rau nws “lub siab sib zog xav txog tej yam thiab ua rau [nws] lub siab tsis tus.”6 Qhov nws hais no puas zoo li nej hais thiab? Puas txob nej lub siab los sis nej lub siab tsis tus vim yog nej tej kev qaug zog?

Nim no, Yauxej tau ua ib yam dab tsi. Nws hais tias, “Kuv hais ntau zaus rau kuv tus kheej hais tias: Kuv yuav ua li cas?”7 Yauxej muaj kev ntseeg ua tej yam. Nws tau nyeem vaj lug kub, nyeem cov lus hauv Yaukaunpaus 1:5, thiab tig mus rau Vajtswv kom pab nws. Kev tshwm sim uas muaj tom qab ntawd twb qhib Kev Muab txoj Moo Zoo Txum Tim Rov Qab Los. Kuv zoo siab heev vim Yauxej kev txhawj xeeb uas zoo, lub sij hawm thaum nws lub siab tsis tus thiab nws tsis paub meej, ua rau nws ua tej yam los ntawm kev ntseeg.

Ua Raws Li tej Kev Tshoov Siab Kom Ua Zoo

Neeg ntiaj teb pheej siv kev txhawj xeeb kom muaj cai xav txog lawv tus kheej, es lawv cia li xav txog tej yam xws li kuv yog leej twg, kuv tsis yog leej twg, thiab kuv xav tau dab tsi. Kev txhawj xeeb uas zoo ua rau peb xav coj raws li tus Cawm Seej tus yam ntxwv, tus uas “mus thoob plaws qhov txhia chaw ua tej hauj lwm zoo.”8 Thaum peb taug kev ua li cov thwj tim, peb txais kev tshoov siab me me kom nrog lwm tus tham.

Muaj ib zaj uas kuv twb hnov ntau xyoo tas los uas tau pab kuv mloog thiab ua raws li tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv tej kev tshoov siab. Viv Ncaus Bonnie D. Parkin, Koom Haum Niam Tsev tus Tuam Thawj Tswj Hwm dhau los tau hais zaj no:

“Susan … yog ib tug xaws tshuab zoo heev. Thawj Tswj Hwm [Spencer W.] Kimball nyob hauv [nws] pawg ntseeg. Muaj ib Hnub Xya, Susan pom hais tias nws muaj ib ce ris tsho tshiab. Tsis ntev tas los nws txiv tau nqa ib cov ntaub kab zoo kawg tuaj. Susan xav tias cov ntaub ntawd yuav ua tau ib txoj kaslasvav zoo nraug yog hnav nrog Thawj Tswj Hwm Kimball cev ris tsho tshiab. Yog li ntawd Hnub Ib nws tau ua txoj kaslasvav. Nws muab ntaub qhwv ces taug kev nqa mus rau Thawj Tswj Hwm Kimball lub tsev.

“Thaum nws tab tom mus rau ntawm qhov rooj, nws nres dheev thiab xav tias, ‘Kuv yog leej twg es kuv thiaj li xaws ib txoj kaslasvav rau tus yaj saub? Nyaj nws muaj ntau txoj lawm.’ Nws txiav txim siab tias nws twb ua yuam kev, es nws tig mus kom rov qab mus tsev.

“Tam sim ntawd Viv Ncaus Kimball qhib qhov rooj thiab hais tias, ‘Auj, Susan!’

“Nws daig nplaig heev, es Susan hais tias, ‘Kuv pom Thawj Tswj Hwm Kimball hnav nws ib ce ris tsho tshiab thaum Hnub Xya. Txiv twb nqa cov ntaub kab los ntawm New York los rau kuv … kuv thiaj li ua ib txoj kaslasvav rau nws.’

“Ua ntej Susan hais ntxiv, Viv Ncaus Kimball txawm tuav nkaus nws ob lub xub pwg, thiab hais tias: ‘Susan, tsis txhob tsuj lub tswv yim ua siab dawb ib zaug li.’”9

Kuv nyiam tej lus ntawd! “Tsis txhob tsuj lub tswv yim ua siab dawb ib zaug li.” Tej lub sij hawm thaum kuv tawm tswv yim ua ib yam dab tsi pab lwm tus, kuv xav paub seb puas yog kev tshoov siab los sis kuv xav los ntawm kuv tus kheej xwb. Tiam sis kuv nco qab hais tias, “tej uas los ntawm Vajtswv caw thiab yaum kom ua zoo tsis tu ncua; yog li ntawd, txhua yam uas caw thiab yaum kom ua zoo, thiab hlub Vajtswv, thiab ua hauj lwm rau nws, yog tej kev tshoov siab uas los ntawm Vajtswv.”10

Txawm yog peb txais kev tshoov siab los sis peb xav pab xwb, kev ua zoo los yus yeej tsis nkim sij hawm, vim “kev siab hlub yeej tsis ploj ib zaug li”11—thiab yeej tsis yog kev txhaum.

Feem ntau tsis yog ib lub sij hawm zoo rau peb pab lwm tus, thiab peb tsis tshua paub tias tej kev pab me me uas peb tau ua yuav pab npaum li cas. Tiam sis yuav muaj tej lub sij hawm thaum peb paub tias peb yog cuab yeej hauv Vajtswv txhais tes thiab peb yuav zoo siab paub tias qhov uas tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv siv peb ua hauj lwm yog ib qho uas qhia tias Vajtswv pom zoo rau peb.

Cov viv ncaus, peb thov tau tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv kom qhia peb “txhua yam uas [peb] yuav tsum ua,”12 txawm yog peb xav tias peb muaj ntau dhau peb yuav tsum ua. Thaum peb txais kev tshoov siab, peb tso cov tais tseg hauv lub dab ntxuav tais los tau los sis peb tsis tas sau ntawv rov qab mus rau txhua qho email yog yuav tsum siv sij hawm nyeem ntawv rau ib tug me nyuam, sib tham nrog ib tug phooj ywg, zov tus neeg zej zog cov me nyuam, los sis ua hauj lwm hauv lub tuam tsev. Tsis txhob xav yuam kev—kuv nyiam sau thiab khij tej yam uas kuv yuav tsum ua. Tiam sis kev kaj siab lug yeej los ntawm qhov uas yus paub tias kev ua ib tug neeg zoo dua tsis yog vim yus tau ua ntau ntxiv. Qhov uas kuv ua raws nraim li tej kev tshoov siab thaum kuv muaj kev txhawj xeeb pab kuv hloov kuv txoj kev xav txog “kuv lub sij hawm,” thiab kuv saib tib neeg zoo li lawv tsis cuam tshuam kuv, tiam sis lawv yog lub hom phiaj ntawm kuv lub neej.

Kev Txhawj Xeeb uas Zoo Coj Peb Los Cuag Khetos

Kev txhawj xeeb uas zoo ua rau yus txo hwj chim, thiab tsis tu siab txog yus tus kheej los sis poob siab los ntawm kev muab yus tus kheej piv rau lwm tus. Cov poj niam uas ua raws li lawv tej kev khi lus los muaj lub cev loj thiab lub cev me; muaj tsev neeg, lub neej, thiab xwm txheej sib txawv.

Muaj tseeb tiag, peb txhua tus yuav tsis ua tag nrho peb ua tau kom zoo li Vajtswv, thiab nyob peb tus kheej xwb ces peb yeej tsis txaus. Tiam sis txoj moo zoo qhia tias thaum muaj Vajtswv txoj kev tshav ntuj, peb yeej txaus. Nrog Khetos txoj kev pab, peb ua tau txhua yam.13 Cov vaj lug kub cog lus tias peb yuav “[Vajtswv] yuav pab peb thiab foom koob hmoov rau txhua tus uas thov nws.”14

Qhov tseeb uas ua rau peb xav tsis thoob yog qhov uas peb tej kev qaug zog yuav ua rau peb txais koob hmoov thaum tej ntawd ua rau peb txo hwj chim thiab peb tig mus rau Khetos.15 Kev txhawj xeeb yuav zoo thaum peb txo hwj chim los cuag Khetos qhia Nws txog qhov uas peb xav tau, thiab tsis txhob tu siab txog peb tus kheej.

Muaj tseeb tiag, Yexus tej txuj ci tseem ceeb yeej pib thaum tib neeg paub zoo tias lawv xav tau, ua tsis yog, los sis tsis txawj. Nej puas nco txog cov ncuav thiab cov ntses? Txhua tus uas sau ib phau txoj Moo Zoo qhia txog qhov uas Yexus tau ua txuj ci tseem ceeb pub ntau txhiab tus neeg uas nrog Nws mus noj.16 Tiam sis zaj dab neeg pib hais txog qhov uas cov thwj tim paub tias lawv tsis muaj txaus; lawv paub hais tias lawv tsuas muaj “tsib lub ncuav, thiab ob tug ntses: tiam sis yuav tsis txaus cov neeg no noj?”17 Cov thwj tim hais yog lawm: lawv tsis tau muaj txaus, tiam sis lawv twb pub tej yam lawv muaj rau Yexus, ces Nws tau ua qhov txuj ci tseem ceeb ntawd.

Nej puas tau xav tias nej tej txuj ci thiab txiaj ntsim me dhau rau tej hauj lwm uas yuav tsum ua? Kuv twb xav li ntawd. Tiam sis yog peb pub tej yam uas peb muaj rau Khetos, ces Nws yuav ua kom tej yam peb ua ntawd loj zog. Tej yam uas nej muaj yeej txaus—txawm yog nej yog ib tug neeg uas qaug zog los yog—yog hais tias nej tso siab rau Vajtswv txoj kev tshav ntuj.

Peb txhua leej txhua tus yeej yog Vajtswv ib tug me nyuam.18 Thiab ib yam li Nws tau ua rau cov yaj saub thiab cov txiv neej thiab cov poj niam txij thaum chiv keeb los, Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej xav muab peb hloov siab.

C. S. Lewis piav txog Vajtswv lub hwj chim uas hloov tau peb li no hais tias: “Cia li xav tias koj yog ib lub tsev. Vajtswv los kho lub tsev ntawd. Thaum xub thawj, tej zaum koj to taub nws ua dab tsi. Nws kho tej ciav dej kom yog thiab kho ruv tsev kom tsis txhob xau thiab ua tej yam zoo li ntawd; koj paub tias yuav tsum ua tej tes hauj lwm ntawd thiaj li tsis ua rau koj xav tsis thoob. Tiam sis tom qab ntawd Nws pib ntaus lub tsev ua rau koj mob heev. … [Koj puas paub hais tias,] Nws ua ib lub tsev uas txawv ntawm lub tsev uas koj xav txog. … Koj xav tias tej zaum nws kho koj los ua ib lub tsev me me xwb: tiam sis Nws ua tsev rau vaj ntxwv nyob. Nws yeej xav los nyob hauv lub tsev ntawd Nws tus Kheej.”19

Vim tus Cawm Seej tau theej peb lub txhoj, peb thiaj yuav hloov tau ua neeg tsim nyog ua tej dej num rau yav tom ntej. Cov yaj saub tau qhia peb hais tias thaum peb taug cov thwj tim txoj kev, ces Khetos txoj kev tshav ntuj yuav ua rau peb hloov los ua neeg dawb huv. Kev txhawj xeeb uas zoo yuav tshoov peb lub siab kom ua raws li peb ntseeg, coj raws li tus Cawm Seej tej lus caw peb ua zoo, thiab txo hwj chim muab peb lub neej rau Nws. Los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

Lus Cim

  1. Russell M. Nelson, nyob hauv Tad Walch, “‘The Lord’s Message Is for Everyone’: President Nelson Talks about Global Tour,” Deseret News, Plaub Hlis Ntuj 12, 2018, deseretnews.com.

  2. Neal A. Maxwell, “Becoming a Disciple,” Ensign, Rau Hli Ntuj 1996, 18.

  3. Neal A. Maxwell, “Becoming a Disciple,” 16; ntxiv qhov uas ntawv qaij.

  4. “Txoj kev poob siab yuav ua rau koj txoj kev ntseeg qaug zog Yog hais tias koj tso koj txoj kev xav tau kom qis ces koj yuav tsis ua hauj lwm kom zoo, koj txoj kev xav tau yuav tsis muaj zog, thiab yuav nyuaj rau koj ua raws li tus Ntsuj Plig qhia kom koj ua.” (“What Is My Purpose as a Missionary?Preach My Gospel: A Guide to Missionary Service, rev. kho [2018], lds.org/manual/missionary).

  5. Teachings of Presidents of the Church: Joseph Smith (2007), 28.

  6. Yauxej Xamiv—Keeb Kwm 1:8.

  7. Yauxej Xamiv—Keeb Kwm 1:10; ntxiv qhov uas ntawv qaij.

  8. Tes Hauj Lwm 10:38.

  9. Bonnie D. Parkin, “Personal Ministry: Sacred and Precious” (Brigham Young University kev hawm Vajtswv, Ob Hlis Ntuj 13, 2007), speeches.byu.edu.

  10. Maulaunais 7:13.

  11. 1 Kauleethaus 13:8.

  12. 2 Nifais 32:5.

  13. “Vim Yexus Khetos txhawb kuv lub zog, kuv thiaj tiv taus txhua tsav yam huv tib si” (Filipis 4:13).

  14. Henplais 4:16.

  15. “Thiab yog tib neeg los cuag kuv kuv yuav ua kom lawv paub txog lawv tej kev tsis muaj zog. Kuv muab txoj kev tsis muaj zog rau tib neeg kom lawv yuav txo hwj chim; thiab kuv txoj kev hlub tshua yeej muaj txaus rau tag nrho txhua tus tib neeg uas txo lawv tej hwj chim rau kuv; vim yog lawv txo lawv tej hwj chim rau kuv, thiab muaj txoj kev ntseeg nyob hauv kuv, ces kuv yuav ua kom tej uas tsis muaj zog rais los mus muaj zog rau lawv” (Ethaws 12:27; ntxiv qhov uas ntawv qaij).

  16. Saib Mathais 14:13–21; Malakaus 6:31–44; Lukas 9:10–17; Yauhas 6:1–14.

  17. Yauhas 6:9.

  18. Thawj Tswj Hwm Boyd K. Packer qhia hais tias: “Txawm nej muaj tiam neeg npaum li cas hauv nej caj ceg ntawm lub ntiaj teb no, txawm nej yog xeem neeg dab tsi los yog nej cov neeg zoo li cas los, caj ceg ntawm nej tus ntsuj plig los tsuas sau ib txoj kab xwb. Nej yog Vajtswv cov me nyuam!” (“To Young Women and Men,” Ensign, Tsib Hlis Ntuj 1989, 54).

  19. C. S. Lewis, Mere Christianity (1960), 160.