2010–2019
Kev Txhawb Pab Los ntawm Kev Rov Qab Sib Raug Zoo
Kaum Hli Ntuj Xyoo 2018


Kev Txhawb Pab Los ntawm Kev Rov Qab Sib Raug Zoo

Kuv ua tim khawv txog kev kaj siab lug uas los ntawm kev rov qab sib raug zoo nrog Vajtswv thiab lwm tus yog peb muaj lub siab mos muag thiab ua siab loj kom muaj li ntawd.

Lub Plaub Hlis Ntuj tas los, Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson qhia txog lub ntsiab ntawm kev txhawb pab thiab yog ib txoj kev kom ua raws li lus txib tseem ceeb tshaj plaws uas yog kev hlub Vajtswv thiab kev hlub lwm tus.1 Peb cov uas yog cov thawj coj hauv lub Koom Txoos qhuas nej thiab ua nej tsaug vim nej twb tau pib ua hauj lwm zoo npaum li ntawd. Peb ua nej tsaug vim nej ua raws li peb tus yaj saub tau qhia kom ua tej hauj lwm no thiab xav hais rau nej tias tsis txhob tos ntsoov rau kev qhia mus ntxiv. Cia li dhia hauv lub pas dej thiab ua luam dej. Cia li mus rau cov uas xav tau kev pab. Tsis txhob tos vim nej xav seb nej yuav tsum ua luam dej ntxeev tiaj los sis ua luam dej li ib tug dev. Yog peb ua raws li cov ntsiab cai uas nws qhia rau peb, coj raws nraim li cov yuam sij pov thawj hwj, thiab ua kom tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv coj peb txoj hau kev, peb yeej ua tau.

Tag kis no kuv xav hais txog ib feem ntawm kev txhawb pab lwm tus uas tsis yog vim muaj leej twg txib ua li ntawd, yus teem sij hawm tsis tau, thiab tsis muaj lus hais qhia tsuas yog hais rau Vajtswv xwb. Cia kuv hais ib zaj lus piv txwv rau nej txog kev txhawb pab zoo li ntawd.

Grant Morrell Bowen yog ib tug txiv tsev uas siab ncaj thiab khwv ua hauj lwm, es zoo li neeg feem coob uas ua liaj ua teb, thaum cov qos yaj ywm tsis zoo ces nws tsis muaj nyiaj txiag ntau. Nws thiab nws tus poj niam, Norma, twb nrhiav tau hauj lwm ntxiv, tsiv tsev mus rau lwm lub nroog, thiab pib rov qab muaj nyiaj txiag me ntsis. Tiam sis, Tij Laug Bowen tu siab heev, thaum tus npisov muab nws xam phaj kom txais tau nws daim ntawv tso cai nkag tuam tsev, es tus npisov tsis tshua ntseeg hais tias Morrell hais tseeb thaum nws hais tias nws twb them ib feem kaum tag nrho.

Kuv tsis paub tus twg hais tseeb hnub ntawd, tiam sis kuv paub tias Muam Bowen twb txais tau nws daim ntawv tso cai nkag tuam tsev, tiam sis Tij Laug Bowen chim heev ua rau nws tsis rov qab los rau lub Koom Txoos tau 15 xyoos.

Txawm leej twg hais qhov yog txog kev them ib feem kaum, ntshe Morrell thiab tus npisov tsis nco qab txog tus Cawm Seej tej lus qhuab qhia kom “yeem nrog nej tus yeeb ncuab sai sai”2 thiab Povlauj tej lus qhia kom “tsis txhob chim tas hnub.”3 Muaj tseeb tiag nkawd tsis tau sib yeem thiab Tij Laug Bowen twb chim tas ob peb hnub, ces ob peb lim tiam, ces ob peb xyoos, mus txog thaum nws ua rau peb paub tias ib tug neeg Loos puag thaum ub uas txawj ntse heev hais tseeb thaum nws hais tias, “Kev chim, yog tias yus tsis tswj zoo, yeej ua rau yus puas tsuaj ntau tshaj qhov uas ua rau yus chim ntawd.”4 Tiam sis qhov txuj ci tseem ceeb uas yog kev rov qab sib raug zoo los peb txais tau txhua lub sij hawm, thiab vim nws tsev neeg thiab cov Ntseeg hlub nws, Morrell Bowen twb rov qab los rau lub Koom Txoos. Cia kuv qhia nej tias tau muaj li cas.

Tij Laug Bowen tus tub Brad yog kuv ib tug phooj ywg thiab ib tug Xya Caum Coj Cheeb Tsam uas ua siab ncaj ua hauj lwm hauv Idaho sab qab teb. Brad muaj 11 xyoos thaum raug xwm txheej no, thiab tau 15 xyoos nws saib nws txiv txoj kev teev tiam Vajtswv ploj zuj zus mus, es nws pom qhov uas tau muab cov qoob loo ntawm kev ntxub ntxaug sau ua ke los ntawm kev cog lub noob ntawm kev chim siab. Nws paub tias nws yuav tsum ua ib yam dab tsi. Yog li ntawd thaum txog hnub Thanksgiving xyoo 1977, Brad, ib tug tub kawm ntawv uas muaj 26 xyoo nyob hauv Brigham Young University; nws tus poj niam, Valerie; thiab nkawd tus me tub mos liab, Mic, lawv nyob hauv lawv lub qub tsheb thiab tsav mus pem Billings, Montana, txawm yog huab phem los yog. Tsis hais qhov uas tau muab lub tsheb tsoo cov daus khov nyob ze West Yellowstone los yog ntshe tsis muaj dab tsi yuav tab kaum peb tug no los txhawb pab Tij Laug Bowen tus Hlob.

Thaum lawv los txog lawm, Brad thiab nws tus muam Pam tau thov kom muaj sij hawm nrog nkawd txiv tham. Brad quaj me ntsis thiab hais tias, “Koj yog ib leej txiv zoo, thiab peb yeej paub tias koj hlub peb npaum li cas. Tiam sis muaj ib yam uas tsis zoo, thiab twb tsis zoo tau ntev lawm. Vim koj raug mob hauv koj lub siab ib zaug, koj tsev neeg tag nrho raug mob tau ntau xyoo. Peb twb tu nrho, thiab koj yog tib tug uas kho tau peb kom zoo. Tom qab lub sij hawm ntev no, thov koj muab qhov xwm txheej nrog tus npisov ntawd tso tseg thiab rov qab coj tsev neeg no ua raws li txoj moo zoo li koj tau ua dhau los.”

Ces txhua yam ntsiag to. Ces Tij Laug Bowen ntsia nws ob tug me nyuam no uas tej txha yog nws txha, thiab tej nqaij yog nws nqaij,5 thiab hais tias, “Kuv mam li ua. Kuv mam ua li ntawd.”

Brad Bowen thiab nws tsev neeg zoo siab kawg vim lawv tsis tau npaj siab rau nws teb li no, es lawv saib nws mus rau nws tus npisov kom rov qab sib raug zoo thiab kho txhua yam hauv nws lub neej kom zoo. Thaum Tij Laug Bowen ua siab loj tuaj rau tus npisov, tus npisov uas pheej caw Tij Laug Bowen rov qab los thiab tsis tau npaj siab rau qhov no, nws ua ib yam zoo kawg vim nws muab Morrell khawm tau ntev heev.

Ob peb lim tiam tom qab ntawd—yeej tsis tas siv sij hawm ntev—Tij Laug Bowen twb rov qab los koom tes ua tej yam hauv lub Koom Txoos thiab tsim nyog rov qab mus rau hauv lub tuam tsev. Tsis ntev tom qab ntawd nws twb txais kev hu kom tswj hwm ib ceg ntseeg me me uas muaj 25 tug neeg xwb uas loj tuaj txog thaum muaj ib pawg ntseeg uas muaj 100 tawm tus neeg. Tag nrho tej yam no los muaj thaum 50 xyoos tawm tas los, tiam sis qhov uas ib tug tub thiab ntxhais ua kev txhawb pab thov nkawd txiv thiab qhov uas leej txiv no txaus siab zam txim thiab mus tom ntej txawm yog lwm tus tsis zoo tag nrho los twb ua rau tsev neeg Bowen tau koob hmoov.

Cov kwv tij thiab cov muam, Yexus tau hais kom peb “nyob ua ke nrog txoj kev sib hlub”6 thiab “tsis txhob cia muaj kev sib cav nyob hauv nej.”7 Nws ceeb toom cov Neeg Nifais hais tias “tus uas muaj siab xav sib cav sib ceg twb tsis yog los ntawm kuv.”8 Muaj tseeb tiag, feem ntau, peb txoj kev sib raug zoo nrog Khetos yuav nyob ntawm—los sis muaj feem nrog—qhov uas peb sib raug zoo nrog lwm tus li cas.

Nws hais tias, “Yog nej … yuav xav los cuag kuv, thiab nco ntsoov tias nej tus kwv tij muaj tej yam tawm tsam nej—

“Cia li mus cuag nej tus kwv tij, thiab rov sib raug zoo nrog [nws] ua ntej tso, thiab tom qab ntawd mam li los cuag kuv kawg siab kawg ntsws thiab kuv yuav txais yuav nej.9

Ntshe peb txhua tus hais tau txog tej caws pliav qub thiab kev tu siab dhau los thiab tej kev mob uas peb tau cim ntsoov uas tam sim no tseem ua rau ib tug los sis tsev neeg los yog zej zog lub siab nyob tsis tus. Txawm yog peb twb tau ua rau lwm tus mob li los sis peb yog tus uas raug mob, yuav tsum kho tej no kom zoo thiaj li yuav muaj lub neej zoo siab li Vajtswv xav kom peb muaj. Ib yam li cov zaub mov hauv nej lub tub yees uas nej cov xeeb ntxwv ua tib zoo saib xyuas kom pab nej, tej kev tu siab no twb kav ntev dhau lub sij hawm lawm. Thov tsis txhob cia tej ntawd muaj chaw hauv nej sab ntsuj plig ntxiv. Ib yam li Prospero hais rau Alonso nyob hauv The Tempest, “Cia wb tsis txhob nco ntsoov kev nyuaj siab uas twb ploj lawm.”10

Nyob hauv Phau Tshiab, Khetos qhia tias “Zam txim rau lwm tus, Vajtswv thiaj yuav zam txim rau nej.”11 Thiab hauv peb lub caij nyoog nws hais tias: “Kuv, tus Tswv, yuav zam txim rau tus uas kuv pom zoo zam txim, tiam sis nej yuav tsum zam txim rau txhua tus neeg.”12 Tiam sis, qhov tseem ceeb rau nej cov uas muaj kev nyuaj siab tiag tiag niaj hnub no yog qhov uas Nws tsis tau hais. Nws tsis tau hais tias, “Tsis pub nej muaj kev mob siab los sis tu siab los ntawm tej yam uas lwm tus ua rau nej.” Thiab Nws tsis tau hais tias, “Yog nej yuav zam txim tiag tiag nej yuav tsum rov qab mus rau ib tug phem, los sis rov qab mus raug kev tsim txom.” Tiam sis txawm peb raug tej xwm txheej phem tshaj plaws los, peb yuav kov yeej peb txoj kev mob ntawd tsuas yog thaum peb pib taug kev mus rau kev kho mob tiag tiag. Txoj kev ntawd yeej yog txoj kev zam txim uas Yexus ntawm Naxales twb tau taug, tus uas hu peb txhua tus hais tias, “Los, nrog kuv mus.”13

Thaum Nws caw peb ua Nws cov thwj tim thiab ua li Nws tau ua, Yexus hais kom peb ua tej cuab yeej rau Nws txoj kev tshav ntuj—“ua Yexus cov tub txib” uas “ua kev txhawb pab los ntawm kev rov qab sib raug zoo” li Povlauj piav rau cov Neeg Kauleesthaus.14 Tus uas Kho txhua yam kev mob, tus uas kov yeej txhua txoj kev txhaum, nws hais kom peb nrog Nws ua hauj lwm muaj kev thaj yeeb nyab xeeb hauv ib lub ntiaj teb uas yeej yuav nrhiav tsis tau yog tias siv lwm txoj kev.

Ib yam li Phillips Brooks sau hais tias: “Nej cov uas cia kev tsis sib nkag siab mus ib xyoos dhau ib xyoos, vim xav tias nej yuav kho thaum yav tom ntej; nej cov uas tseem sib cav sib ceg vim nej tsis tau txiav txim siab hais tias hnub no yog hnub kom tsis txhob muab siab hlob thiab [kho] kom zoo; nej cov uas hla lwm tus uas tu siab nyob ntawm txoj kev, es tsis hais lus rau lawv vim nej chim … ; nej cov uas cia … [lwm tus] mob siab xav hnov tej lus ris txiaj los sis pab lawv tu siab, uas nej xav hais … thaum ib hnub tom ntej, … nej cia li mus ua kiag qhov uas tej zaum nej yuav tsis muaj sij hawm ntxiv ua.”15

Kuv cov kwv tij thiab cov muam, kuv ua tim khawv tias kev zam txim thiab kev tso kev chim siab tseg, txawm qub txawm tshiab los yog, yeej yog qhov zoo tshaj plaws ntawm Yexus Khetos txoj Kev Theej Txhoj. Kuv ua tim khawv tias peb tsuas txais tau kev kho mob rau peb sab ntsuj plig los ntawm peb tus Txhiv Dim, tus uas los pab kho peb “nrog hwj chim kho tau mob nyob hauv nws ob txhais tis.”16 Peb ua Nws tsaug, thiab ua peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej uas txib nws tsaug, vim hais tias kev ua neeg tshiab thiab kev yug dua tshiab, yav tom ntej uas tsis muaj kev tu siab thiab kev txhaum qub los tus Me Nyuam Yaj twb tau nrog ntshav kom them tus nqi ntawm tej ntawd lawm.

Vim tus Cawm Seej ntawm lub ntiaj teb no tau pub txoj cai ua ib tug thwj tim rau kuv, kuv ua tim khawv txog kev kaj siab lug uas los ntawm kev rov qab sib raug zoo nrog Vajtswv thiab lwm tus yog peb muaj lub siab mos muag thiab ua siab loj kom muaj li ntawd. Tus Cawm Seej hais tias, “Tsis txhob sib cav sib ceg ntxiv; tsis txhob hais lus phem ib leeg txog ib leeg ntxiv.”17 Yog nej paub txog kev mob dhau los, cia li muab kho kom zoo. Ib leeg yuav tsum hlub thiab saib xyuas ib leeg.

Kuv cov phooj ywg zoo, nyob hauv peb txoj kev txhawb pab ntawm kev rov qab sib raug zoo kuv thov kom nej tsim kev thaj yeeb—nyiam kev thaj yeeb, nrhiav kev thaj yeeb, muab siab npuab kev thaj yeeb. Kuv sawv cev rau tus Vaj Ntxwv ntawm Kev Thaj Yeeb thov li no, tus uas paub txhua yam txog kev “raug mob nyob hauv [nws] cov phooj ywg lub tsev,”18 tiam sis nws tseem muaj zog zam txim thiab tsis nco txog tej ntawd—thiab kho neeg—thiab muaj kev zoo siab. Kuv thov yuav muaj li no, rau peb sawv daws, los ntawm tus Tswv Yexus Khetos lub npe, amees.