22 skyrius

Nešti Evangeliją pasauliui

„Esame laimingi, kai drauge su mūsų Dangiškuoju Tėvu dirbame didį Jo vaikų išgelbėjimo ir išaukštinimo darbą.“

Iš Ezros Tafto Bensono gyvenimo

Prezidentui Ezrai Taftui Bensonui misionieriškas darbas buvo šeimos tradicija. Jis aiškino: „Mano tėvo šeimoje buvo vienuolika vaikų. Visi vienuolika tarnavo misijose. Mano žmona irgi tarnavo misijoje ir jai buvo malonu paskutinius [savo misijos] mėnesius tarnauti kartu su našle tapusia savo motina. Kai mano tėvas išvyko į misiją, buvau vyriausias sūnus, todėl prisimenu laiškus, kuriuos jis rašė iš misijos [Amerikos] centrinėje dalyje. Į namus atėjo misionieriško darbo dvasia ir niekada iš ten neišėjo, už ką esu nuolankiai dėkingas.“¹

Prezidentas Bensonas nuolatiniu misionieriumi tarnavo Britų misijoje nuo 1921 iki 1923 metų, o „misionieriška dvasia“ su juo pasiliko daug ilgiau nei tuos dvejus su puse metų. Pavyzdžiui, būdamas Jungtinių Valstijų žemės ūkio sekretoriumi nuo 1953 iki 1961, jis bendravo su daugeliu kito tikėjimo žmonių. 1961 m. per balandžio visuotinę konferenciją jis šventiesiems sakė: „Žinau vardus apytiksliai 9000 žmonių, su kuriais, vykdydamas oficialias pareigas, esu asmeniškai susitikęs. Tikiuosi perduoti jų, kaip rekomenduojamų asmenų, korteles [misionieriams]. Noriu, kad kiekvienas iš jų išgirstų Evangeliją. Norėčiau, kad visi mūsų Tėvo vaikai galėtų mėgautis palaimomis, ateinančiomis priėmus Jėzaus Kristaus Evangeliją ir pagal ją gyvenant.“²

Prezidento Bensono misionieriško darbo entuziazmas tęsėsi ir vėlesniais metais, jis labai troško, kad visi Bažnyčios nariai irgi užsidegtų tokiu pat entuziazmu. Su vaikinais dėl pasiruošimo nuolatinei misionieriškai tarnystei jis kalbėdavo tiesmukai. „Pasiruoškite dabar, – sakė jis. – Pasiruoškite fiziškai, protiškai, socialiniu požiūriu ir dvasiškai.“³ Jis skatino tėvus vadovauti savo sūnums šiame pasiruošime. Taip pat jis patarė jaunoms seserims ir pagyvenusiems Bažnyčios nariams rimtai apsvarstyti misionieriškos tarnystės galimybę. Jis ragino visus Bažnyčios narius dalintis Evangelija su savo kaimynais.

Prezidentas Tomas S. Monsonas papasakojo atvejį, kai Prezidento Bensono meilė misionieriškam darbui įkvėpė būsimą misionierių: „Vieną penktadienį jis su seserimi Benson, kaip buvo įpratę, dalyvavo sesijoje Džordan River šventykloje. Tuo metu prie Prezidento Bensono priėjo vaikinas, kuris džiaugsmingai pasisveikino su juo ir pranešė, kad buvo pašauktas tarnauti nuolatinėje misijoje. Prezidentas Bensonas paėmė tą naujai pašauktą misionierių už rankos ir su šypsena lūpose pareiškė: „Paimk ir mane su savimi! Paimk ir mane su savimi!“ Tas misionierius liudijo, kad tam tikra prasme paėmė Prezidentą Bensoną su savimi į misiją, kadangi šis pasisveikinimas parodė tvirtą Prezidento Bensono meilę, jo atsidavimą misionieriškam darbui ir troškimą visuomet likti Viešpaties tarnystėje.“⁴

Prezidento Bensono atsidavimo skleisti Evangeliją varančioji jėga buvo meilė visiems Dangiškojo Tėvo vaikams: „Mūsų Tėvo vaikams reikia Evangelijos. […] Žinau, kad Viešpats juos myli, ir aš, kaip Jo nuolankus tarnas, irgi jaučiu savo širdyje meilę milijonams šio pasaulio žmonių.“⁵ Mąstydamas apie Gelbėtojo meilės galią, jis liudijo: „Mūsų palaimų daugėja, kai savo meile dalijamės su savo artimu.“⁶

Visą gyvenimą dalyvavęs misionieriškame darbe ir raginęs šventuosius daryti taip pat, Prezidentas Bensonas gali patvirtinti: „Aš patyriau misionieriško darbo džiaugsmą. Visame pasaulyje nėra kito tokio darbo, kuris galėtų žmogui atnešti daugiau džiaugsmo ir laimės.“⁷

„Noriai skiriame savo laiko ir priemonių, kuriomis [Viešpats] gali mus palaiminti, Jo karalystės […] įkūrimui“

Ezros Tafto Bensono mokymai

Pasaulis alksta tikrosios religijos, o mes ją turime.

Atrodo, kad po šlovingo Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus pasirodymo Džozefui Smitui, pirma didi sugrąžintajai Bažnyčiai uždėta pareiga buvo nešti Evangeliją į pasaulį – visiems mūsų Tėvo vaikams.

Tai tikrai buvo nepaprastos svarbos didi drama – pasiaukojimo, džiaugsmo, sunkumų, drąsos ir, svarbiausia, meilės žmonėms drama. Niekur ant žemės veido nerasite žmogiškos dramos, kuri jai prilygtų. Taip, kad būtų vykdomas šis meilės darbas, reikėjo kraujo, prakaito ir ašarų. Kodėl mes jį vykdome? Todėl, kad dangaus Dievas tai įsakė; todėl, kad Jis myli Savo vaikus, ir tai Jo valia, kad milijonai pasaulio žmonių turėtų galimybę išgirsti ir savo laisva valia priimti šlovingus, gelbstinčius ir išaukštinančius Jėzaus Kristaus Evangelijos principus ir pagal juos gyventi.⁸

Esu įsitikinęs, kad pasauliui reikia, reikia labiau nei bet ko kito, Jėzaus Kristaus Evangelijos, o pasaulio žmonės nori to, ką gali duoti Evangelija, bet jie to nesuvokia. Jie nori Evangelijos teikiamo inkaro, padedančio išspręsti problemas, su kuriomis susidūrė, atnešančio jiems saugumo ir vidinės ramybės jausmus. Evangelija yra vienintelis atsakas į pasaulio problemas, mano broliai ir seserys!⁹

Tik Evangelija išgelbės pasaulį nuo susinaikinimo nelaimės. Tik Evangelija suvienys visų rasių ir tautybių žmones taikai. Tik Evangelija atneš džiaugsmą, laimę ir išgelbėjimą žmonijos šeimai.“¹⁰

Pasaulis alksta tikrosios religijos, o mes ją turime.¹¹

Mes trokštame pasidalinti su pasauliu šlovinga žinia, kad per Dievą Tėvą ir Jo Sūnų Jėzų Kristų buvo atkurta Dievo karalystė. Tai didingiausia žinia nuo pat Jėzaus Kristaus prisikėlimo.¹²

Nuolankiai, su dėkingumu priimame šią svarbią Bažnyčiai uždėtą pareigą. Esame laimingi, kai drauge su mūsų Dangiškuoju Tėvu dirbame didį Jo vaikų išgelbėjimo ir išaukštinimo darbą. Noriai skiriame savo laiko ir priemonių, kuriomis Jis gali mus palaiminti, Jo karalystės žemėje įkūrimui. Žinome, kad tai mūsų pirmutinė pareiga ir didi proga. Būtent šia dvasia pasižymėjo Jėzaus Kristaus Bažnyčios misionieriškas darbas visais laikais. Ji yra išsiskiriantis laikų pilnatvės – mūsų laikų – Evangelijos laikotarpio įvedimo ženklas. Visur, kur yra ištikimų pastarųjų dienų šventųjų, ten yra ir ši nesavanaudiško pasiaukojimo dėl didingiausio visoje žemėje reikalo dvasia.¹³

Mums skirta didi misija. Turime būti pasiruošę, tiek jauni, tiek seni. Tarp tautų turime būti kaip palaiminimas, ištikimi teisumo principams.¹⁴

Visi galime būti misionieriais, nepriklausomai nuo gyvenimo aplinkybių ar padėties.

Būdami Viešpaties Bažnyčios nariai, turime į misionierišką darbą žvelgti rimtai. Jei darbuojatės taip, kaip turėtumėte, jeigu jums patinka šis darbas, padedate gelbėti žmonių vaikų sielas.¹⁵

Dalijimasis Evangelija turėtų būti laikomas ne tik kunigystės pareiga, bet visi su dideliu džiaugsmu ir nekantrumu turėtume laukti šios patirties. Tikrasis Evangelijos dalijimosi tikslas yra atvesti sielas pas Kristų, mokyti ir krikštyti mūsų Dangiškojo Tėvo vaikus, kad su jais galėtume džiaugtis (žr. DS 18:15) mūsų Tėvo karalystėje.¹⁶

Visi turime šią didžią pareigą. Negalime jos išvengti. Tegul nė vienas vyras ar moteris negalvoja, kad dėl to, kur gyvena, dėl savo vietos visuomenėje ar dėl savo profesijos, arba padėties, yra atleistas nuo šios pareigos.¹⁷

Vaikinai ir merginos

Tikimės, kad visi vaikinai planuoja būti Viešpaties pasiuntiniais.¹⁸

Kaip ugdote berniukų didį troškimą tarnauti? Jūs nelaukiate […] norėdami padėti jiems apsispręsti, ar vykti tarnauti į misiją. Jūs padedate jiems nuspręsti vykti, kai jie yra devynerių, dešimties ar vienuolikos! Namai yra vieta, kur prasideda vaikinų pasiruošimas. Kiekvienas vaikinas tarnauti turėtų būti paruoštas savo namuose.

Ankstyvas ruošimas apima berniuko mokymą, kaip melstis, Mormono Knygos ir kitų Raštų istorijų skaitymą jam, namų vakarus, per kuriuos galima suteikti jam [galimybę mokyti] dalį pamokos, jo mokymą moralinės švaros principų, taupomosios sąskaitos jo būsimai misijai atidarymą, jo mokymą, kaip dirbti, ir progų tarnauti kitiems suteikimą.¹⁹

Norime tokių į misiją atvykstančių vaikinų, kurie gali tarnauti „iš karto“, kurių tikėjimas gimė per asmeninį teisumą ir švarų gyvenimą, kad jie galėtų patirti didingą ir vaisingą misiją.²⁰

Viešpats nori, kad kiekvienas vaikinas tarnautų nuolatinėje misijoje. […] Vaikinas negali atlikti nieko svarbesnio. Mokykla gali palaukti. Išsimokslinimas gali būti atidėtas. Profesiniai tikslai gali būti nukelti vėlesniam laikui. Taip, netgi santuoka šventykloje turėtų palaukti, kol vaikinas garbingai atitarnaus nuolatinės misijos Viešpačiui laiką.

[…] Merginos […] taip pat gali turėti progą tarnauti nuolatinėje misijoje. Aš dėkingas, kad mano amžinoji porininkė tarnavo misijoje Havajuose prieš mums susituokiant Solt Leiko šventykloje, ir esu patenkintas, kad mano trys anūkės tarnavo nuolatinėse misijose. Kai kurie vieni iš geriausių mūsų misionierių yra jaunos seserys.²¹

Vyresnio amžiaus misionieriai

Mums reikia daugiau vyresnio amžiaus misionierių misionieriškoje tarnystėje.²²

Daug vyresnio amžiaus porų galėtų tarnauti misijoje. Taip darydami jie pamatys, kad misija taip laimina jų vaikus, vaikaičius ir provaikaičius, kaip neįmanoma palaiminti kitu būdu. Tai parodys nuostabų pavyzdį jų palikuonims.²³

Daug porų gali patvirtinti, kad jų misionieriška tarnystė buvo laimingiausias kartu praleistas laikas, nes jie buvo visiškai pasišventę vienam tikslui – misionieriškam darbui.²⁴

Nariai misionieriai

Turime pabrėžti, kad reikia daugiau narių, atliekančių misionierišką darbą. Patirtis įrodė, kad tai yra vaisingiausias misionieriškas darbas. Narių misionieriškas darbas yra vienas iš didžiųjų mūsų narių asmeninio augimo raktų. Esu įsitikinęs, kad narių misionieriškas darbas pakels dvasingumą visose apylinkėse, kur bus dirbamas.²⁵

„Viešpats tikisi, kad būsime misionieriai“

Kiek laiko jau praėjo nuo tada, kai pakvietėte kaimyną į sakramento susirinkimą, kuolo konferenciją ar namų vakarą jūsų namuose? Kiek laiko praėjo nuo tada, kai paskutinį kartą rimtai kalbėjotės apie Evangeliją? Tai geriausi potyriai.²⁶

Viešpats palaikys savo misionierišką pareigą vykdančius narius, jeigu tik jie turės tikėjimo pamėginti.²⁷

Atėjo laikas pakelti savo akis, pamatyti šio didingo darbo reikšmingumą. Viešpats to iš mūsų tikisi. Nepakanka tiesiog būti šios Bažnyčios nariais ir lankyti sakramento susirinkimus, mokėti savo dešimtinę, remti gerovės programą. Visa tai yra gerai, bet to nepakanka. Viešpats tikisi, kad būsime misionieriai, gyvensime pagal Evangeliją – taip, visa širdimi, ir padėsime statyti Jo karalystę.²⁸

Mormono Knyga yra tas didis pavyzdys, kuriuo turime remtis savo misionieriškame darbe.

Mormono Knyga skirta tiek nariui, tiek ir nenariui. Kartu su Viešpaties Dvasia Mormono Knyga yra didžiausias Dievo mums suteiktas įrankis pasauliui atversti. Jei norime pjauti sielų derlių, privalome naudotis įrankiu, kurį Dievas sukūrė tai užduočiai – Mormono Knyga.

Mormono Knygos skaitymas geriausiai įtikina mus vykti į misiją. Mums reikia daugiau misionierių. Taip pat mums reikia geriau pasiruošusių misionierių, atvykstančių iš apylinkių, skyrių ir namų, kuriuose jie pažįsta ir pamilsta Mormono Knygą. Mums reikia misionierių, turinčių degantį liudijimą apie jos dieviškumą, galinčių su Dvasia kviesti besidominčiuosius skaityti ir apmąstyti jos puslapius, patikimai žinančių, kad Viešpats jiems apreikš jos tikrumą Šventosios Dvasios galia. Mums reikia misionierių, kurie atitiktų mūsų žinią.²⁹

Mormono Knyga yra tas didis pavyzdys, kuriuo turime remtis savo misionieriškame darbe. Ji rodo, kad Džozefas Smitas buvo pranašas. Joje užrašyti Kristaus žodžiai, o jos didi misija – atvesti žmones pas Kristų. Visi kiti dalykai yra antraeiliai. Svarbiausias Mormono Knygos klausimas toks: „Ar norėtumėte daugiau sužinoti apie Kristų?“ Mormono Knyga yra efektyviausias pasiruošusių priimti Evangeliją žmonių paieškos įrankis. Joje nėra to, kas „patinka pasauliui“, todėl pasaulietiškiems žmonėms ji neįdomi. Ji yra didysis sietas (žr. 1 Nefio 6:5).

Yra skirtumas tarp atsivertusiojo, kuris pastatytas ant Kristaus uolos per Mormono Knygą ir toliau laikosi geležinės lazdos, ir atsivertusiojo, kuris to nedaro.³⁰

Negalime užmiršti, kad pats Viešpats Mormono Knygą davė kaip Savo pagrindinį liudininką. Mormono Knyga vis dar yra mūsų galingiausias misionieriškas įrankis. Naudokime jį.³¹

Jei norime sėkmingai dirbti misionierišką darbą, turime gauti Dvasios, įgyti nuolankumo, mylėti žmones ir uoliai darbuotis.

Kartais misionieriai klausia: „Kaip galiu sėkmingai tai daryti? Kaip žmogus tampa veiksmingu misionieriumi?“ Štai keturi išmėginti sėkmingo misionieriško darbo metodai tiek misionieriams, tiek ir nariams.

Pirma, stenkitės gauti Dvasią.

Norėdami sėkmingai vykdyti šį darbą, privalome turėti Viešpaties Dvasią. Esame mokomi, kad Dvasia negyvens nešvariose palapinėse. Todėl vienas iš mūsų svarbiausių prioritetų yra pasirūpinti, kad mūsų asmeninis gyvenimas būtų tvarkoje. Viešpats pareiškė: „Būkite švarūs jūs, kurie nešate Viešpaties indus“ (Doktrinos ir Sandorų 38:42).

Gelbėtojas davė mums Savo įstatymą dėl Jo Evangelijos mokymo: „Ir per tikėjimo maldą jums bus duota Dvasia; ir jei Dvasios negausite, jūs nemokysite“ (Doktrinos ir Sandorų 42:14).³²

Jei rinktume vieną žinią, kurią kartojau savo broliams iš Dvylikos, ta žinia būtų, kad viskas priklauso nuo Dvasios. Svarbiausia yra Dvasia. Nežinau, kaip dažnai aš tai sakau, bet niekada nepabosta kartoti: visų svarbiausia yra Dvasia.³³

Antra, įgykite nuolankumo.

Viešpats sakė, kad šiame darbe negalės padėti niekas kitas, kaip tik tas, kuris bus nuolankus ir kupinas meilės (žr. Doktrinos ir Sandorų 12:8). Tačiau nuolankumas nereiškia silpnumo. Jis nereiškia baikštumo, nereiškia baimės. [Galime] būti nuolankūs ir kartu bebaimiai. [Galime] būti nuolankūs ir kartu drąsūs. Nuolankumas reiškia pripažinimą, kad esame priklausomi nuo aukštesnės galios, kad Viešpaties darbe mums nuolat būtina Jo parama.³⁴

Šio darbo negalime daryti vieni. Tai yra Jo darbas. Tai Jo Evangelija. Mums būtina Jo pagalba. Prašykite jos, gyvenkite taip, kad būtumėte jos verti, išliekite savo sielą Viešpačiui, kad ją gautumėte.³⁵

Trečia, mylėkite žmones.

Turime ugdyti savyje meilę žmonėms. Mūsų širdys turi būti kupinos užuojautos jiems dėl tyros meilės Evangelijai, dėl troškimo pakylėti, sustiprinti juos, nukreipti juos link aukštesnio, subtilesnio gyvenimo ir galiausiai link išaukštinimo celestialinėje Dievo karalystėje. Mes pabrėžiame geras žmonių, su kuriais bendraujame, savybes ir mylime juos kaip Dievo vaikus, kuriuos myli Viešpats. […]

Nebūsime veiksmingi, kol neišmoksime užjausti visų mūsų Tėvo vaikų – kol neišmoksime jų mylėti. Žmonės jaučia, kai yra mylimi. Daugelis trokšta meilės. Kai užjausime juos, jie atsimokės mums savo gera valia. Taip mes susirasime draugų.³⁶

Mums […] duotas didis įpareigojimas mylėti savo artimus. Tai antrasis iš dviejų didžių įsakymų. Daugelis mūsų artimųjų [arba kaimynų] dar nėra Bažnyčios nariai. Privalome būti geri kaimynai. Turime mylėti visus savo Tėvo vaikus ir bendrauti su jais.

Karštai meldžiu, kad būtume pripildyti Dievo meilės savo aplinkiniams!³⁷

Ketvirta, uoliai darbuokitės!

Jei norime išlaikyti su savimi Dvasią, turime darbuotis. Nėra didesnio džiaugsmo ar pasitenkinimo, kaip po sunkios darbo dienos žinoti, kad padarėme viską, ką galėjome.

Viena didžiausių misionieriško darbo paslapčių yra darbas! Jeigu misionierius dirba, jis gaus Dvasios; jeigu jis gaus Dvasios, jis mokys su Dvasia; jeigu jis mokys su Dvasia, jis pasieks žmonių širdis ir bus laimingas. […] Darbas, darbas, darbas – nėra tinkamo pakaitalo, ypač misionieriškame darbe.³⁸

Žinau, kad Dievas gyvas. Tai yra Jo darbas. Jis vėl paskelbė iš dangaus žinią visam pasauliui; ne vien saujelei pastarųjų dienų šventųjų, bet visiems mūsų broliams ir seserims, tiek Bažnyčioje, tiek ir ne. Tesuteikia mums Dievas stiprybės nešti šią žinią pasauliui, gyventi pagal Evangeliją, palaikyti Bažnyčios standartus, kad turėtume teisę į pažadėtąsias palaimas.³⁹

Pasiūlymai, kaip studijuoti ir mokyti

Klausimai

Kodėl pasauliui Evangelijos reikia „labiau nei bet ko kito“? (Pavyzdžių ieškokite 1 poskyryje.) Kokių sugrąžintų tiesų, jūsų manymu, pasaulis ypač alksta?
Skaitydami 2 poskyrį, apmąstykite tą patarimą, kuris tinka jums ir jūsų šeimai. Kaip visi mes galime, nepriklausomai nuo savo gyvenimo aplinkybių, dalintis Evangelija? Kaip galime pasiruošti nuolatinei misionieriškai tarnystei? Kaip galime padėti kitiems pasiruošti nuolatinei misionieriškai tarnystei?
Prezidentas Bensonas sakė, kad Mormono Knyga yra „didžiausias Dievo mums suteiktas įrankis pasauliui atversti“ (3 poskyris). Gal matėte, kaip žmonės atsivertė studijuodami Mormono Knygą? Kaip galėtume geriau dalintis Mormono Knyga?
Prezidentas Bensonas pateikė „keturis išmėgintus sėkmingo misionieriško darbo metodus“ (4 poskyris). Kodėl, jūsų manymu, šie metodai atneša sėkmę misionieriškame darbe? Kokius žmonių, besilaikančių šių principų, pavyzdžius matėte?

Susijusios Raštų ištraukos

Morkaus 16:15; 1 Timotiejui 4:12; Almos 17:2–3; 26:1–16; DS 4; 12:7–9; 15:4–6; 88:81; 123:12–17

Pagalba studijuojant

„Dalinkitės tuo, ko išmokstate. Taip darant, jūsų mintys aiškės, o jūsų sugebėjimas atsiminti didės“ (Teaching, No Greater Call [1999], 17).