21 skyrius

Materialinės ir dvasinės gerovės principai

„Viskas, kas susiję su ekonomine, socialine ir dvasine žmonijos šeimos gerove, yra ir visada bus Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios reikalas.“

Iš Ezros Tafto Bensono gyvenimo

1936 metais, žmonėms visame pasaulyje kovojant su ekonominiais Didžiosios depresijos sunkumais, Pirmoji Prezidentūra pristatė naują gerovės programą. Ši programa, pavadinta Bažnyčios saugumo planu, buvo sukurta ne tam, kad skurstantiesiems dalintų pašalpas, bet „kad padėtų žmonėms padėti sau patiems“.¹ Kurdami šią programą Pirmoji Prezidentūra ir kiti Bažnyčios vadovai mokė pamatinių uolaus darbo, savęs išlaikymo ir tarnavimo kitiems principų. Jie skatino Bažnyčios narius mokėti dešimtinę ir pasninko atnašas, gaminti ir kaupti maisto produktus, vengti nebūtinų skolų ir taupyti pinigus ateities poreikiams.

Tuo metu Prezidentas Ezra Taftas Bensonas tarnavo patarėju Aidaho Boisio kuolo prezidentūroje. Be to, jis buvo ekonomistas, rinkodaros specialistas ir Aidaho valstijos ūkio valdymo specialistas. Jis priėmė savo kuolo prezidento pavedimą dalyvauti susirinkime, kuriame buvo pristatomas Bažnyčios saugumo planas. Vėliau jis prisiminė: „Mano siela iš visos širdies priėmė viską, ką išgirdau tą dieną. Grįžau į Boisio kuolą ir pasakiau savo broliams, kad ši paskelbta programa yra prasminga ekonominiu, dvasiniu ir socialiniu požiūriu, ir išreiškiau įsitikinimą, kad Bažnyčios žmonės iš visos širdies priims ją ne tik kaip kažką prasmingo, bet ir reikalingo.“²

Praėjus dviem mėnesiams po to, kai Prezidentas Bensonas pristatė šią programą savo kuolui, „buvo vykdoma daugybė gerovės projektų: viena apylinkė pasodino daugybės hektarų sodą, kita pasodino 6 hektarus cukrinių runkelių, o dar kitos apylinkės Paramos bendrija konservavo maistą ir siuvo dygsniuotas antklodes ir drabužius. [Viena apylinkė] netgi pasistatė nedidelį konservų fabrikėlį.“³

Vyresnysis Ezra Taftas Bensonas, dešinėje, su prezidentu Maksu Zimeriu, veikiančiuoju Šveicarijos misijos prezidentu, tikrina paramai skirtus reikmenis Ženevoje, Šveicarijoje, 1946

Platų šios gerovės programos poveikį Prezidentas Bensonas pamatė po 10 metų. Kaip Dvylikos Apaštalų Kvorumo narys, jis buvo paskirtas pirmininkauti Bažnyčiai Europoje netrukus po Antrojo pasaulinio karo. Tose karo nusiaubtose šalyse jis vadovavo Bažnyčios pastangoms tiekti prekes, padedančias žmonėms vėl tapti ekonomiškai nepriklausomiems. Jis papasakojo, kas atsitiko, kai pirmoji Bažnyčios siunta su parama pasiekė Vokietiją, Berlyną:

„Pakviečiau veikiantįjį misijos prezidentą Ričardą Ranglaką eiti kartu su manimi. Nuėjome į seną apgriuvusį sandėlį, kuriame, saugomos ginkluoto sargybinio, buvo laikomos tos brangios paramai skirtos prekės. Tolimajame sandėlio gale pamatėme vos ne iki lubų sukrautas dėžes.

„Ar šiose dėžėse maistas? – paklausė Ričardas. – Norite pasakyti, kad tos dėžės pilnos maisto?“

„Taip, mano broli, – atsakiau. – Maisto, rūbų ir patalynės. Ir, tikiuosi, kažkiek medicininių reikmenų.“

Mudu su Ričardu nukėlėme vieną dėžę. Atidarėme ją. Ji buvo pilna paprasčiausio iš visų maisto produktų – džiovintų pupų. Jas pamatęs, tas geras žmogus įkišo plaštakas į pupas ir leido joms išbyrėti pro pirštus, tada kaip vaikas apsiašarojo iš dėkingumo.

Atidarėme kitą dėžę, pilną skaldytų grūdų, nieko daugiau ir nieko mažiau, lygiai tokių, kaip Viešpats sukūrė ir paskyrė, kad būtų. Paėmęs žiupsnelį, pridėjo sau prie lūpų. Po akimirkos jis pažvelgė į mane savo ašarotomis akimis – maniškės taip pat buvo drėgnos – ir lėtai purtydamas galvą pasakė: „Broli Bensonai, sunku patikėti, kad niekada mūsų nematę žmonės gali tiek daug dėl mūsų padaryti.“

Tai Viešpaties sistema! Tai broliškos meilės ir noraus pasiaukojimo motyvuojamos savanoriškos aukos, tai pagalba kitiems, kad galėtų padėti sau patys. Tokia tarnystė užtikrina nukentėjusiesiems galimybę neprarasti orumo ir savigarbos.“⁴

Ezros Tafto Bensono mokymai

Viešpats trokšta ir yra pasiryžęs laiminti Savo žmones materialiai ir dvasiškai.

Aš suprantu, mano broliai ir seserys, kad kalbėdamas apie materialius dalykus, Viešpats sakė:

„Man viskas yra dvasiška, ir niekada aš nesu davęs jums įsakymo, kuris būtų laikinasis. […]“ [DS 29:34.]

Savaime suprantama, tikslas yra dvasinis. Tačiau mes gyvename materialiame, fiziniame, laikiname pasaulyje. […]

Žmogus dvilypė būtybė, žemiškas ir dvasinis, ir ankstyvuosiuose apreiškimuose Savo žmonėms Viešpats daug kartų naudojosi proga, kad duotų nurodymus ir įsakymus, susijusius su žemiškaisiais dalykais. Jis vadovavo šventiesiems ir Bažnyčios vadovams perkant žemes ir kitą turtą, statant šventyklas; netgi įkuriant spaustuvę bei parduotuvę ir statant svečių namus „išvargusiam keliautojui“ [žr. DS 124:22–23]. Didžiame apreiškime, žinomame kaip Išminties Žodis, Jis ne tik nurodė, kas gera žmogui, o kas ne, bet ir nusakė planą, kaip šerti gyvulius, kurį per daugiau nei šimtą metų palaipsniui patvirtino žmogaus moksliniai tyrinėjimai [žr. DS 89]. Viskas, kas veikia žmogaus gerovę, visada buvo ir visada bus Bažnyčios reikalas. Mūsų žmonėms visuomet buvo patariama dėl materialinių reikalų. […]

Mano broliai ir seserys, svarbu, kad išlaikytume aiškų mąstymą! Visada atminkime, kad visi materialiniai dalykai yra tik priemonės siekiant didingesnio tikslo, kad tas tikslas yra dvasinis, nors Viešpats trokšta ir yra pasiryžęs laiminti Savo žmones materialiai. Taip Jis nurodė daugelyje apreiškimų. Daugelį kartų Jis pabrėžė, kad turėtume melstis dėl savo pasėlių, dėl savo gyvulių, dėl savo šeimynų, savo namų ir šauktis Viešpaties palaimų savo materialiniams reikalams. Ir Jis pažadėjo, kad lauks ir bus pasiruošęs, ir pasiryžęs palaiminti mus. […]

Viešpats už mus nedarys to, ką galime ir turime padaryti patys. Bet Jo tikslas yra pasirūpinti Savo šventaisiais. Viskas, kas susiję su ekonomine, socialine ir dvasine žmonijos šeimos gerove, yra ir visada bus Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios reikalas.⁵

Visais atžvilgiais vykdydami gerovės programą, privalome nepamiršti pagrindinio jos sukūrimo tikslo. Tas išsakytas tikslas yra „kiek tik įmanoma sukurti sistemą, kuri padėtų nugalėti tingumo prakeiksmą, priklausomybę nuo pašalpų ir tapti mūsų žmonėms nepriklausomiems, darbštiems ir ugdytų savigarbą. Bažnyčios tikslas yra padėti žmonėms, kad jie galėtų padėti sau patys. Darbas vėl turi tapti vyraujančiu mūsų Bažnyčios narių gyvenimo principu.“⁶

Bažnyčios gerovės programos stiprybė glūdi kiekvienos šeimos pastangose sekti įkvėptais Bažnyčios vadovų nurodymais ir atitinkamai pasiruošti save išlaikyti patiems. Dievas nori, kad Jo šventieji taip pasiruoštų, „kad bažnyčia [kaip sakė Viešpats] galėtų stovėti nepriklausoma virš visų kitų kūrinių, esančių žemiau celestialinio pasaulio“ (DS 78:14).⁷

Raštuose pateikiamas palyginimas apie penkias paikas ir penkias protingas mergaites [žr. Mato 25:1–13] primena, kad žmogus gali laukti pernelyg ilgai prieš mėgindamas sutvarkyti savo dvasinius ir žemiškus namus. Ar mes pasiruošę?⁸

Per energingą, kryptingą, nesavanaudišką darbą įgyjame gyvenimui būtinus dalykus ir ugdome dieviškas savybes.

Vienas pirmųjų principų, apreikštų iš Edeno sodo išvaromam tėvui Adomui, buvo: „Savo veido prakaitu valgysi duoną, kol sugrįši žemėn“ (Pradžios 3:19). Viskas, ką gyvenime įgyjame materialaus, ateina kaip darbo ir Dievo apvaizdos rezultatas. Vien darbas atneša gyvenimui būtinus dalykus.⁹

Dievas įsakė žmogui duoną užsidirbti savo prakaitu, ne kažkieno kito.¹⁰

Mūsų Evangelija yra darbo Evangelija, kryptinga, nesavanaudiška ir vykdoma tikros Kristaus meilės dvasioje. Tik taip galime ugdyti savyje dieviškas savybes. Tik taip galime tapti vertais įrankiais Viešpaties rankose, kad laimintume kitus per tą galią, kuri gali vesti vyrus ir moteris ir keisti jų gyvenimus į gerą.

Turėtume būti nuolankiai dėkingi už šį iššūkį, šį paveldą, šią tarnavimo ir gausaus atlygio galimybę. Kokie laimingi tie, kurie gali laikytis Viešpaties plano, kad tobulintų šią galią ir naudodami ją laimintų kitus! Būtent taip darė Kristus. Būtent taip daryti esame privilegijuoti ir mes.¹¹

Gaunantieji Bažnyčios paramą, prieš pelnydami finansinę ar kitokią paramą iš pasninko atnašų, turėtų kiek galėdami dirbti, kad išlaikytų save patys. Kai nesuteikiama prasmingo darbo galimybė, kai žmonės nėra skatinami dirbti, susikuria demoralizuojanti Bažnyčios pašalpų sistema ir tikslas, dėl kurio buvo sukurta gerovės programa, nutolsta. Dangaus įstatymas, o jo čia, žemėje, mes iki galo dar neišmokome, yra toks, kad negalite visą laiką padėti žmonėms darydami už juos tai, ką jie gali ir turėtų daryti patys.¹²

Turėtume prašyti Viešpaties palaiminimų visam tam, ką darome, ir neturėtume daryti nieko, kam neprašytume Jo palaiminimo. Neturėtume tikėtis, kad Viešpats už mus padarys tai, ką galime padaryti patys. Aš tikiu tikėjimu ir darbais, ir kad žmogų, kuris dirba stengdamasis įgyti tai, ko melsdamasis prašo, Viešpats laimins gausiau nei žmogų, kuris vien tik meldžiasi.¹³

Aktyvus, tikslingas darbas laiduoja stiprią sveikatą, pagirtinus pasiekimus, švarią sąžinę ir malonų miegą. Darbas žmogui visada yra naudingas. Linkiu jums su tinkama pagarba žvelgti tiek į protu, širdimi, tiek ir į rankomis atliekamą darbą. Linkiu visada mėgautis sąžiningo triūso nešamu pasitenkinimu. […] Vien norai ar svajonės niekada nenuves jūsų į dangų. Turite sumokėti reikiamą kainą sunkiu darbu, pasiaukojimu ir doru gyvenimu.¹⁴

Gamindami ir kaupdami maisto produktus gauname naudą iš karto ir pasirūpiname ateities poreikiais.

Ar kada nors susimąstėte, kas atsitiktų jūsų bendruomenei ar tautai, jei transportas būtų paralyžiuotas arba kiltų karas ar depresija? Iš kur jūs ir kaimynai gautumėte maisto? Kiek ilgai netoliese esanti maisto prekių parduotuvė – ar prekybos centras – tenkins jūsų bendruomenės poreikius?

Netrukus po Antrojo pasaulinio karo Pirmoji Prezidentūra pašaukė mane vykti į Europą iš naujo įkurti mūsų misijas ir sukurti programą, kaip šventiesiems dalinti maistą ir rūbus. Gerai atsimenu žmones, kurie kiekvieną rytą lipdavo į traukinius su visokiausiais blizgučiais rankose ir važiuodavo į kaimus, kad iškeistų juos į maistą. Vakarais traukinių stotyje būdavo gausybė žmonių, pilnomis rankomis vaisių ir daržovių, ir daugybė žviegiančių kiaulių ir vištų. Niekada negirdėjote tokio sambrūzdžio. Be abejo, tie žmonės buvo pasiryžę beveik viską išmainyti į tą prekę, kuri palaiko gyvybę, – maistą.

Beveik pamiršta ekonominį savarankiškumą kurianti priemonė yra maisto produktų gaminimas namuose. Esame pernelyg įpratę eiti į parduotuves ir pirkti, ko mums reikia. Užsiaugindami dalį savo maisto mes nemaža dalimi mažiname infliacijos poveikį mūsų pinigams. Dar svarbiau yra tai, kad mes mokomės, kaip pasigaminti maisto produktų ir įtraukiame visus šeimos narius į naudingą projektą. […]

Visi šeimos nariai gali dalyvauti gaminant maisto produktus

Norėčiau pasiūlyti jums daryti tai, ką darė kiti. Susiburkite drauge ir pasistenkite gauti leidimą naudoti laisvą sklypą kaip daržą arba išsinuomokite žemės sklypelį ir auginkite ten savo daržoves. Kai kurie vyresniųjų kvorumai darė tai kaip kvorumas, o visi dalyvavusieji gavo naudos iš daržovių ir vaisių derliaus ir palaimų dėl bendradarbiavimo ir šeimos įtraukimo į bendrą darbą. Daugelis šeimų sukasė pievelei skirtas vietas ir pasodino daržus.

Skatiname jus būti savarankiškesnius, kad, kaip Viešpats paskelbė: „Nepaisant suspaudimų, kurie jus užgrius, bažnyčia galėtų stovėti nepriklausoma virš visų kitų kūrinių, esančių žemiau celestialinio pasaulio“ (DS 78:14). Viešpats nori, kad būtume nepriklausomi ir gebantys save išlaikyti, nes tai bus negandų dienos. Jis perspėjo, iš anksto mus įspėjo apie galimus įvykius. […]

Maisto produktų gamyba yra tik dalis to daug kartų kartoto nurodymo, kad būtina kaupti maisto atsargas […] ten, kur įstatymiškai tai leidžiama. Bažnyčia nenurodo jums kokius maisto produktus kaupti. Šis sprendimas paliktas patiems nariams. […]

Apreiškimas patiems gaminti ir kaupti maisto produktus gali būti toks pat būtinas mūsų laikinajai gerovei šiandien, koks buvo būtinas apreiškimas įlipti į arką žmonėms Nojaus dienomis. […]

Planuokite savo maisto atsargas kaupti taip, kaip kaupiate lėšas taupomojoje sąskaitoje. Kas kartą gavę atlyginimą, truputį atidėkite atsargai. Konservuokite vaisius ir daržoves iš savo daržų ir sodų. Mokykitės, kaip išsaugoti maistą džiovinant ar galbūt sušaldant. Atsargų kaupimą įtraukite į savo biudžetą. Kaupkite sėklas ir turėkite pakankamai įrankių, kad atliktumėte kas reikia. Jei taupote ir planuojate pirkti antrą automobilį ar televizorių, ar kokį kitą daiktą, kuris tik prisidėtų prie jūsų patogumo ar malonumo, turėtumėte peržiūrėti savo prioritetus. Raginame jus padaryti tai su malda ir padaryti tai dabar. […]

Pernelyg dažnai mes mėgaujamės patogiu gyvenimu ir įteigiame sau, kad karo baisumai, ekonominė nelaimė, badas ir žemės drebėjimas negali čia įvykti. Tie, kurie tiki tuo, yra arba nesusipažinę su Viešpaties apreiškimais, arba jais netiki. Tie, kurie pasipūtę galvoja, kad tokios nelaimės neįvyks, kad kažkokiu būdu jos bus atidėtos dėl šventųjų teisumo, yra suklaidinti ir gailėsis įtikėję tokia iliuzija.

Viešpats mus perspėjo ir iš anksto įspėjo dėl didelio suspaudimo dienos, ir per Savo tarnus patarė mums, kaip galime pasiruošti tiems sunkiems laikams. Ar kreipėme dėmesį į Jo patarimą? […]

Mano broliai ir seserys, būkite ištikimi šiam patarimui ir būsite palaiminti – taip, labiausiai palaiminti žmonės visoje žemėje. Esate geri žmonės. Žinau tai. Bet visi turime būti geresni nei esame. Būkime tokioje padėtyje, kad gamindami maisto produktus ir juos kaupdami namuose galėtume ne tik patys prasimaitinti, bet ir kitus pamaitinti.

Telaimina mus Dievas, kad būtume pasirengę ateityje laukiančioms dienoms, kurios gali būti rūsčiausios iš visų iki šiol buvusių.¹⁵

Kai sutaupome dalį savo uždarbio ir vengiame nereikalingų skolų, į mūsų širdis ateina ramybė ir pasitenkinimas.

Pagarbiai raginčiau jus gyventi pagal pagrindinius darbo, taupumo ir savęs išlaikymo principus ir jų savo pavyzdžiu mokyti savo vaikus. […] Gyvenkite pagal savo uždarbį. Reguliariai atidėkite dalį to uždarbio santaupoms. Venkite nereikalingų skolų. Būkite išmintingi ir neskubėkite apsikrauti daiktais. Išmokite išnaudoti tai, ką turite, prieš mąstydami apie papildomus pirkinius.¹⁶

Deja, kai kurie žmonės mintyse puoselėja tam tikrus lūkesčius, kad patyrę sunkius laikus dėl to, kad buvo neišmintingi ir išlaidžiai tvarkė savo išteklius, ir gyveno ne pagal galimybes, pagalbos turėtų kreiptis į Bažnyčią ar į šalies valdžią. Kai kurie mūsų nariai pamiršta pagrindinį Bažnyčios gerovės plano principą, kad „joks tikras pastarųjų dienų šventasis, būdamas fiziškai pajėgus, savanoriškai neperkels kitam savęs išlaikymo naštos.“ […]

Labiau nei kada nors anksčiau turime išmokti ir taikyti ekonominio savęs išlaikymo principus. Nežinome, kada mūsų gyvenimo aplinkybes paveiks tokia krizė kaip liga ar bedarbystė. Tikrai žinome, kad Viešpats ateityje paskyrė pasaulines katastrofas ir davė ženklus bei iš anksto įspėjo mus būti pasiruošusius. Todėl broliai ne kartą pabrėžia „grįžimo prie pagrindų“ programą, susijusią su materialine ir dvasine gerove.¹⁷

Viešpats nori, kad Jo šventieji būtų laisvi ir nepriklausomi ateityje laukiančiomis lemiamomis dienomis. Tačiau joks finansinėje vergijoje esantis žmogus nėra iš tikrųjų laisvas.¹⁸

Karalių knygoje skaitome apie moterį, kuri raudodama atėjo pas pranašą Eliziejų. Jos vyras buvo miręs, o ji, būdama skolinga, negalėjo tos skolos sumokėti. Skolintojas buvo pakeliui, kad paimtų jos du sūnus ir parduotų į vergiją.

Dėl Eliziejaus padaryto stebuklo ji įgijo daug aliejaus. Tada jis jai pasakė: „Eik, parduok aliejų ir apmokėk skolas. O iš to, kas liks, tu ir tavo vaikai galite gyventi“ (žr. 2 Kar 4:1–7).

„Apmokėk skolas ir gyvenk.“ Kokie vaisingi visada buvo šie žodžiai! Kokį išmintingą patarimą jie neša mums šiais laikais! […]

Daugelis žmonių netiki, jog kada nors vėl įvyks rimtas nuosmukis. Tikėdamiesi, kad visada turės darbą ir pastoviai gaus atlyginimą, todėl jausdamiesi saugūs, jie skolinasi savo būsimų pajamų sąskaita, negalvodami apie tai, ką darys, jei praras darbą arba dėl kokių nors priežasčių neteks pajamų. Bet autoritetingiausi specialistai jau ne kartą sakė, jog nesame pakankamai sumanūs, kad galėtume kontroliuoti mūsų ekonomiką ir išvengti sunkių laikotarpių. Anksčiau ar vėliau tokie laikotarpiai ateis.

Kita priežastis, kodėl skolinimasis auga, yra netgi rimtesnė ir kelia didesnį susirūpinimą. Tai materializmo, atsidavimo dvasinėms vertybėms priešingybės, augimas. Daugybė šeimų, norėdamos „pasirodyti prieš kitus“, skolon įsigis didesnį ir brangesnį nei jiems reikia namą prabangioje kaimynystėje. […] Gyvenimo lygiui kylant, ši pagunda didėja su kiekvienu nauju rinkoje pasirodančiu prietaisu. Rafinuoti, kruopščiai suplanuoti šiuolaikinės reklamos metodai nukreipti į silpniausias vartotojų priešinimosi vietas. Todėl, deja, stiprėja jausmas, kad materialines gėrybes reikėtų turėti dabar, nelaukiant, netaupant, nieko neaukojant.

Dar blogiau yra tai, kad didelė įsiskolinusių šeimų dalis įvykus nelaimei neturi visiškai jokio likvidžiojo turto [santaupų]. Kokių vargų jie prisišauktų, jeigu jų pajamų šaltinis staiga išsektų ar rimtai sumažėtų! Visi pažįstame šeimų, kurios skolon įsigijo daugiau, nei galėjo sumokėti. Žmonės tokiais atvejais patiria didžiulę širdgėlą.¹⁹

Gyvendami ne pagal savo uždarbį galime patirti „didžiulę širdgėlą“

Visgi aš nesakau, kad visos skolos yra blogis. Žinoma, ne. Išmintingas skolinimasis verslui yra viena iš augimo dalių. Išmintingai paimta paskola būstui yra rimta pagalba šeimai, kuri turi skolintis, kad įsigytų namus.²⁰

Galų gale, yra lengviau gyventi pagal savo pajamas ir susilaikyti nuo skolinimosi savo būsimų išteklių sąskaita, išskyrus atvejus, kai reikia įsigyti būtiniausius dalykus, bet niekada prabangos. Nesąžininga savo ir bendruomenės atžvilgiu būti tokiems neįžvalgiems ir taip leisti pinigus, kad vos išsekus mūsų pajamų šaltiniui, turėtume kreiptis finansinės pagalbos į paramos organizacijas ar Bažnyčią.

Aš iškilmingai raginu jus nesupančioti savęs skolomis, kurios dažnai yra pernelyg didelės. Taupykite dabar ir nusipirkite vėliau, ir jūs gyvenime pasieksite daug daugiau. Išsaugosite pinigus nemokėdami didelių palūkanų ir kitų mokesčių, o taip sutaupyti pinigai gali suteikti jums galimybę vėliau nupirkti tai, ko reikia, su žymia nuolaida.

[…] Priešinkitės pagundai nerti į skolas dėl turto, kuris yra daug pretenzingesnis ir erdvesnis nei jums iš tikrųjų reikia.

Būsite daug sėkmingesni, ypač jaunos, pirmuosius žingsnius žengiančios šeimos, jei pirmiausia nusipirksite mažą namą, už kurį galite tikėtis išsimokėti per palyginti trumpą laiką. […]

Neleiskite sau ar savo šeimai tapti neapsaugotiems nuo finansinių audrų. Venkite prabangių dalykų, bent laikinai, kad sukauptumėte santaupų. Kaip išmintinga yra pasirūpinti savo vaikų būsimu išsilavinimu ir savo senatve. […]

Broliai ir seserys, ramybė ir pasitenkinimas ateina į mūsų širdis, kai gyvename pagal savo lėšas. Tesuteikia mums Dievas išminties ir tikėjimo įsiklausyti į įkvėptą kunigijos patarimą išlipti iš skolų, gyventi pagal savo išteklius ir mokėti iš einamųjų pajamų – trumpiau tariant, „apmokėk skolas ir gyvenk.“²¹

Pasiūlymai, kaip studijuoti ir mokyti

Klausimai

1-ame poskyryje Prezidentas Bensonas nusako pagrindinius Bažnyčios gerovės programos principus. Kaip šių principų laikymasis prisideda prie mūsų materialinės gerovės? Kaip šių principų laikymasis prisideda prie mūsų dvasinės gerovės?
Kokią naudą atneša „energingas, kryptingas darbas“? (Pavyzdžių ieškokite 2 poskyryje.) Kas jums patinka jūsų darbe? Kaip galime padėti vaikams ir jaunimui išmokti mėgautis darbu?
Kokias palaimas gausime, jei seksime 3 poskyryje pateiktu Prezidento Bensono patarimu? Pamąstykite, ką dabar darysite, kad sektumėte šiuo patarimu.
Kodėl, jūsų manymu, išmintingas pinigų naudojimas veda prie „ramybės ir pasitenkinimo“? Ir priešingai, ką galime patirti, kai negyvename „pagal savo uždarbį“? (Žr. 4 poskyrį.)

Susijusios Raštų ištraukos

JokūboK 2:17–19; Almos 34:19–29; DS 19:35; 42:42; 75:28–29; 104:78; Mozės 5:1

Pagalba mokytojui

„Kad padėtumėte mokiniams pasiruošti atsakyti į klausimus, prieš pradėdami ką nors skaityti ar rodyti, galėtumėte perspėti, kad juos klausinėsite. […] Pavyzdžiui, galite pasakyti: „Išklausykite, kai skaitysiu šią ištrauką, kad galėtumėte pasakyti, kas joje jus labiausiai domina“ (Teaching, No Greater Call [1999], 69).