15 skyrius

Šventi tėvo ir motinos pašaukimai

„Būkime ištikimi šiai didingai tėvystės ir motinystės pareigai, šiai šventai pareigai.“

Iš Ezros Tafto Bensono gyvenimo

Savo žodžiais ir pavyzdžiu, namuose ir visame pasaulyje, Bažnyčioje ir visuomeninėje aplinkoje Prezidentas Ezra Taftas Bensonas mokė, kaip svarbu būti gerais tėvais. Jis sakė: „Ugdykite vaikus su meile ir Viešpaties pamokymais.“¹ „Dievas laiko tėvus atsakingus už jų prievaizdavimą auginant savo šeimą. Tai pati švenčiausia pareiga.“²

Prezidentas Bensonas su savo žmona Flora artimai bendradarbiavo vykdydami savo, kaip tėvų, šventas pareigas. Jie „energingai ir su entuziazmu vykdė savo pareigą auginti šeimą“.³ Jie dažnai tardavosi kartu dėl savo vaikų ir kitų reikalų. Prezidentas Bensonas sakė: „Galėjau matyti, kad greta manęs yra dvasiškai įžvalgi moteris.“⁴

Jie kartu stengėsi sukurti namus, kuriuose jų vaikai galėtų augti ir mokytis ir kur jų vaikai norėtų būti. Jų sūnus Markas sakė: „Labiau norėjau būti namuose, nei kur kitur. Jie buvo prieglobstis nuo audros. Mama teikė apsaugą, o tėtis prisidėjo savo stiprybe.“⁵

Prezidentas ir sesuo Bensonai ėmėsi savo, kaip tėvų, pareigų su malda. Markas sakė: „Mamos tikėjimas buvo didesnis už bet kurios kitos man žinomos moters tikėjimą. […] Nesu gyvenime matęs daugiau meldžiantis. Ji neatidėliodama klaupdavosi ir melsdavosi dėl savo vaikų, nesvarbu, ar tai būtų malda dėl kontrolinio darbo ar muštynių mokykloje. Tiek jos, tiek tėčio tikėjimas buvo toks paprastas.“⁶

Prezidentui Bensonui dėl jo darbo ir pareigų Bažnyčioje tekdavo dažnai išvykti iš namų, todėl Flora ėmėsi didesnės jų šešių vaikų ugdymo ir mokymo pareigų dalies. Ji labai mėgavosi motinos vaidmeniu. Ji sakė: „Namai tai mūsų meilės jausmų žemiškajame gyvenime centras.“⁷ Markas pasakojo: „Mamai labai patiko būti namuose. Ir ji mylėjo mus ne todėl, kad tai buvo jos pareiga, bet todėl, kad tai buvo jos gyvenimas.“⁸ Flora taip rašė išreikšdama savo jausmus apie buvimo motina svarbą: „Jei norite rasti didingumą, neikite prie sosto, eikite prie lopšio. Motina turi didelę galią. Tai ji formuoja širdis, gyvenimus ir charakterį.“⁹

Kai Prezidentas Bensonas išvykdavo, jis vis tiek rūpinosi savo šeima ir ją stiprino. Jis palaikė nuolatinį ryšį su jais telefonu ir laiškais. Kai būdavo namuose, leisdavo kaip įmanoma kuo daugiau laiko su jais. Jis dažnai cituodavo pasakojimą apie „užimtą tėvą, kuris valandas, praleistas žaidžiant kamuoliu su savo sūnumi, paaiškindavo taip: „Geriau tegul man dabar skauda nugarą, nei vėliau – širdį.“¹⁰

Ezra Taftas Bensonas su sūnumis Rydu ir Marku

Jis taip pat papildomai skirdavo laiko kiekvienam savo vaikui individualiai. Markas prisimena, kad tėvas pasiėmė jį su savimi į Solt Leik Sitį Jutoje, kai turėjo apsilankyti pas medicinos specialistą: „Kaip smagu buvo būti su tėčiu, buvome tik jis ir aš! Mes kalbėjomės apie ką tik aš norėjau kalbėti. Netgi būdamas berniukas žinojau, kad tėtis myli mane, nes jis būdavo su manimi ir padėdavo man būti geresniam.“¹¹

Kai tik galėdavo, Prezidentas Bensonas keliaudamas pasiimdavo savo vaikus. 1948 m. kovą jis pasiėmė savo dukrą Bonę, kuriai tuo metu buvo septyneri, į žemės ūkio darbuotojų susirinkimą Nebraskoje. „Mažos mergaitės pasitikėjimas savimi ir neįprastas tėvo elgesys, parodytas pasiimant tokį mažą vaiką į tokią ilgą kelionę vykdyti tokių išskirtinių pareigų, labai suintrigavo žiniasklaidą, todėl Bonės nuotrauka kitą rytą buvo išspausdinta pirmajame [laikraščio] puslapyje. Tačiau vyresniajam Bensonui tas nutikimas nebuvo neįprastas. Jis dažnai imdavo vaikus su savimi išvykdamas iš miesto, tiek siekdamas stiprinti gerus ryšius, tiek lavinti juos.“¹²

Ezros Tafto Bensono mokymai

Tėvo pašaukimas yra amžinas.

Tėvai, jūsų pašaukimas yra amžinas ir iš jo jūs niekada nebūsite atleisti. Bažnytiniai pašaukimai, kad ir kokie svarbūs jie būtų, savo pačia esme skirti tęstis tik tam tikrą laiką, o tada jūs atleidžiami iš pašaukimų. Bet pašaukimas būti tėvu yra amžinas, o jo svarba peržengia laiko ribas. Šis pašaukimas yra tiek laikui, tiek ir amžinybei.¹³

Tėvystės pavyzdys, ar modelis, yra mūsų Dangiškasis Tėvas. Kaip Jis elgiasi su Savo vaikais? Žinoma, kad tai žinotų, [tėvai] turi žinoti šiek tiek apie Evangeliją, didį Viešpaties planą.¹⁴

Vyrui nėra kito tokio aukšto pašaukimo, kaip būti teisiu patriarchu, susituokusiu Viešpaties namuose, pirmininkaujančiu Jo vaikams. Netgi pats Elohimas nori, kad į Jį kreiptumės „Tėve mūsų, kuris esi danguje“ (Mato 6:9; 3 Nefio 13:9).¹⁵

Tėvai turi dvasiškai vadovauti savo šeimai.

Tėvas privalo trokšte trokšti ir stengtis laiminti savo šeimą, eiti prie Viešpaties, apmąstyti Dievo žodžius ir gyventi Dvasia, kad sužinotų Viešpaties mintis ir valią, ir tai, ką jis turi daryti, kad vestų savo šeimą.¹⁶

[Tėvai], ant jūsų pečių guli šventa atsakomybė dvasiškai vadovauti savo šeimai.

Prieš kažkiek metų Dvylikos tarybos išleistoje brošiūroje mes sakėme štai ką: „Tėvystė – tai vadovavimas, pati svarbiausia vadovavimo rūšis. Taip visada buvo ir taip visada bus. Tėve, su savo amžinosios bendražygės pagalba, patarimu ir paskatinimu tu pirmininkauji namuose“ (Father, Consider Your Ways [pamphlet, 1973], 4–5). […]

Su meile Izraelio tėvams širdyje, norėčiau pasiūlyti 10 būdų, kaip tėvai gali teikti dvasinį vadovavimą savo vaikams:

1. Duokite vaikams tėviškus palaiminimus. Krikštykite ir patvirtinkite savo vaikus. Įšventinkite sūnus į kunigystę. Tai taps ryškiausiais dvasiniais jūsų vaikų gyvenimo momentais.

2. Asmeniškai vadovaukite šeimos maldoms, kasdieniniams Raštų skaitymams ir kassavaitiniams šeimos namų vakarams. Jūsų asmeniškas dalyvavimas parodys vaikams, kokia iš tikrųjų svarbi yra ši veikla.

3. Kada tik įmanoma, dalyvaukite Bažnyčios susirinkimuose kartu visa šeima. Jūsų vadovaujamas šeimyninis garbinimas yra labai svarbus vaikų dvasinei gerovei.

4. Eikite į „tėčio ir dukters“ pasimatymus arba organizuokite „tėčio ir sūnaus“ išvykas su savo vaikais. […]

5. Kurkite šeimos atostogų, kelionių ir iškylų tradicijas. Vaikai visada brangins tuos bendrų veiklų atsiminimus.

6. Reguliariai kalbėkitės su kiekvienu vaiku atskirai. Tegul jie kalba apie ką nori. Mokykite juos Evangelijos principų. Mokykite juos tikrų vertybių. Sakykite jiems, kad mylite juos. Asmeniškai su vaikais leisdami laiką, parodote jiems, kas užima svarbiausią vietą tėčio gyvenime.

7. Mokykite vaikus dirbti ir parodykite jiems pastangų dėl doro tikslo vertę. […]

8. Skatinkite gerą muziką, meną ir literatūrą savo namuose. Namai, kuriuose vyrauja subtilumo ir grožio dvasia, amžinai laimins jūsų vaikų gyvenimus.

9. Kiek leidžia atstumas, reguliariai su žmona lankykitės šventykloje. Tada vaikai geriau supras šventyklinės santuokos, šventyklinių įžadų ir amžinosios šeimos svarbą.

10. Tegul vaikai mato jūsų džiaugsmą ir pasitenkinimą, kylančius iš tarnavimo Bažnyčioje. Tai gali įkvėpti juos taip pat norėti tarnauti Bažnyčioje ir pamilti karalystę.

O, Izraelio vyrai ir tėvai, galite padaryti tiek daug savo šeimų išgelbėjimui ir išaukštinimui. Jūsų pareigos yra labai svarbios.¹⁷

„Reguliariai kalbėkitės su kiekvienu vaiku atskirai“

Kartais girdime apie kai kuriuos vyrus, netgi Bažnyčios narius, kurie mano, kad buvimas namų galva daro juos kažkuo pranašesnius ir leidžia jiems nurodinėti ir reikalauti ko nors iš šeimos.

Apaštalas Paulius pažymi, kad „vyras yra žmonos galva, kaip ir Kristus yra Bažnyčios galva“ (Efeziečiams 5:23; kursyvas pridėtas). Turėtume sekti šiuo pavyzdžiu, vykdydami pirmininkavimo namuose vaidmenį. Juk nematome, kad Gelbėtojas vestų Bažnyčią grubia ar negeranoriška ranka. Nematome, kad Gelbėtojas elgtųsi su Savo Bažnyčia nepagarbiai ar aplaidžiai. Taip pat nematome, kad Jis naudotų jėgą ar prievartą siekdamas Savo tikslų. Niekur nematome, kad Gelbėtojas darytų ką nors kita nei tai, kas ugdo, pakelia, paguodžia ir išaukština Bažnyčią. Broliai, sakau jums su visu rimtumu: Jis – tas pavyzdys, kuriuo turime sekti, kai imamės dvasinio vadovavimo savo šeimose.¹⁸

Kaip namų patriarchas, jūs turite rimtą atsakomybę vadovauti savo vaikų auklėjimui. Privalote padėti kurti namus, kuriuose galėtų būti Viešpaties Dvasia. […]

Jūsų namai turėtų šeimai būti dangus, ramybė ir džiaugsmas. Ir žinoma, nė vienas vaikas neturėtų bijoti savo tėvo – ypač kunigystę turinčio tėvo. Taigi tėvo pareiga yra paversti namus laimės ir džiaugsmo vieta. […] Galinga dorų tėvų įtaka, jiems rodant gerą pavyzdį, drausminant ir auklėjant, ugdant ir mylint vaikus, yra labai svarbi vaikų dvasinei gerovei.¹⁹

Motinos vaidmuo paskirtas Dievo.

[Motinos] yra arba turėtų būti pačia šeimos širdimi ir siela. Pasaulietiškuose ir šventuose užrašuose nėra šventesnio žodžio nei motina. Nėra kilnesnio darbo už tą, kurį atlieka gera dievobaiminga motina.

Amžinojoje šeimoje Dievas paskyrė, kad tėvas pirmininkautų namuose. Tėvai turi aprūpinti, mylėti, mokyti ir vadovauti. Motinos vaidmuo taip pat paskirtas Dievo. Motinos turi pastoti, gimdyti, maitinti, mylėti ir lavinti. Taip skelbiama apreiškimuose.²⁰

Suprantame, kad kai kurios moterys, ne dėl savo kaltės, negali gimdyti vaikų. Toms mieloms seserims kiekvienas Dievo pranašas pažadėjo, kad jos bus palaimintos vaikais amžinybėje ir galės turėti palikuonių.

Per gryną tikėjimą, nuoširdžias maldas, pasninkavimą ir ypatingus palaiminimus daugelis tų mielų seserų, jų kilniems bendražygiams jas palaikant, patyrė stebuklus savo gyvenime ir buvo palaimintos vaikais. Kitos su malda pasirinko įsivaikinti vaikus. Gerbiame tas nuostabias sutuoktinių poras už jų aukas ir tiems vaikams, kuriuos pasirinkote vadinti savais, parodytą meilę.²¹

Telaimina Dievas mūsų nuostabias motinas. Mes meldžiamės dėl jūsų. Mes palaikome jus. Mes gerbiame jus, nes jūs per amžius gimdote, ugdote, lavinate, mokote ir mylite. Pažadu jums, kad išaukštindamos kilniausią pašaukimą – būti motina Sionėje, turėsite dangaus palaimas ir „viską, ką turi Tėvas“ (žr. DS 84:38).²²

Motinos turi mylėti, mokyti ir naudingai leisti laiką su savo vaikais.

Sionės motinos, Dievo jums duoti vaidmenys yra gyvybiškai svarbūs jūsų pačių išaukštinimui ir jūsų šeimos išgelbėjimui ir išaukštinimui. Jokie už pinigus nuperkami daiktai nepakeis vaikui mamos. Praleisti laiką kartu su savo vaikais – tai pati didžiausia dovana.²³

Su meile širdyje Sionės motinoms norėčiau pasiūlyti 10 būdų, kaip mūsų motinos galėtų naudingai leisti laiką su savo vaikais.

[Pirma], kai tik įmanoma, bendraukite su savo vaikais, kai jie kur nors eina ar grįžta iš kur nors – kai jie išeina į mokyklą ar grįžta iš jos, kai eina į pasimatymus ar grįžta iš jų, kai atsiveda draugus į namus. Bendraukite su savo vaikais, nepaisydamos, ar jiems šešeri ar šešiolika metų. […]

Antra, motinos, negailėkite laiko, kad taptumėte tikra drauge savo vaikams. Klausykite, atidžiai klausykite savo vaikų. Kalbėkitės su jais, juokaukite ir juokitės kartu, dainuokite, žaiskite, verkite su jais, dažnai apkabinkite juos, nuoširdžiai juos girkite. Taip, reguliariai skirkite laiko pabūti su kiekvienu vaiku atskirai. Būkite tikra draugė savo vaikams.

Trečia, raskite laiko paskaityti ką nors savo vaikams. Nuo pat lopšio skaitykite savo sūnums ir dukterims. […] Įskiepysite savo vaikams meilę gerai literatūrai ir tikrą meilę Raštams, jeigu reguliariai jiems skaitysite.

Ketvirta, skirkite laiko melstis su vaikais. Vadovaujami savo tėvo, turėtumėte kas rytą ir kas vakarą melstis kaip šeima. Tegul vaikai pajunta jūsų tikėjimą, kai prašote jiems dangaus palaimų. Tegul ir jūsų vaikai dalyvauja šeimos maldoje bei meldžiasi asmeniškai; džiaukitės šiais jaudinančiais jų pokalbiais su savo Tėvu danguje.

Penkta, kas savaitę skirkite laiko prasmingam namų vakarui. Tegul jūsų vaikai aktyviai įsitraukia į vakaro renginius. Mokykite juos teisingų principų. Paverskite tai pastovia šeimos tradicija. […]

Šešta, kaip galima dažniau valgykite kartu. Tai darosi sunkiau padaryti, kai vaikai užauga ir tampa labiau užsiėmę. Bet drauge valgant atsiranda galimybė užsimegzti linksmam pokalbiui, papasakoti apie tos dienos planus bei veiklas, be to, atsiranda ir ypatingų progų mokyti, kadangi tėvai ir vaikai darbuojasi kartu.

Septinta, kasdien raskite laiko skaityti Raštus kartu kaip šeima. […] Šeimai drauge skaitant Mormono Knygą, namuose ypač išaugs dvasingumas ir tiek tėvams, tiek vaikams bus suteikta galia atsispirti pagundoms ir nuolatinė Šventosios Dvasios bendrystė. Pažadu jums, kad Mormono Knyga pakeis jūsų šeimos narių gyvenimą.

Aštunta, skirkite laiko, kad visa šeima galėtų ką nors veikti kartu. Organizuokite šeimos išvykas, iškylas, gimtadienio šventes bei keliones. Visa tai suteiks daug žavių akimirkų ir atsiminimų. Kada tik įmanoma, visa šeima lankykitės tuose renginiuose, kuriuose dalyvauja kuris nors šeimos narys, pavyzdžiui, mokykliniuose spektakliuose, sporto rungtynėse, viešose kalbose ar koncertuose. Eikite į bažnyčios pamaldas drauge ir sėdėkite kartu kaip šeima, kada tik galite. Motinos, padedančios savo šeimoms drauge melstis ir žaisti, [padės joms] amžinai pasilikti kartu ir laimins vaikų gyvenimus.

Devinta, motinos, skirkite laiko mokyti savo vaikus. Pasinaudokite galimybėmis mokyti valgant prie stalo, neoficialioje aplinkoje ar susitikus tam reikalui skirtu laiku, pavyzdžiui, vakare sėdint ant vaiko lovos kraštelio ar rytinio pasivaikščiojimo drauge metu. […]

Svarbiausios motinos mokymo, skirto jos vaikams, sudėtinės dalys yra jos meilė ir pamaldus rūpinimasis vaikais. Mokykite vaikus Evangelijos principų. Mokykite juos, kad verta būti geriems. Aiškinkite jiems, kaip pavojinga nusidėti. Ugdykite jų meilę Jėzaus Kristaus Evangelijai ir liudijimą apie šios Evangelijos dieviškumą.

Mokykite savo sūnus ir dukras kuklumo, mokykite juos gerbti vyriškumą bei moteriškumą. Mokykite juos lytinio tyrumo, tinkamų pasimatymų standartų, mokykite apie šventyklinę santuoką, misionierišką tarnystę bei apie bažnytinių pašaukimų priėmimo ir išaukštinimo svarbą.

Auklėkite juos taip, kad jie mėgtų dirbti ir suprastų gero išsilavinimo svarbą.

Mokykite juos suprasti, kaip svarbu rinktis tinkamas pramogas, tokias kaip geri kino filmai ir videofilmai, muzika, knygos ir žurnalai. Aptarkite narkotikų bei pornografijos pavojus ir mokykite juos taip, kad jie trokštų gyventi dorą gyvenimą.

Taip, motinos, mokykite vaikus Evangelijos namuose, prie savo namų židinio. Tai pats efektyviausias mokymas, kokį tik gali gauti jūsų vaikai. […]

Galiausiai dešimta, motinos, visada skirkite laiko nuoširdžiai rodyti meilę savo mažiems vaikams. Besąlygiška motinos meilė beveik prilygsta Kristaus meilei.

Jūsų paaugliams vaikams taip pat reikia tokios pat meilės ir dėmesio. Daugeliui mamų ir tėvų, atrodo, yra gana lengva išsakyti bei parodyti meilę savo vaikams, kai jie dar maži, tačiau vaikams augant tai darosi vis sunkiau. Su malda išspręskite šį klausimą. Neturi būti atotrūkio tarp kartų. O problemos sprendimo būdas yra meilė. Mūsų jaunimui reikia meilės ir dėmesio, o ne nuolaidžiavimo. Jiems reikia užuojautos ir supratimo, o ne mamų ir tėvų abejingumo. Jiems reikia, kad tėvai skirtų jiems laiko. Motinos švelnus mokymas ir meilė bei pasitikėjimas paaugliu sūnumi arba dukra gali tiesiogine prasme išgelbėti juos iš nelabo pasaulio.²⁴

„Raskite laiko paskaityti ką nors savo vaikams“

Ar žinote, kodėl teisios motinos taip stipriai myli savo vaikus? Nes jos daug aukojasi dėl jų. Mes mylime tuos, dėl kurių aukojamės ir mes aukojamės dėl tų, kuriuos mylime.²⁵

Tėvai ir motinos turi vieningai ir su meile kartu stengtis auginti savo vaikus.

Vyrai ir žmonos kaip bendri kūrėjai turi nekantraudami ir su malda pakviesti vaikus į savo namus. […] Palaiminti tie vyras ir žmona, kurie turi vaikų. Didžiausi gyvenimo džiaugsmai ir palaiminimai yra susiję su šeima, tėvyste bei motinyste ir pasiaukojimu. Iš tikrųjų verta visaip aukotis, kad tos mielos dvasios ateitų į namus.²⁶

Kada tėvas ir motina bendrystėje, meilėje, vienybėje vykdo jiems dangaus duotas pareigas ir vaikai tai priima su meile ir paklusdami, jaučiamas didelis džiaugsmas.²⁷

Tepadeda mums Dievas palaikyti vienam kitą. Teprasideda tai namuose, kai mes palaikysime savo šeimas. Tebūna ten ištikimybės, vienybės, meilės ir tarpusavio pagarbos dvasia. Tegu vyrai būna ištikimi savo žmonoms, atsidavę joms, mylintys jas, besistengiantys palengvinti jų naštas ir dalinasi pareiga rūpintis, lavinti ir auklėti savo vaikus. Tegu motinos ir žmonos būna nusiteikusios padėti savo vyrams, puoselėja ir palaiko juos jų kunigystės pareigose ir būna ištikimos ir atsidavusios per Dievo kunigystę joms ateinantiems pašaukimams.²⁸

Būkime ištikimi šiai didžiai tėvystės ir motinystės pareigai, kad galėtume tvirtai statyti savo namus ant amžinųjų principų, kad niekada netektų gailėtis. Niekada nebūkime neištikimi tam didžiam mums parodytam pasitikėjimui. Visuomet turėkime omenyje, kad tos dvasios, kurios įžengė į mūsų namus, yra rinktinės dvasios.²⁹

Pasiūlymai, kaip studijuoti ir mokyti

Klausimai

Prezidentas Bensonas sakė: „Tėvystės pavyzdys, ar modelis, yra mūsų Dangiškasis Tėvas“ (1 poskyris). Kaip žemiškasis tėvas gali sekti Dangiškojo Tėvo parodytu pavyzdžiu?
Apmąstykite Prezidento Bensono „10 būdų, kaip tėvai gali teikti dvasinį vadovavimą savo vaikams“, sąrašą (2 poskyris). Kaip, jūsų manymu, kiekvienas iš tų pasiūlymų gali paveikti vaikus?
Prezidentas Bensonas pareiškė: „Nėra kilnesnio darbo už tą, kurį atlieka gera dievobaiminga motina“ (3 poskyris). Kokius matėte kilnius motinystės pavyzdžius? Ką, keičiantis pasaulio požiūriui į motinystę, galime daryti, kad palaikytume kilnias ir šventas motinų pareigas?
Kuo naudingas yra tėvų ir vaikų kartu leidžiamas laikas? (Pavyzdžių ieškokite 4 poskyryje.)
Kokius žinote palaiminimus, kylančius namuose, kai tėvas ir motina vieningai vykdo savo pareigas? (Žr. 5 poskyrį.) Ką gali daryti tėvai ir motinos, kad būtų vieningesni? Kokiais būdais vieniši tėvai arba motinos gauna stiprybės, kurios jiems reikia toms pareigoms vykdyti?

Susijusios Raštų ištraukos

Patarlių 22:6; Efeziečiams 6:4; Mozijo 4:14–15; Almos 56:45–48; 3 Nefio 22:13; taip pat žr. „Šeima. Pareiškimas pasauliui“, 35602 156

Pagalba mokytojui

Dvasiškai ruošdamiesi ir pripažindami Viešpatį savo mokyme, tapsite įrankiu Jo rankose. Šventoji Dvasia išaukštins jūsų žodžius su galia“ (Teaching, No Greater Call [1999], 41).