14 skyrius

Santuoka ir šeima – paskirtos Dievo

„Šeima yra viena iš didžiausių Dievo tvirtovių prieš šių dienų blogybes. Padėkite savo šeimai išlikti stipriai, artimai ir vertai mūsų Tėvo danguje palaiminimų.“

Iš Ezros Tafto Bensono gyvenimo

Nuo santuokos pradžios Ezra ir Flora Bensonai savo namams ir šeimai suteikė didžiausią prioritetą. Dar vaikams esant mažiems jie pradėjo pabrėžti, jog nenori, kad amžinybėje jų šeimoje liktų „tuščių kėdžių“.¹ Prezidentas Bensonas šią mintį pabrėžė tarnaudamas Bažnyčios vadovu. Jis pasakė:

„Dievas norėjo, kad šeima būtų amžina. Visa siela liudiju šio pareiškimo teisingumą. Telaimina Jis mus, kad stiprintume savo namus ir kiekvieno šeimos nario gyvenimą, kad tinkamu momentu galėtume pateikti savo Dangiškajam Tėvui ataskaitą celestialiniuose namuose, jog tenai esame visi – tėvas, mama, sesuo, brolis ir visi, kurie yra vienas kitam brangūs. Visos kėdės yra užimtos. Visi grįžome namo.“²

Prezidentui ir sesei Benson pastangos stiprinti šeimą prasidėjo nuo savo santuokos puoselėjimo. Jie buvo mylintys, atsidavę ir ištikimi. Nors ir nebuvo linkę ginčytis, jie dažnai atvirai diskutuodavo.³ Jie visiškai pasitikėjo vienas kitu ir jautė, kad tai buvo viena didžiausių jų santuokos stipriųjų savybių. Prezidentas Bensonas sakė: „Aš niekada, niekada neabejojau Floros ištikimybe.“⁴

Prezidentas ir sesuo Bensonai palaikė ir stiprino vienas kitą. Prezidentas Bensonas sakė: „Flora turėjo mano ir mano potencialo viziją, kuri buvo didesnė nei kieno kito mano gyvenime. Jos tikėjimas ir palaikymas buvo didelė palaima.“⁵ Dažnai, kai jis nesijautė tinkamas savo sunkioms pareigoms, sesuo Benson nušluostydavo jo ašaras ir guosdavo jį.⁶ Palaikydama jį ji siekė Viešpaties pagalbos ir skatindavo vaikus daryti tą patį. Duktė Barbara sakė: „Dėl tėčio buvo daug meldžiamasi ir pasninkaujama.“⁷

Prezidentas ir sesuo Bensonai visada buvo ištikimi vienas kitam

Remdamiesi tvirtu savo santuokos pagrindu prezidentas ir sesuo Bensonai mokė savo vaikus amžinų šeimos ryšių svarbos. Sūnus Markas sakė: „Mūsų tėvai įskiepijo mums, vaikams, stiprius lojalumo ir meilės jausmus. Nemanau, kad tokia atmosfera natūraliai sukuriama namuose, bet ją skatina ir remia mylintys tėvas ir mama.“⁸

Bensonų šeimoje buvo tikimasi Evangelija paremto elgesio ir šeimai teikiamo pirmumo. Jie stengėsi sukurti namus, kuriuose vyrautų meilė, kuriuose mokytųsi ir augtų vaikai ir kuriuose jiems būtų linksma. Bensonai norėjo, kad jų namai būtų prieglobstis nuo pasaulio. Sūnus Rydas pasakė: „Tai nereiškia, kad nepatyrėme sunkumų. Ne visada sutarėme. Ne visada atlikdavome savo darbus. Kartais išbandydavome savo mamos kantrybę. Bet, nepaisant visko, buvo juntamas šeimos vienybės jausmas ir pastangos būti vieningiems.“⁹ Sesuo Benson pripažino: „Niekas nėra tobulas. Mes šeimoje nesiekiame išryškinti vienas kito trūkumų, bet skatiname vienas kitą tobulėti.“¹⁰

Bensonų vaikai vis dar buvo maži, kai jų tėvas buvo pašauktas tarnauti Dvylikos Apaštalų Kvorume ir susirūpino, kaip jo kelionių tvarkaraštis gali paveikti jiems skiriamą laiką. Savo dienoraštyje jis rašė: „Dažnos kelionės Bažnyčios reikalais ilgam atitrauks mane nuo mano šeimos. […] Nuoširdžiai tikiu, kad galiu būti ištikimas savo šeimai, galiu išlaikyti juos arti Bažnyčios ir vis dar vykdyti savo įsipareigojimus būdamas vienas iš visuotinių įgaliotinių. Žinau, kad tai padaryti nebus lengva.“¹¹

Tas faktas, kad tai nebuvo lengva, paskatino Prezidentą Bensoną ypač stengtis nenutolti nuo šeimos. Jis sakė: „Keletas maloniausių, didžiausią pasitenkinimą sielai teikiančių mano gyvenimo įspūdžių ir akimirkų yra susiję su namais ir šeimos ryšiais.“¹²

1957 m. būdamas Jungtinių Valstijų žemės ūkio sekretoriumi Prezidentas Bensonas leidosi į keturias savaites trukusią kelionę aplink pasaulį siekdamas užmegzti prekybinius ryšius. Kartu su juo keliavo sesuo Benson ir dukros Beverli ir Bonė. Jie aplankė 12 šalių, kuriose susitiko su valstybių vadovais ir lankėsi žymiose vietose, pabėgėlių stovyklose ir žemės ūkio įmonėse. Prezidentas Bensonas jautė, kad kelionėje pasisekė išplėsti prekybos ryšius ir pagerinti Bažnyčios reputaciją. Jiems grįžtant namo dukra Betė laukė nusileidžiančio lėktuvo. Pamačiusi tėvus ji pasileido bėgti link jų su ašaromis akyse. Jos tėvas ištiesė rankas ir meiliai paėmė į glėbį. Jis taip prisiminė: „Po tiek pasaulio stebuklų [kuriuos išvydome] ta akimirka staiga tapo geriausia per visą kelionę.“¹³

Ezros Tafto Bensono mokymai

Šeima yra pati svarbiausia organizacija laike ir amžinybėje.

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje šeima regima kaip svarbiausia organizacija laike ir visoje amžinybėje. Bažnyčia moko, kad viskas turi būti sutelkta į šeimą ir aplink ją. Ji pabrėžia, kad šeimos gyvenimo išsaugojimas laike ir amžinybėje yra aukščiau visų kitų interesų.¹⁴

Šeimai negali būti jokio tinkamo pakaitalo. Ji buvo sukurta taip seniai, kaip pasaulis. Jos misiją paskyrė Dievas.¹⁵

Jokia tauta nepakyla aukščiau savo šeimų. Ši Bažnyčia niekada nepakils aukščiau savo šeimų. Mes, kaip žmonės, nesame aukščiau savo židinių, savo namų. […] Geri namai yra civilizacijos akmeninis pamatas, kertinis akmuo. Jie turi būti saugomi. Jie turi būti stiprinami.¹⁶

Kai kurie žmonės klausia manęs, kodėl mes taip stipriai pabrėžiame namų ir šeimos svarbą, kai mus supa tiek daug didesnių problemų. Atsakymas, žinoma, yra toks, kad didesnės problemos yra tiesiog asmeninių ir šeimos problemų atspindys.¹⁷

Santuoka ir gyvenimas šeimoje yra paskirti Dievo. Amžinąja prasme išgelbėjimas yra šeimos reikalas. Dievas laiko gimdytojus atsakingus už jų prievaizdavimą auginant savo šeimą. Tai pati švenčiausia pareiga.¹⁸

Laimingose santuokose vyrai ir žmonos myli Dievą ir vienas kitą ir tarnauja Dievui ir vienas kitam.

Santuoka, namai ir šeima tai daugiau nei tik socialiniai vienetai. Juos sukūrė Dievas, o ne žmogus. Dievas pačioje pradžioje įsteigė santuoką. Pirmosios santuokos aprašyme Pradžios knygoje yra keturi svarbūs Viešpaties pareiškimai: pirma, kad negerai vyrui būti vienam; antra, kad moteris buvo sukurta, kad būtų vyrui tinkama pagalbininkė; trečia, jiedu turi tapti vienu kūnu; ir ketvirta, kad vyras turi palikti tėvą ir motiną ir glaustis prie savo žmonos (žr. Pradžios 2:18, 24).

Vėliau, tarytum pabrėždamas ankstesnį teiginį, Viešpats sako: „Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mato 19:6). Jis taip pat pasakė: „Mylėsi savo žmoną visa širdimi ir glausies prie jos ir prie nieko daugiau“ (DS 42:22).¹⁹

Raštuose skaitome: „Adomas pradėjo dirbti žemę […] kaip aš, Viešpats, jam buvau įsakęs. Ir taip pat Ieva, jo žmona, dirbo su juo. […] Jie pradėjo daugintis ir pripildyti žemę. […] Ir Adomas bei Ieva, jo žmona, šaukėsi Viešpaties vardo. […] Ir Adomas bei Ieva palaimino Dievo vardą, ir jie viską atskleidė savo sūnums ir dukterims. […] Ir Adomas bei Ieva, jo žmona, nesiliovė šauktis Dievo“ (Mozės 5:1–2, 4, 12, 16).

Iš to įkvėpto metraščio matome, kad Adomas ir Ieva parodė mums tobulą sandora paremtų santuokinių ryšių pavyzdį. Jie kartu dirbo, kartu susilaukė vaikų, kartu meldėsi ir kartu mokė savo vaikus Evangelijos. Tai modelis, kuriuo Dievas norėtų, kad sektų visi teisūs vyrai ir moterys.²⁰

Pati santuoka turi būti vertinama kaip šventa sandora Dievo akivaizdoje. Sutuoktinių pora yra įsipareigojusi ne tik vienas kitam, bet ir Dievui. Jis pažadėjo palaiminimus tiems, kurie gerbia tą sandorą.

Ištikimybė santuokos įžadams yra visiškai būtina meilei, pasitikėjimui ir ramybei. Viešpats nedviprasmiškai smerkia svetimavimą. […]

Santuokos santykiuose turi būti vadovaujamasi susivaldymo ir savikontrolės principais. Sutuoktinių poros turi išmokti suvaldyti savo liežuvius bei aistras.

Malda namuose ir malda kartu sustiprins [sutuoktinių poros] vienybę. Jums siekiant tų pačių rezultatų ir tikslų, mintys, siekiai ir sumanymai palaipsniui susijungs į viena.

Vadovavimo ir pagalbos siekite iš Viešpaties, pranašų mokymų ir Raštų, ypač tuomet, kai kyla nesutarimų ir problemų.

Dvasinis augimas kyla iš problemų sprendimo kartu, o ne bėgimo nuo jų. Šiandieninis nepaprastas individualumo skatinimas iškelia egoizmą ir atsiskyrimą. Viešpaties standartas vis dar yra dviejų asmenų tapimas „vienu kūnu“ (žr. Pr 2:24).

Laimingos santuokos paslaptis glūdi tarnavime Dievui ir vienas kitam. Santuokos tikslas yra santarvė ir vienybė, o taip pat ir saviugda. Paradoksalu – kuo daugiau vieni kitiems tarnaujame, tuo didesnis yra mūsų dvasinis ir emocinis augimas.²¹

„Meilė, kurią patiriame čia, tai […] ta medžiaga, kuri susieja šeimas kartu laikui ir amžinybei.“

Čia tinka nuostabus apaštalo Pauliaus patarimas. Jis pasakė paprastai: „Vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią“ (Efeziečiams 5:25).

Pastarųjų dienų apreiškime Viešpats vėl kalba apie šį įpareigojimą. Jis sakė: „Mylėsi savo žmoną visa širdimi ir glausies prie jos ir nė prie vienos kitos“ (DS 42:22). Visuose Raštuose, mano žiniomis, mylėti visa širdimi dar mums įsakyta tik patį Dievą. Pagalvokite, ką tai reiškia!

Tokią meilę galite parodyti savo žmonoms daugybe būdų. Pirmiausia ir svarbiausia yra tai, kad niekas, išskyrus patį Dievą, neturi būti svarbesnis jūsų gyvenime už žmoną, niekas, nei darbas, nei poilsis, nei jokie pomėgiai. Žmona yra jūsų brangiausia, amžina pagalbininkė – jūsų bendražygė.

Ką reiškia mylėti ką nors visa širdimi? Tai reiškia mylėti visa jausmų stiprybe ir su visu atsidavimu. Be abejo, kai mylite žmoną visa širdimi, jūs negalite jos žeminti, kritikuoti, kaltinti ar įžeidinėti žodžiais, piktu elgesiu ar veiksmais.

Ką reiškia „glaustis prie jos“? Tai reiškia būti arti jos, būti atsidavusiam ir ištikimam jai, bendrauti su ja ir išsakyti jai savo meilę.²²

Vieni kitus mylintys vyrai ir žmonos suvoks, kad meilė ir ištikimybė yra abipusės. Ta meilė sudarys emocinį vaikų augimą puoselėjančią aplinką. Šeimyninis gyvenimas turi būti laimės ir džiaugsmo metas, kurį vaikams primintų malonūs prisiminimai ir ryšiai.²³

Stiprios šeimos ugdo meilę, pagarbą ir palaikymą kiekvienam šeimos nariui.

Stiprinkime šeimą. Šeimos ir asmeninės maldos ryte ir vakare į namus gali pakviesti Viešpaties palaimas. Valgymo metas tai nuostabus laikas, kada galima apžvelgti dienos įvykius ir ne tik maitinti kūną, bet ir maitinti dvasią, šeimos nariams paeiliui skaitant Raštus, ypač Mormono Knygą. Vakaras tai tinkamas metas užimtam tėvui prieiti prie kiekvieno iš savo vaikų lovos, pakalbėti su jais, atsakyti į jų klausimus ir pasakyti jiems, kaip jie yra mylimi.²⁴

Šeima yra viena iš Dievo didžiausių tvirtovių prieš šių dienų blogybes. Padėkite savo šeimai išlikti stipriai, artimai ir vertai mūsų Tėvo danguje palaiminimų. Tai darydami gausite tikėjimo ir stiprybės, kurie palaimins jūsų gyvenimą amžiams.²⁵

Viešpats iš kiekvieno iš mūsų reikalauja vieno svarbaus dalyko – parūpinti namus, kuriuose vyrautų tinkama gera įtaka. Ateityje namų baldų prabanga ar vonios kambarių skaičius nebus labai svarbūs, bet bus labai svarbu, ar mūsų vaikai namuose jautė meilę ir palankumą. Bus labai svarbu, ar buvo laimė ir juokas, ar rietenos ir ginčai.²⁶

Sėkmingose šeimose meilę ir pagarbą jaučia kiekvienas šeimos narys. Šeimos nariai žino, kad yra mylimi ir vertinami. Vaikai jaučia, kad tėvai juos myli. Taip jie jaučiasi saugūs ir pasitikintys savimi.

Stipriose šeimose yra ugdomas veiksmingo bendravimo bruožas. Jie kalbasi apie savo problemas, kartu kuria planus ir bendradarbiauja siekdami bendrų tikslų. Yra pravedami ir tam tikslui veiksmingai pasitelkiami šeimos namų vakarai ir šeimos tarybos.

Tėvai ir motinos stipriose šeimose yra artimi savo vaikams. Jie kalbasi. Kai kurie tėvai oficialiai kalbasi su savo vaiku, kiti tai daro neoficialiai, o dar kiti skiria laiko atskirai kiekvienam savo vaikui.

Kiekvienoje šeimoje yra problemų ir iššūkių. Tačiau sėkmingos šeimos stengiasi kartu ieškoti sprendimų, o ne pasinerti į kritiką ir ginčus. Jie vienas dėl kito meldžiasi, diskutuoja ir padrąsina. Kartais tos šeimos kartu pasninkauja palaikydamos vieną iš šeimos narių.

Stipriose šeimose vieni kitus palaiko.²⁷

Namai – geriausia vieta vaikams mokytis Evangelijos principų ir jų pritaikymo.

Šeima – pati tinkamiausia vieta įskiepyti jos nariams amžinąsias vertybes. Ten, kur šeima yra stipri ir paremta Jėzaus Kristaus Evangelijos principais ir jų pritaikymu, […] ne taip greitai kyla problemos.²⁸

Sėkmingi tėvai suvokė, kad nėra lengva auklėti vaikus blogiu užterštoje aplinkoje. Todėl jie imasi apgalvotų žingsnių, kad parūpintų naudingiausią įtaką. Moko moralės principų. Parūpina ir skaito geras knygas. Riboja televizoriaus žiūrėjimą. Parenka gerą ir pakylėjančią muziką. Tačiau svarbiausia, kad skaito ir aptaria Raštus, kaip priemonę ugdyti dvasinį mąstymą.

Sėkmingose pastarųjų dienų šventųjų šeimose tėvai moko savo vaikus suprasti tikėjimą, atgailą, krikštą ir Šventosios Dvasios dovaną (žr. DS 68:25).

Tose šeimose nuolatos meldžiasi visa šeima. Malda tai galimybė išreikšti dėkingumą už palaiminimus ir nuolankiai pripažinti Visagalio Dievo stiprybės, išlaikymo ir palaikymo poreikį.

Tai išmintingas ir tikras principas, kad kartu priklaupiančios šeimos stovi tiesiai prieš Viešpatį!²⁹

Vaikai turi žinoti, kas jie yra amžinąja savo tapatybės prasme. Jie turi žinoti turį amžiną Dangiškąjį Tėvą, kuriuo gali pasitikėti, kuriam gali melstis ir iš kurio jie gali sulaukti patarimo. Jie turi žinoti, iš kur atėjo, kad jų gyvenimai turėtų prasmę ir tikslą.

Vaikai turi būti mokomi melstis, kreiptis į Viešpatį patarimo ir reikšti dėkingumą už turimus palaiminimus. Prisimenu, kaip priklaupdavau prie savo vaikų lovų, padėdamas jiems melstis.

Vaikai turi būti mokomi atskirti, kas teisinga, o kas neteisinga. Jie gali ir turi išmokti Dievo įsakymus. Jie turi būti mokomi, kad neteisinga vogti, meluoti, apgaudinėti arba geisti to, ką turi kiti.

Vaikai turi būti mokomi dirbti namuose. Tenai jie turi sužinoti, kad sąžiningas darbas ugdo orumą ir savigarbą. Jie turi mokytis, kaip malonu dirbti, gerai atlikti savo darbą.

Vaikų laisvalaikį reikia konstruktyviai nukreipti į naudingus, teigiamus užsiėmimus.³⁰

Sukurta tam, kad stiprintų ir apsaugotų šeimą, Bažnyčios šeimos namų vakarų programa skatina skirti vieną vakarą kas savaitę tam, kad per jį namuose tėvai ir motinos aplink save suburtų sūnus ir dukteris.³¹

Evangelijos principai gali būti įskiepyti per veiksmingus šeimos namų vakarus, kuriuose jaunimas būtų stiprinamas taip, kad nereiktų jaudintis dėl jų ateities. Toks mokymas turi vykti su tikėjimu, liudijimu ir optimizmu.³²

Tvarkos įvedimas savo namuose tai Dievo įsakymo vykdymas. Tai atneša harmoniją ir meilę. […] Tai reiškia kasdienę šeimos maldą. Tai reiškia savo šeimos mokymą suprasti Jėzaus Kristaus Evangeliją. Tai reiškia, kad kiekvienas šeimos narys laikosi Dievo įsakymų. Tai reiškia […] būti vertam gauti šventyklos rekomendaciją, visiems šeimos nariams gauti išaukštinimo apeigas ir jūsų šeimai būti užantspauduotai kartu amžinybei. Tai reiškia būti laisvam nuo didelių skolų ir visiems šeimos nariams sąžiningai mokėti dešimtinę ir atnašas.³³

Dievas apreiškė, kad šeima gali tęstis anapus kapo.

Meilė, kurią patiriame čia, tai ne blėstantis šešėlis, o ta medžiaga, kuri susieja šeimas kartu laikui ir amžinybei.³⁴

Būtent per Džozefą Smitą Dangaus Dievas apreiškė tiesą, kad šeima gali išlikti anapus kapo, kad mūsų simpatijos ir meilės vieno kitam jausmai gali egzistuoti amžinai.³⁵

Nėra per didelės aukos, siekiant turėti amžinosios santuokos palaiminimus. Daugumai mūsų šventykla lengvai pasiekiama, galbūt taip lengvai, kad į šią palaimą žiūrima per daug atsainiai. Kaip ir kituose ištikimo gyvenimo pagal Evangeliją reikaluose, buvimas susituokusiu Viešpaties būdu reikalauja apsisprendimo vykdyti Tėvo valią ir pasiryžimo atsižadėti bedieviškumo, pasaulietiškumo. Šiuo tikėjimo veiksmu parodome savo meilę Dievui ir pagarbą dar negimusiai ainijai. Kadangi mūsų šeima yra didžiausias džiaugsmo šaltinis šiame gyvenime, taip turės būti ir amžinybėje.³⁶

Namai ir šeima. Kokie švelnūs prisiminimai užlieja mūsų krūtines vos tik išgirdus tuos brangius žodžius! Noriu pamaldžiai ir iš visos sielos palinkėti jums, kad galėtumėte pažinti neapsakomą garbingos tėvystės ir motinystės džiaugsmą ir pasitenkinimą. Jeigu sąmoningai vengsite tėvystės bei motinystės ir šeimos stiprinimo atsakomybės, neteksite vieno didžiausių šio gyvenimo ir amžinybės džiaugsmų. Kaip buvo apreikšta per Pranašą Džozefą Smitą, šlovinga namų ir ilgalaikių šeimos ryšių koncepcija sudaro patį mūsų laimės čia ir anapus pagrindą.³⁷

Pasiūlymai, kaip studijuoti ir mokyti

Klausimai

Prezidentas Bensonas mokė: „Amžinąja prasme išgelbėjimas yra šeimos reikalas“ (1 poskyris). Ką tai reiškia jums? Ką vieni dėl kitų išgelbėjimo gali padaryti šeimos nariai?
Nagrinėdami Prezidento Bensono patarimą 2 poskyryje pagalvokite, kaip visa tai susiję su tuo, ką jis pavadino „laimingos santuokos paslaptimi“. Kodėl, jūsų manymu, ta paslaptis veda į laimę?
Apmąstykite 3 poskyryje parašytus Prezidento Bensono žodžius apie sėkmingų šeimų įpročius. Kaip tie įpročiai stiprina šeimas? Pagalvokite, kaip galite sekti tuo patarimu.
Kodėl, jūsų manymu, šeima yra „pati tinkamiausia vieta įskiepyti amžinąsias vertybes“? (Žr. 4 poskyrį, ieškodami konkretaus Prezidento Bensono patarimo apie mokymą šeimoje.) Jei matėte, papasakokite, kaip šeimos nariai padeda vieni kitiems mokytis Evangelijos principų?
Prezidentas Bensonas paliudijo, kad šeimos gali „tęstis anapus kapo“ (5 poskyris). Kokie jausmai ir mintys jums kyla, kai apmąstote šią tiesą? Kokie „malonūs prisiminimai“ jums kyla išgirdus minint namus ir šeimą?

Susijusios Raštų ištraukos

Psalmių 127:3–5; 1 Korintiečiams 11:11; 3 Nefio 18:21; DS 49:15; 132:18–19; taip pat žr. „Šeima. Pareiškimas pasauliui“, 35602 156

Pagalba studijuojant

„Jūsų Evangelijos studijos yra veiksmingiausios, kai jus moko Šventoji Dvasia. Visada pradėkite Evangelijos studijas nuo maldos, melsdami Šventosios Dvasios pagalbos mokantis“ (Skelbti mano evangeliją [2004], p. 18).