Pastarųjų dienų šventųjų balsai
Papildomas palaiminimas
Roberto Atunkar Nieto
Lima, Peru
Ale + Ale, Morgan Geinin iliustracijos
Kai mane pašaukė tarnauti mūsų apylinkės vyskupu, mudu su žmona Karmen buvome neseniai susilaukę pirmojo vaiko. Tuo metu turėjome finansinių sunkumų. Pastangos aprūpinti šeimą ir tuo pat metu prižiūrėti ir rūpintis apylinkės nariais kėlė didelę įtampą.
Vieną sekmadienį sakramento susirinkime dėmesį atkreipiau į vienišą motiną su keturiais vaikais. Ji sėdėjo paskutiniame salės suole ir kaip galėdama stengėsi užimti vaikus, kad netriukšmautų. Žinojau, kad ir jai finansiškai sunku, bet ji niekada neprašė pagalbos. Savaitės bėgo, o ji kiekvieną sekmadienį ateidavo į bažnyčią su vaikais.
Vieną dieną gavau užmokestį už darbą. Buvau palaimintas premija, todėl nusprendžiau už papildomus pinigus nupirkti medžiagų taip mūsų namui reikalingam remontui. Bet eidamas į parduotuvę, prisiminiau tą seserį ir jos vaikus. Pajutau, kad už papildomus pinigus turiu jiems nupirkti maisto. Paskambinau Karmen ir pasakiau, ką pajutau turįs daryti. Ji sutiko.
Perkant produktus mano žvilgsnis užkliuvo už sausainių. Pamaniau, kad, ko gero, vaikams patiktų šiek tiek saldumynų. Prikroviau du maišelius maisto produktų ir patraukiau link tos sesers namų.
Keletą kartų pabeldžiau į aptrintas medines duris. Kai jau norėjau nueiti, galiausiai durys atsivėrė. „Vyskupe, – pasakė sesuo, – stebiuosi jus čia matydama.“ Iškart iš už jos nugaros išbėgo vaikai.
„Atnešiau jums šiek tiek maisto“, – pasakiau aš.
Viena iš jos dukrelių rado sausainius ir sušuko: „Sausainiai!“ Broliukai ir sesutė džiugiai susirinko aplink ją. Septynmetė dukra mane apkabino. „Ačiū, vyskupe!“ – pasakė ji.
Žvilgtelėjau į namo vidų ir pamačiau, kad sesuo prieš tai ant grindų dubenyje plovė drabužius. Šeima neturėjo stalo, o miegojo ant čiužinio, pakloto ant grindų. Suvokiau, kaip skurdžiai jie gyveno. Pasirūpinau, kad jie gautų stalą ir kad kiekvienas turėtų lovą.
Tas nutikimas padėjo man suprasti, kad Viešpats veda ir laimina Savo tarnus. Kad padėtume savo broliams ir seserims, mums nebūtinas pašaukimas. Tiesiog turime gyventi darnoje su Dvasia, pastebėti, kam reikia pagalbos, ir norėti būti įrankiais Viešpaties rankose.