„3 skyrius. 3 pamoka. Jėzaus Kristaus evangelija“, Skelbkite mano evangeliją. Dalijimosi Jėzaus Kristaus evangelija vadovas (2023)
„3 skyrius. 3 pamoka“, Skelbkite mano evangeliją
3 skyrius. 3 pamoka
Jėzaus Kristaus evangelija
Paveikslėlis
Antrasis atėjimas, aut. Haris Andersonas
Žmonės gali svarstyti
Kas yra Jėzus Kristus? Kaip Jis gali padėti man ir mano šeimai?
Ką reiškia tikėti Jėzų Kristų? Kaip tikėjimas į Jį gali palaiminti mano gyvenimą?
Ką reiškia atgailauti?
Kaip galiu pajusti Dievo ramybę ir atleidimą po blogų pasirinkimų?
Kokia yra krikšto paskirtis?
Kas yra Šventosios Dvasios dovana?
Ką reiškia ištverti iki galo?
Pas Kristų ateiname per Jėzaus Kristaus evangeliją. Ji tokia paprasta, kad ją gali suprasti vaikas. Šioje pamokoje susitelkiama į evangeliją ir Kristaus doktriną, įskaitant tikėjimą į Viešpatį Jėzų Kristų, atgailą, krikštą, Šventosios Dvasios dovaną ir ištvėrimą iki galo. Joje taip pat susitelkiama į tai, kaip evangelija laimina visus Dievo vaikus.
Žodis evangelija tiesiogine prasme reiškia „geroji naujiena“ arba „gera žinia“. Jėzaus Kristaus evangelija yra geroji naujiena, nes perteikia doktriną – amžinąją tiesą, – kurios mums reikia, kad ateitume pas Jį ir būtume išgelbėti (žr. 1 Nefio 15:14). Evangelija mus moko, kaip gyventi gerą, prasmingą gyvenimą. Geroji evangelijos naujiena mums pasako, kaip gauti nuodėmių atleidimą, būti šventinamiems ir grįžti į Dievo akivaizdą.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Šiame poskyryje pateikiamas pamokos plano pavyzdys, padėsiantis jums pasiruošti mokyti. Joje taip pat yra klausimų ir kvietimų, kuriais galėtumėte remtis, pavyzdžių.
Ruošdamiesi mokyti, su malda apsvarstykite kiekvieno žmogaus padėtį ir dvasinius poreikius. Nuspręskite, ko mokyti bus naudingiausia. Pasiruoškite paaiškinti žodžius, kurių žmonės gali nesuprasti. Suplanuokite mokymą pagal tai, kiek laiko turėsite, ir nepamirškite, kad pamokos turėtų būti trumpos.
Pasirinkite Raštų ištraukas, kuriomis remsitės mokydami. Šios pamokos poskyryje „Doktrininis pagrindas“ yra daug naudingų Raštų ištraukų.
Apsvarstykite, kokius klausimus užduosite mokydami. Suplanuokite, ką kviesite daryti, kad paskatintumėte kiekvieną žmogų veikti.
Pabrėžkite Dievo pažadėtas palaimas ir liudykite apie tai, ko mokote.
Paveikslėlis
misionieriai moko šeimą
Ko galite mokyti žmones per 15–25 minutes
Mokymui pasirinkite vieną ar daugiau iš šių principų. Kiekvieno principo doktrininis pagrindas pateikiamas kitame poskyryje.
Dieviškoji Jėzaus Kristaus misija
Dievas siuntė savo mylimąjį Sūnų, Jėzų Kristų, į žemę, kad išpirktų mus iš nuodėmės ir mirties.
Dėl apmokančiosios Jėzaus Kristaus aukos galime būti apvalomi nuo nuodėmių ir šventinami, jei atgailaujame.
Po nukryžiavimo Jėzus prisikėlė. Kadangi Jis prisikėlė, po mirties visi būsime prikelti. Tai reiškia, kad kiekvieno žmogaus dvasia ir kūnas bus sujungti ir visi gyvensime amžinai, turėdami tobulą, prikeltą kūną.
Tikėjimas į Jėzų Kristų
Tikėjimas yra pirmasis Jėzaus Kristaus evangelijos principas.
Tikėjimas į Jėzų Kristų apima įsitikinimą, kad Jis yra Dievo Sūnus, ir pasitikėjimą Juo kaip mūsų Gelbėtoju ir Išpirkėju.
Tikėjimas į Jėzų Kristų yra veiksmo ir galios principas.
Tikėjimą stipriname melsdamiesi, studijuodami Raštus ir paklusdami Dievo įsakymams.
Atgaila
Tikėjimas į Jėzų Kristų mus veda prie atgailos. Atgaila – tai atsigręžimo į Dievą ir nusigręžimo nuo nuodėmės procesas. Kai atgailaujame, keičiame savo poelgius, troškimus, mintis, kad labiau atitiktų Dievo valią.
Kai nuoširdžiai atgailaujame, Jis mums atleidžia. Atleidimas įmanomas dėl to, kad Jėzus Kristus apmokėjo mūsų nuodėmes.
Atgailaudami pajuntame ramybę, nes mūsų kaltė ir sielvartas panaikinami.
Atgaila – tai visą gyvenimą trunkantis procesas. Dievas džiaugsmingai mus priima kas kartą, kai atgailaujame. Jis niekada nenusivils mumis.
Krikštas – pirmoji mūsų sandora su Dievu
Krikštas yra būdas sudaryti pirmą sandorinį ryšį su Dievu.
Krikštą sudaro dvi dalys: krikštas vandeniu ir krikštas Dvasia. Per krikštą ir patvirtinimą esame apvalomi nuo nuodėmių ir pradedame naują gyvenimą.
Esame krikštijami panardinant, pagal Jėzaus pavyzdį.
Vaikai nekrikštijami tol, kol jiems nesukanka aštuoneri. Vaikai, kurie mirė anksčiau nei sulaukė aštuonerių metų, išperkami per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.
Kas savaitę priimame sakramentą, kad prisimintume Jėzaus auką ir atnaujintume savo sandoras su Dievu.
Šventosios Dvasios dovana
Šventoji Dvasia yra trečiasis Dievybės narys.
Po krikšto, per patvirtinimo apeigas priimame Šventosios Dvasios dovaną.
Priėmę Šventosios Dvasios dovaną, jei esame ištikimi, visą gyvenimą galime jausti Jos bendrystę.
Šventoji Dvasia mus šventina, veda, guodžia ir padeda pažinti tiesą.
Ištvėrimas iki galo
Ištvėrimas apima tolesnį tikėjimo į Kristų naudojimą kiekvieną dieną. Toliau gyvename pagal sandoras su Dievu, atgailaujame, siekiame Šventosios Dvasios bendrystės ir priimame sakramentą.
Jei ištikimai stengiamės sekti Jėzumi Kristumi, Dievas žada, kad turėsime amžinąjį gyvenimą.
Jėzaus Kristaus evangelija laimina visus Dievo vaikus
Gyvenimas pagal evangeliją sustiprina mūsų džiaugsmą, įkvepia veikti ir praturtina santykius.
Kai gyvename pagal Jėzaus Kristaus mokymus, esame labiau linkę jaustis laimingi – tiek kaip pavieniai asmenys, tiek ir kaip šeimos.
Per Jėzaus Kristaus evangeliją šeimos gali būti palaimintos šiame gyvenime, suvienytos amžinybei ir gyventi Dievo akivaizdoje.
Klausimai, kuriuos galite užduoti žmonėms
Čia pateikti pavyzdžiai klausimų, kuriuos galėtumėte užduoti žmonėms. Tokie klausimai gali padėti jums užmegzti prasmingą pokalbį ir suprasti pašnekovo poreikius bei požiūrį.
Ką žinote apie Jėzų Kristų?
Ką jums reiškia tikėti Jėzų Kristų?
Ką norėtumėte pakeisti savo gyvenime?
Kas, jūsų manymu, yra atgaila?
Kas, jūsų manymu, yra krikštas? Ką galite daryti dabar, kad pasiruoštumėte krikštui?
Kaip Šventoji Dvasia galėtų padėti jums jūsų kelionėje atgal Dievo akivaizdon?
Su kokiu iššūkiu jūs ar jūsų šeima susiduriate? Ar galėtume papasakoti kelis būdus, kaip gali padėti Jėzaus Kristaus evangelija?
Kvietimai, kuriuos galite išsakyti
Ar maldoje prašysite Dievą padėti jums sužinoti, jog tai, ko mokėme, yra tiesa? (Žr. „Mokymo įžvalgos. Malda“ paskutiniame 1-os pamokos poskyryje.)
Ar šį sekmadienį apsilankysite bažnyčioje, kad sužinotumėte daugiau apie tai, ko mokėme?
Ar skaitysite Mormono Knygą ir melsitės, kad sužinotumėte, jog ji yra Dievo žodis? (Galite pasiūlyti skaityti konkrečius skyrius ar eilutes.)
Šiame poskyryje pateikiama doktrina ir Raštų ištraukos, kurias turite išstudijuoti, kad praturtintumėte savo žinias, sustiprintumėte liudijimą apie Evangeliją ir galėtumėte geriau mokyti.
Paveikslėlis
Šiuos dvylika Jėzus išsiuntė, aut. Valteris Reinas
Dieviškoji Jėzaus Kristaus misija
Dangiškasis Tėvas pasiuntė savo mylimąjį Sūnų, Jėzų Kristų, į žemę, kad visiems mums padarytų įmanomą džiaugsmą šiame pasaulyje ir amžinąjį gyvenimą ateinančiame pasaulyje. „Ir tai yra evangelija, geroji naujiena, […] kad [Jėzus Kristus] atėjo į pasaulį, […] kad būtų nukryžiuotas dėl pasaulio ir kad neštų pasaulio nuodėmes, ir kad pašventintų pasaulį, ir kad jį išvalytų nuo viso neteisumo; kad per jį galėtų būti išgelbėti visi“ (Doktrinos ir Sandorų 76:40–42).
Būdami mirtingi žmonės, visi nusidedame ir visi mirsime. Jei nebūtų Išpirkėjo, nuodėmė ir mirtis neleistų mums patirti amžinojo gyvenimo su Dievu (žr. 2 Nefio 9 skyrių). Prieš pasaulio sukūrimą Dangiškasis Tėvas parinko Jėzų Kristų mus išpirkti. Jėzus atėjo į žemę ir įvykdė šią dievišką misiją, išreikšdamas meilę aukščiausia forma. Jis suteikė mums galimybę būti išpirktiems iš nuodėmių ir užtikrino, kad po mirties visi būsime prikelti.
Jėzus gyveno be nuodėmės. Savo žemiškosios tarnystės pabaigoje per kančias Getsemanėje ir ant kryžiaus Jis paėmė mūsų nuodėmes ant savęs (žr. 1 Nefio 11:33). Jėzaus kančios buvo tokios didelės, kad dėl jų Jis „drebė[jo] iš skausmo ir krauj[avo] iš kiekvienos poros“ (Doktrinos ir Sandorų 19:18). Po nukryžiavimo Jėzus prisikėlė ir taip nugalėjo mirtį. Visi šie įvykiai ir yra Jėzaus Kristaus Apmokėjimas.
Nuodėmės daro mus nešvarius dvasiškai, o „niekas nešvarus negali gyventi su Dievu“ (1 Nefio 10:21). Be to, teisingumo įstatymas reikalauja nuodėmių pasekmių.
Jėzaus apmokančioji auka parūpina būdą būti apvalytiems nuo nuodėmių ir pašventintiems, jei atgailaujame. Taip pat ji patenkina teisingumo reikalavimus (žr. Almos 42:15, 23–24). Gelbėtojas sakė: „Aš […] iškentėjau tai už visus, idant jie nekentėtų, jeigu atgailaus. Bet jeigu jie neatgailautų, jie turėtų kentėti taip, kaip aš“ (Doktrinos ir Sandorų 19:16–17). Jei nebūtų Jėzaus Kristaus, nuodėmė sužlugdytų visas mūsų viltis ateityje gyventi su Dangiškuoju Tėvu.
Atnašaudamas save kaip auką už mus, Jėzus nepanaikino mūsų asmeninės atsakomybės. Turime Jį tikėti, atgailauti ir stengtis paklusti Dievo įsakymams. Jei atgailausime, Jėzus pareikš Tėvui savo teises taikyti mums gailestingumą (žr. Moronio 7:27–28). Dėl Gelbėtojo užtarimo Dangiškasis Tėvas mums atleidžia ir nuima kaltės ir nuodėmių naštą (žr. Mozijo 15:7–9). Esame dvasiškai apvalomi ir galiausiai galime būti svetingai priimti Dievo akivaizdon.
Taip pat Jėzaus dieviška misija buvo išgelbėti mus nuo mirties. Kadangi Jis prisikėlė, po mirties visi būsime prikelti. Tai reiškia, kad kiekvieno žmogaus dvasia ir kūnas bus sujungti ir visi gyvensime amžinai, turėdami tobulą, prikeltą kūną. Jei nebūtų Jėzaus Kristaus, mirtis sužlugdytų visas mūsų viltis ateityje gyventi su Dangiškuoju Tėvu.
Tikėjimas į Viešpatį Jėzų Kristų yra pirmasis evangelijos principas. Tikėjimas – visų kitų evangelijos principų pagrindas.
Tikėjimas į Jėzų Kristų apima įsitikinimą, kad Jis – Viengimis Dievo Sūnus. Tikėjimas apima pasitikėjimą Juo kaip mūsų Gelbėtoju ir Išpirkėju: kad Jis – mūsų vienintelis kelias grįžti atgal į Dievo akivaizdą (žr. Apaštalų darbų 4:10–12; Mozijo 3:17; 4:6–8). Esame kviečiami „nepajudinamai tikė[ti] jį, visiškai pasikliau[jant] nuopelnais to, kuris yra galingas išgelbėti“ (2 Nefio 31:19).
Tikėjimas į Jėzų Kristų apima įsitikinimą, kad, atnašaudamas save kaip auką, Jis kentėjo už mūsų nuodėmes. Dėl Jo aukos galime būti apvalyti ir pašventinti, jei atgailaujame. Šis apvalymas padeda mums rasti ramybę šiame gyvenime. Jis taip pat leidžia mums po mirties patirti džiaugsmo pilnatvę.
Tikėjimas į Jėzų Kristų apima pasitikėjimą, kad per Jį po mirties visi būsime prikelti. Toks tikėjimas gali mus palaikyti ir paguosti praradus artimąjį. Mirties sielvartą gali išsklaidyti prikėlimo pažadas.
Tikėjimas į Jėzų Kristų apima įsitikinimą ir pasitikėjimą, kad Jis paėmė ant savęs mūsų vargus ir negalias (žr. Izaijo 53:3–5). Jis iš patirties žino, kaip gailestingai paremti mus gyvenimo sunkumuose (žr. Almos 7:11–12; Doktrinos ir Sandorų 122:8). Jei naudojame tikėjimą, Viešpats padeda mums, nepaisant sunkumų, žengti pirmyn.
Per mūsų tikėjimą į Jėzų Jis gali mus išgydyti fiziškai ir dvasiškai. Jis visada pasiruošęs mums padėti, kai atmename Jo kvietimą: „Dėl kiekvienos minties žvelkite į mane; neabejokite, nebijokite“ (Doktrinos ir Sandorų 6:36).
Veikimo ir galios principas
Tikėjimas į Jėzų Kristų skatina veikti. Savo tikėjimą išreiškiame paklusnumu Dievo įsakymams ir gerais darbais kiekvieną dieną. Atgailaujame dėl savo nuodėmių. Esame Jam ištikimi. Stengiamės tapti panašesni į Jį.
Panaudodami tikėjimą galime Jėzaus galią patirti kasdieniame gyvenime. Jis išaukštins tai, ką darome iš visų jėgų. Jis padės mums augti ir atsispirti pagundoms.
Mūsų tikėjimo stiprinimas
Pranašas Alma mokė, kad tikėjimo stiprinimas gali prasidėti nuo paprasto noro tikėti (žr. Almos 32:27). Tada tam, kad mūsų tikėjimas į Jėzų Kristų augtų, turime jį puoselėti, mokytis Kristaus žodžių, taikyti Jo mokymus gyvenime ir paklusti Jo įsakymams. Alma mokė, kad, jei kantriai ir stropiai puoselėsime Dievo žodį savo širdyje, „jis įsišaknys; ir [taps kaip] medis, augantis nesibaigiančiam gyvenimui“, tuo stiprindamas mūsų tikėjimą (Almos 32:41; žr. 26–43 eilutes).
Gospel Topics, „Jesus Christ“, „Atonement of Jesus Christ“, „Faith in Jesus Christ“
Atgaila
Kas yra atgaila?
Atgaila yra antrasis Evangelijos principas. Tikėjimas į Jėzų Kristų ir mūsų meilė Jam skatina mus atgailauti (žr. Helamano 14:13). Atgaila – tai atsigręžimo į Dievą ir nusigręžimo nuo nuodėmės procesas. Kai atgailaujame, keičiame savo poelgius, troškimus, mintis, kad labiau atitiktų Dievo valią. Nuodėmių atleidimas tapo įmanomas dėl Jėzaus Kristaus ir Jo apmokančiosios aukos.
Atgaila yra daug daugiau nei valios jėgos panaudojimas keičiant elgesį ar įveikiant silpnybes. Atgaila – tai nuoširdus atsigręžimas į Kristų, kuris suteikia mums galią patirti „galingą permainą“ širdyje (Almos 5:12–14). Patirdami šią širdies permainą dvasiškai užgimstame iš naujo (žr. Mozijo 27:24–26).
Per atgailą formuojame naują požiūrį į Dievą, save ir pasaulį. Iš naujo jaučiame Dievo meilę mums, Jo vaikams, taip pat mūsų Gelbėtojo meilę mums. Galimybė atgailauti yra viena didžiausių palaimų, kurias Dievas mums suteikė per savo Sūnų.
Atgailos procesas
Kai atgailaujame, suvokiame savo nuodėmes ir jaučiame nuoširdų apgailestavimą dėl jų. Išpažįstame nuodėmes Dievui ir prašome Jo atleidimo. Labai rimtas nuodėmes taip pat išpažįstame įgaliotiems Bažnyčios vadovams, kurie parems mus atgailos kelyje. Darome viską, ką galime, kad atlygintume žalą, o tai reiškia, kad stengiamės ištaisyti mūsų veiksmų sukeltas problemas. Nuoširdi atgaila geriausiai parodoma teisiais poelgiais per tam tikrą laikotarpį.
Atgaila yra kasdienis procesas, trunkantis visą mūsų gyvenimą. „Visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės“ (Romiečiams 3:23). Turėtume nuolatos atgailauti ir atminti, kad „visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina“ (Filipiečiams 4:13). Viešpats mus patikino: „Kaip dažnai mano žmonės beatgailautų, aš atleisiu jiems jų nusižengimus prieš mane“ (Mozijo 26:30).
Atgailos palaimos
Atgaila yra teigiamas principas, kuris neša džiaugsmą ir ramybę. Ji veda mus „prie Išpirkėjo galios, [mūsų] sielų išgelbėjimui“ (Helamano 5:11).
Kai atgailaujame, mūsų kaltė ir sielvartas bėgant laikui išnyksta. Labiau jaučiame Dvasios įtaką. Auga mūsų troškimas sekti Dievu.
Paveikslėlis
Prezidentas Raselas M. Nelsonas
„Pernelyg daug žmonių atgailą vertina kaip bausmę – kaip kažką vengtino. […] Bet šį nubaustojo jausmą sukelia Šėtonas. Jis stengiasi atitraukti mūsų žvilgsnį nuo Jėzaus Kristaus, kuris stovi išskėstomis rankomis, tikėdamasis ir norėdamas išgydyti, atleisti, apvalyti, sustiprinti, ištaurinti ir pašventinti mus“ (Raselas M. Nelsonas, „Galime elgtis geriau ir būti geresni“, 2019 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Gospel Topics, „Repentance“, „Atonement of Jesus Christ“
Paveikslėlis
merginos krikštas
Krikštas – pirmoji mūsų sandora su Dievu
Tikėjimas į Jėzų Kristų ir atgaila paruošia mus krikšto ir patvirtinimo apeigoms. Krikštas yra pirmosios gelbėjančios Jėzaus Kristaus evangelijos apeigos. Priimdami šias džiaugsmingas viltį teikiančias apeigas sudarome pirmąją sandorą su Dievu.
Apeigos – tai šventi veiksmai, arba ceremonija, atliekama kunigystės įgaliojimu. Kai kurios apeigos, pavyzdžiui, krikštas, yra būtinos mums išgelbėti.
Per apeigas sudarome sandoras su Dievu. Šios sandoros yra šventi pažadai tarp mūsų ir Dievo. Jis pažada mus laiminti, jei laikomės savo pažadų Jam. Turėtume būti rimtai įsipareigoję laikytis savo pažadų Dievui.
Dievas parūpino apeigas ir sandoras, kad padėtų mums ateiti pas Jį ir turėti amžinąjį gyvenimą. Kai priimame kunigystės apeigas ir laikomės susijusių sandorų, galime gyvenime patirti „dieviškumo galią“ (Doktrinos ir Sandorų 84:20).
Krikšto sandora
Gelbėtojas mokė, kad krikštas mums yra būtinas, jei norime įžengti į dangaus karalystę (žr. Jono 3:5). Taip pat mums būtina tapti Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariais. Mūsų Gelbėtojas priimdamas krikštą parodė pavyzdį (žr. Mato 3:13–17).
Kai priimame krikštą ir laikomės savo sandorų, Dievas žada atleisti mūsų nuodėmes (žr. Apaštalų darbų 22:16; 3 Nefio 12:1–2). Ši didi palaima tapo įmanoma per Jėzaus Kristaus apmokančiąją auką, Kristaus, „kuris pamilo mus ir nuplovė savo krauju mūsų nuodėmes“ (Apreiškimo 1:5). Dievas taip pat žada laiminti mus Šventosios Dvasios bendryste, kad galėtume būti šventinami, vedami ir guodžiami.
Priimdami krikšto sandorą, liudijame, kad esame pasiryžę priimti Jėzaus Kristaus vardą. Taip pat pažadame visada Jį atminti ir laikytis Jo įsakymų. Pažadame mylėti kitus žmones ir jiems tarnauti, „gedėti su tais, kurie gedi; […] guosti tuos, kuriems reikia paguodos, ir būti Dievo liudytojais visada ir visame, ir visur“ (Mozijo 18:9; žr. 8–10, 13 eilutes). Išreiškiame ryžtą tarnauti Jėzui Kristui iki gyvenimo pabaigos (žr. Doktrinos ir Sandorų 20:37; Mozijo 2:17).
Mūsų su krikštu susiję sandoriniai įsipareigojimai uždeda didelę atsakomybę. Taip pat jie įkvepia ir teikia džiaugsmo. Jie sukuria ypatingą ryšį tarp mūsų ir Dangiškojo Tėvo, per kurį Jis nuolatos rodo savo meilę.
Krikštas panardinant
Jėzus mokė, kad turime būti pakrikštyti panardinant mūsų nuodėmėms atleisti (žr. Doktrinos ir Sandorų 20:72–74). Krikštas panardinant yra Jėzaus Kristaus mirties, palaidojimo ir prisikėlimo simbolis (žr. Romiečiams 6:3–6).
Krikštas panardinant taip pat turi galingą simbolinę reikšmę mums asmeniškai. Jis simbolizuoja mūsų senosios gyvasties mirtį, jos palaidojimą ir mūsų dvasinį atgimimą. Priėmę krikštą, pradedame gimimo iš naujo procesą ir tampame dvasiniais Kristaus sūnumis ar dukterimis (žr. Mozijo 5:7–8; Romiečiams 8:14–17).
Vaikai
Vaikai nekrikštijami tol, kol nesulaukia atsakingumo amžiaus, tai yra aštuonerių metų (žr. Doktrinos ir Sandorų 68:27). Vaikai, kurie miršta nesulaukę to amžiaus, išperkami dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo (žr. Moronio 8:4–24; Doktrinos ir Sandorų 137:10). Prieš krikštą vaikus reikėtų mokyti evangelijos, kad jie būtų pasiruošę šiam svarbiam gyvenimo žingsniui – sudaryti sandorą su Dievu.
Sakramentas
Mūsų Dangiškasis Tėvas nori, kad būtume ištikimi su Juo sudaromoms sandoroms. Kad padėtų mums likti ištikimiems, Jis įsakė dažnai rinktis drauge ir priimti sakramentą. Sakramentas yra kunigystės apeigos, kurias Jėzus įsteigė apaštalams prieš pat įvykdydamas Apmokėjimą.
Sakramento priėmimas yra pagrindinis kassavaitinio sakramento susirinkimo tikslas. Duona ir vanduo yra palaiminami ir dalijami susirinkusiems. Duona simbolizuoja už mus paaukotą Gelbėtojo kūną. Vanduo simbolizuoja už mus pralietą Jo kraują.
Kas savaitę priimame šiuos simbolius, kad atmintume Gelbėtojo auką ir atnaujintume savo sandoras su Dievu. Iš naujo gauname pažadą, kad su mumis bus Dvasia.
Krikštą sudaro dvi dalys. Jėzus mokė, kad turime gimti „iš vandens ir Dvasios“ (Jono 3:5; kursyvas pridėtas), kad įeitume į Dievo karalystę. Džozefas Smitas mokė: „Krikštas vandeniu yra tik pusė krikšto ir nieko vertas be antrosios pusės, tai yra be Šventosios Dvasios krikšto“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 93).
Kad krikštas panardinant būtų užbaigtas, po jo turi įvykti Dvasios krikštas. Priėmę abu krikštus esame apvalomi nuo nuodėmių ir dvasiškai atgimdyti. Tuomet pradedame naują dvasinį gyvenimą kaip Kristaus mokiniai.
Dvasios krikštą priimame per apeigas, vadinamas patvirtinimu. Šias apeigas atlieka vienas ar daugiau kunigystę turinčių asmenų, kurie savo rankas uždeda mums ant galvos. Pirmiausia jie patvirtina mus Bažnyčios nariais, o tada mums suteikia Šventosios Dvasios dovaną. Tai tokios pat apeigos, kokios minimos Naujajame Testamente ir Mormono Knygoje (žr. Apaštalų darbų 8:14–17; 3 Nefio 18:36–37).
Šventoji Dvasia yra trečiasis Dievybės narys. Ji darbuojasi išvien su Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi. Priėmę Šventosios Dvasios dovaną, galime patirti Jos bendrystę visą gyvenimą, jei esame ištikimi.
Kaip Šventoji Dvasia mus laimina
Šventosios Dvasios dovana yra viena didžiausių Dangiškojo Tėvo dovanų. Šventoji Dvasia apvalo ir šventina mus, daro mus šventesnius, išbaigtesnius, panašesnius į Dievą (žr. 3 Nefio 27:20). Ji padeda mums keistis ir augti dvasiškai, kai stengiamės laikytis Dievo priesakų.
Šventoji Dvasia padeda mums sužinoti ir atpažinti tiesą (žr. Moronio 10:5). Ji taip pat patvirtina tiesą mūsų širdžiai ir protui. Be to, Šventoji Dvasia mums padeda mokyti tiesos (žr. Doktrinos ir Sandorų 42:14). Kai tiesos mokomės ir mokome Šventosios Dvasios galia, Ji neša tiesą mūsų širdžiai (žr. 2 Nefio 33:1).
Jei nuolankiai sieksime Šventosios Dvasios vedimo, Ji mums patars (žr. 2 Nefio 32:5). Tai apima patarimus, kaip galėtume pasitarnauti kitiems.
Šventoji Dvasia suteikia dvasinės stiprybės, kad padėtų mums įveikti silpnybę. Ji padeda mums atsispirti pagundoms. Ji gali įspėti mus apie dvasinį ir fizinį pavojų.
Šventoji Dvasia padės mums įveikti gyvenimo sunkumus. Ji mus paguos išmėginimų ar sielvarto laikais ir pripildys vilties (žr. Moronio 8:26). Per Šventąją Dvasią galime pajusti Dievo meilę mums.
Per krikštą ir patvirtinimą sudarome sandorą su Dievu. Be kita ko, pažadame laikytis Jo įsakymų ir Jam tarnauti visą likusį gyvenimą (žr. Mozijo 18:8–10, 13; Doktrinos ir Sandorų 20:37).
Per krikštą ir patvirtinimą įžengę į evangelijos kelią, iš visų jėgų stengiamės jame išlikti. Bent kiek nuklydę nuo šio kelio, panaudojame tikėjimą į Kristų ir atgailaujame. Ši atgailos palaima leidžia mums grįžti į evangelijos kelią ir išsaugoti sandoros su Dievu teikiamas palaimas. Jei nuoširdžiai atgailaujame, Dievas visados pasiryžęs mums atleisti ir šiltai priimti atgal.
Ištvėrimas iki galo reiškia, kad liekame ištikimi Dievui iki gyvenimo pabaigos: tiek gerais, tiek blogais laikais, palankiomis ir nepalankiomis aplinkybėmis. Nuolankiai leidžiame Kristui mus formuoti ir daryti panašesnius į Jį. Į Kristų žvelgiame su tikėjimu, pasitikėjimu ir viltimi, kad ir kas vyksta mūsų gyvenime.
Ištverti iki galo nereiškia paprasčiausiai laikytis, kol numirsime. Ištverti iki galo reiškia savo gyvenimą, mintis ir veiksmus sutelkti į Jėzų Kristų. Tai apima tolesnį tikėjimo į Kristų naudojimą kiekvieną dieną. Taip pat toliau atgailaujame, laikomės sandorų su Dievu ir siekiame Šventosios Dvasios bendrystės.
Ištvėrimas iki galo apima „verž[imąsi] pirmyn, bū[nant] nepajudinam[iems] dėl Kristaus, tur[int] tobulą vilties skaistumą ir meilę Dievui bei visiems žmonėms“. Dangiškasis Tėvas mums žada, kad ištvėrę iki galo, „turėsi[me] amžinąjį gyvenimą“ (2 Nefio 31:20).
Jėzaus Kristaus evangelija laimina visus Dievo vaikus
Jėzaus Kristaus evangelija skirta visiems Dievo vaikams. Raštuose mokoma, kad, nesvarbu, kokia mūsų kilmė ar aplinkybės, „Dievui visi yra vienodi“. Jis kviečia „visus ateiti pas Jį ir ragauti Jo gerumo; ir neatstumia nė vieno, kas ateina pas Jį“ (2 Nefio 26:33).
Evangelija mus laimina visą mirtingąjį gyvenimą ir visą amžinybę. Kai gyvename pagal Jėzaus Kristaus mokymus, esame labiau linkę jaustis laimingi – tiek kaip pavieniai asmenys, tiek kaip šeimos (žr. Mozijo 2:41; „Šeima. Pareiškimas pasauliui“, ChurchofJesusChrist.org). Gyvenimas pagal evangeliją sustiprina mūsų džiaugsmą, įkvepia veikti ir praturtina santykius.
Gyvenimas pagal Jėzaus Kristaus evangeliją taip pat gali apsaugoti mus nuo pasirinkimų, kurie pakenktų mums fiziškai ar dvasiškai. Toks gyvenimas padeda mums rasti stiprybės ir paguodos išmėginimų ir sielvarto laikais. Jis rodo kelią į džiaugsmingą amžinąjį gyvenimą.
Viena didžiausių sugrąžintosios evangelijos žinių yra ta, kad visi priklausome Dievo šeimai. Esame Jo mylimi sūnūs ir dukterys. Kad ir kokia būtų mūsų šeiminė padėtis žemėje, kiekvienas esame Dievo šeimos narys.
Kita svarbi mūsų žinios dalis yra ta, kad šeimos gali būti sujungtos amžinybei. Šeimą įsteigė Dievas. Dangiškojo Tėvo sukurtas laimės planas sudaro sąlygas, kad šeimos tarpusavio santykiai tęstųsi anapus kapo. Priėmusios šventas šventyklos apeigas ir sandoras, šeimos gali išlikti drauge per amžius.
Evangelijos šviesa padeda šeimoms įveikti nesutarimus, nesantaiką ir sunkumus. Nesutarimų draskomos šeimos gali būti išgydytos per atgailą, atleidimą ir tikėjimą Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galia.
Jėzaus Kristaus evangelija padeda mums stiprinti šeimos ryšius. Namai – geriausia vieta mokyti ir mokytis evangelijos principų. Namai, pastatyti ant evangelijos principų pagrindo, bus saugi priebėga. Jie bus vieta, kur gali būti Viešpaties Dvasia.
Toliau pateikiamas planelis, kaip galėtumėte mokyti, turėdami mažai laiko. Vadovaudamiesi šiuo planeliu pasirinkite vieną ar daugiau principų mokyti. Doktrininis kiekvieno iš šių principų pagrindas pateiktas ankstesniame poskyryje.
Mokydami užduokite klausimus ir klausykitės. Kvieskite žmones taip, kad padėtumėte jiems mokytis, kaip artintis prie Dievo. Svarbu pakviesti asmenį vėl su jumis susitikti. Pamokos trukmė priklausys nuo jūsų užduodamų klausimų ir to, kaip klausysitės atsakymų.
Paveikslėlis
misionieriai moko moterį
Ko galėtumėte mokyti žmones per 3–10 minučių
Dievas siuntė savo Sūnų, Jėzų Kristų, į žemę, kad išpirktų mus iš nuodėmės ir mirties.
Tikėjimas į Jėzų Kristų yra veiksmo ir galios principas. Tikėjimas padeda mums patirti Gelbėtojo stiprinančią galią savo gyvenime.
Tikėjimas į Jėzų Kristų mus veda prie atgailos. Atgaila – tai atsigręžimo į Dievą ir nusigręžimo nuo nuodėmės procesas. Kai atgailaujame, mūsų poelgiai, troškimai ir mintys keičiasi, kad labiau atitiktų Dievo valią.
Kai atgailaujame, Dangiškasis Tėvas atleidžia mums. Atleidimas įmanomas dėl to, kad Jėzus Kristus apmokėjo mūsų nuodėmes.
Krikštą sudaro dvi dalys: krikštas vandeniu ir krikštas Dvasia. Per krikštą ir patvirtinimą esame apvalomi nuo nuodėmių ir pradedame naują gyvenimą.
Po krikšto vandeniu per patvirtinimo apeigas mes priimame Šventosios Dvasios dovaną.
Jei ištikimai eisime evangelijos keliu iki gyvenimo pabaigos, Dievas pažada, kad turėsime amžinąjį gyvenimą.