Šventyklos, Viešpaties namai, nusėjo žemę
Kai vertai ir pamaldžiai eisite į Jo šventus namus, būsite apginkluojami Jo galia.
Argi jums nepatinka šie nuostabūs mūsų ką tik sugiedoti žodžiai? „Pakelsiu, sustiprinsiu, teiksiu vilties, […] ranka visagalė tau visad padės.“1 Viešpats sustiprina visokio amžiaus savo šventuosius, ateinančius į Jo šventus namus. Nuo Kinšasos iki Colikofeno ir nuo Fukuokos iki Ouklando jaunimas savo iniciatyva plūsta į šventyklų krikštyklas. Praeityje mylimiausi apeigininkai turėdavo žilstančius plaukus – bet dabar jau nebe. Pašaukti misionieriai, tarnavimo misionieriai ir grįžę misionieriai šventykloje yra už kiekvieno kampo. Visame pasaulyje stiprėja jausmas, traukiantis mus į Viešpaties namus.
Vos daugiau nei prieš metus viena rytinėje Jungtinių Valstijų pakrantėje gyvenanti brangi 95 metų šeimos draugė, kurią misionieriai mokė ištisus 70 metų, pasakė savo dukrai: „Noriu su tavimi vykti į šventyklą.“
Dukra atsakė: „Na, mama, tau pirmiau reikia priimti krikštą.“
„Gerai, – atsakė ta, – tada aš noriu krikštytis.“ Ji buvo pakrikštyta. Po kelių dienų ji pagarbiai įžengė į šventyklos krikštyklą. O truputį daugiau nei prieš mėnesį ji gavo savo endaumentą ir užantspaudavimą. „Atsiveria akys, ir siela supranta, ir uždanga skirias virš žemės visos.“2
Ar kada susimąstėte, kodėl Viešpats nurodė pranašui dabar nusėti žemę šventomis šventyklomis?3 Kodėl Jis būtent šiuo konkrečiu laikotarpiu suteikė savo sandoros žmonėms taip reikalingą klestėjimą, kad per jų šventas dešimtines būtų galima pastatyti šimtus Viešpaties namų?
Šį rytą prezidentas Dalinas H. Ouksas parodė nuostabius visame pasaulyje statomų šventyklų vaizdus. Neseniai mudu su Kete lankėmės Filipinuose. Apmąstykite šį stebuklą: Manilos šventykla buvo pašventinta 1984 metais. Praėjo 26 metai, kol 2010-aisiais buvo užbaigta antroji šventykla Sebu mieste. Dabar, po 14 metų, yra statomos, projektuojamos ar ruošiamos pašventinti 11 šventyklų. Nuo šiaurės į pietus: Laoago, Tuguegarao, Santjago, Urdanetos, Alabango, Nagos, Taklobano miesto, Iloilo, Bakolodo, Kagajan de Oro ir Davao vietovėse. Gniaužia kvapą, kai matome nuostabius Dievo darbus!
Visame pasaulyje Viešpaties namai artėja prie mūsų. Kodėl mūsų dienomis?
Paskutinės dienos
Viešpats perspėjo, kad paskutinėmis dienomis bus daug vargo tautose,4 žmonės „bus savimylos“5, „viskas bus sąmyšyje“6, bus daug sumaišties7 ir „žmonių širdys juos apvils“8. Tikrai matome, kaip vyrų ir moterų širdys juos apvilia: pasaulio vilionės, dėmesio blaškymas per gundančius balsus, dvasinio maitinimosi apleidimas, nuovargis dėl mokinystės reikalavimų.9 Galbūt buvote nuliūdinti pamatę artimą žmogų, kuris kažkada nuoširdžiai kalbėjo apie savo tikėjimą į Jėzų Kristų, liudijo apie Mormono Knygą ir energingai padėjo statyti Dievo karalystę, staiga atsitraukusį, bent jau šiuo metu, nuo savo įsitikinimų ir nuėjusį į Bažnyčios užribį. Mano patarimas jums: nepasiduokite nevilčiai! Viskas gerai. Nes su Dievu nėra negalimų dalykų.10
Pasaulyje vykstant šiam išpranašautam sąmyšiui Viešpats pažadėjo, kad bus sandoros žmonių, žmonių, karštai laukiančių Jo sugrįžimo, žmonių, stovinčių šventose vietose ir nesitraukiančių.11 Jis kalbėjo apie teisius žmones, kurie nepasiduoda priešininko apgaulėms, treniruoja savo tikėjimą, mąsto celestiališkai ir visiškai pasikliauna Gelbėtoju Jėzumi Kristumi.
Kodėl Viešpats dabar artina prie mūsų šimtus savo šventyklų? Viena iš priežasčių tai, kad Jis pažadėjo, jog pasaulio neramumų ir pagundų apsupty sustiprins ir palaimins savo sandoros šventuosius, ir Jo pažadai pildosi!
Pažadai iš Kertlando šventyklos
Kaip šie šventi namai mus stiprina, guodžia ir apsaugo? Atsakymą randame pranašo Džozefo Smito maldavimuose pašventinant Kertlando šventyklą. Būtent šioje šventykloje šventieji giedojo: „Giedosime šlovę su angelų aibėm.“12 Apsireiškė pats Gelbėtojas ir sugrįžo senovės pranašai suteikdami sugrąžintajai evangelijai papildomus kunigystės raktus.13
Ta šventa proga Kertlando šventykloje pranašas meldėsi, kad Viešpaties šventuose namuose šventieji būtų apginkluoti Dievo galia, kad ant jų būtų Jėzaus Kristaus vardas, kad juos sergėtų Jo angelai ir kad jie augtų Viešpatyje ir „įgytų Šventosios Dvasios pilnatvę“14. Šie karšti prašymai pildosi mūsų gyvenimuose, kai ištikimai garbiname Viešpaties namuose.
Apginkluoti galia
Jo namuose tiesiogine prasme esame apdovanojami dangiškąja galia.15 Mūsų tikėjimas į Jėzų Kristų ir meilė Jam patvirtinami ir sustiprinami. Esame dvasiškai patikinami dėl tikrosios savo tapatybės ir gyvenimo tikslų.16 Jei liekame ištikimi, esame laiminami apsauga nuo pagundų ir dėmesį blaškančių dalykų. Jaučiame Gelbėtojo meilę, kai Jis pakylėja mus virš mūsų sunkumų ir sielvartų. Esame apginkluojami Dievo galia.
Ant mūsų bus Jo vardas
Jo šventuose namuose dar tvirčiau priimame Jo vardą. Pasikrikštiję išpažįstame savo tikėjimą į Jį ir pasiryžimą laikytis Jo įsakymų. Šventykloje mes šventai pažadame, per sandoras, amžinai Juo sekti.
Šios Bažnyčios jaunimas yra nuostabus. Varginančiame pasaulyje jie priima Kristaus vardą. Hiberio mieste, Jutoje, vyko viešas susirinkimas aptarti numatytos čia statyti šventyklos detales. Trys šimtai jaunuolių susirinko į netoliese esantį parką, kad išreikštų savo paramą siūlomai statyti šventyklai. Vienas vaikinas atvirame forume kalbėdamas valdžios atstovams drąsiai aiškino: „Viliuosi susituokti šioje šventykloje. [Šventykla padės] man išlikti švariam ir tyram.“ Kitas jaunuolis šventyklą apibūdino kaip šviesos ir vilties simbolį. Bažnyčios vaikinai ir merginos visame pasaulyje priima Jėzaus Kristaus vardą.17
Angelai su mumis
Kertlando šventykloje pranašas Džozefas meldė, kad „[Dievo šventuosius] sergėtų […] angelai“18. Reguliariai atliekant apeigas už protėvius šventykloje ateina tas saldus ir tikras patvirtinimas, kad gyvenimas tęsiasi ir kitapus uždangos.
Nors daugelis mūsų patirčių Viešpaties namuose yra per daug šventos, kad būtų galima jomis viešai dalytis, apie kai kurias galime papasakoti. Prieš keturiasdešimt metų gyvendami Floridoje mudu su Kete nukeliavome į šventyklą Atlantoje, Džordžijos valstijoje. Trečiadienio, 1984 m. gegužės 9 d., vakare, mums baigus sesiją šventykloje, prie manęs priėjo apeigininkas ir paklausė, ar neturėčiau laiko atlikti tik vienas paruošiamąsias pradines apeigas. Asmens, kuriam atstovavau tose apeigose, vardas, pavardė buvo neįprasti. Jis vadinosi Elyzeris Sersis.
Kitą dieną šventykloje buvo pilna šventųjų. Kai ruošiausi atlikti tą dieną antrąjį endaumentą, man buvo įteikta kortelė su vardu ir pavarde žmogaus, kuriam turėčiau atstovauti. Mano nuostabai, vardas ir pavardė buvo to paties žmogaus, kaip ir praeitą vakarą – Elyzeris Sersis. Jutau Viešpaties Dvasią, kai buvo atliekamas endaumentas. Vėliau tą popietę šventykloje Ketė pamatė pagyvenusią šeimos draugę seserį Dolę Fernandez, kuri tuo metu gyveno Atlantoje. Kadangi su ja nebuvo jos šeimos narių vyrų, ji paklausė, ar aš galėčiau padėti, kai jos tėvas bus užantspauduojamas su savo tėvais. Be abejo, man tai buvo garbė.
Atsiklaupęs prie altoriaus galo šioms šventoms apeigoms aš vėl išgirdau tą vardą ir pavardę, kurie dabar neužmirštamai liko mano atmintyje, – jos tėvo Elyzerio Sersio. Visiškai tikiu, kad po šio gyvenimo aš sutiksiu tą žmogų, kuris šiame mirtingajame gyvenime buvo žinomas kaip Elyzeris Sersis, ir apkabinsiu jį.
Dauguma mūsų patirčių Viešpaties namuose dažniau atneša džiaugsmingą ramybę ir tylių apreiškimų nei dramatiškai neįprastų įvykių. Tačiau būkite tikri: mus tikrai sergėja angelai!
Šventosios Dvasios pilnatvė
Kai esame patvirtinami Bažnyčios nariais, mums suteikiama Šventosios Dvasios dovana. Kas savaitę, kai vertai priimame duonos ir vandens mūsų Gelbėtojui atminti, mums pažadama, kad Jo Dvasia visada bus su mumis.19 Kai su geranoriškomis širdimis ateiname į Viešpaties namus, švenčiausią vietą žemėje, augame Viešpatyje ir galime „įgy[ti] Šventosios Dvasios pilnatvę“20. Per Šventosios Dvasios galią esame pripildomi ramybės, džiaugsmo ir neapsakomos vilties.21 Gauname stiprybės išlikti Jo mokiniais net tada, kai atsiduriame ne šventose vietose.
Prezidentas Raselas M. Nelsonas pareiškė: „Mūsų Gelbėtojas ir Išpirkėjas Jėzus Kristus nuo dabar iki savo antrojo atėjimo darys kai kuriuos iš savo galingiausių darbų. Matysime stebuklingų požymių, kad Dievas Tėvas ir […] Jėzus Kristus […] pirmininkauja šiai Bažnyčiai didingai ir šlovingai.“22 Žemės nusėjimas Viešpaties namais yra galingas darbas ir stebuklingas požymis.23
Mano mylimieji draugai, jei galime, bet dar nepradėjome dažniau lankytis šventyklose, reguliariai raskime daugiau laiko garbinti Viešpaties namuose. Melskimės dėl šventyklų, apie kurias buvo pranešta, kad būtų galima nupirkti reikiamus sklypus, kad valdžios patvirtintų projektus, kad talentingi darbuotojai išaukštintų savo turimas dovanas ir kad šventi pašventinimai atneštų dangaus pritarimą ir angelų aplankymus.
Pažadai
Šventykla yra tiesiogine prasme Viešpaties namai. Pažadu jums, jog kai vertai ir pamaldžiai eisite į Jo šventus namus, būsite apginkluojami Jo galia, Jo vardas bus ant jūsų, jus sergės Jo angelai ir augsite Šventosios Dvasios palaima.
Viešpats pažadėjo: „Kiekviena siela, kuri atsisako savo nuodėmių ir ateina pas mane, ir šaukiasi mano vardo, ir paklūsta mano balsui, ir laikosi mano įsakymų, matys mano veidą ir žinos, kad aš esu.“24 Yra daug įvairių būdų pamatyti Kristaus veidą, ir tam nėra geresnės vietos nei Jo šventieji namai.25
Šiomis neramumų ir sumaišties dienomis liudiju, kad šventyklos yra Jo šventi namai ir padės mus išsaugoti, apsaugoti ir paruošti tai šlovingai dienai, kai mūsų Gelbėtojas su visais šventais angelais sugrįš didybėje, galioje ir didelėje šlovėje. Jėzaus Kristaus vardu, amen.