Visame kame turi būti priešingybė
Kad galėtume naudoti valios laisvę, turime turėti galimybę apsvarstyti priešingus pasirinkimus.
Neseniai važiuodamas nepažįstamame mieste netyčia pasukau ne ten, dėl ko mudu su žmona patekome į greitkelį ir turėjome juo važiuoti daugybę kilometrų be jokios galimybės apsisukti. Buvome maloniai pakviesti pasisvečiuoti vieno draugo namuose ir nerimavome, kad dabar atvyksime daug vėliau, nei tikėjomės.
Važiuodamas tuo greitkeliu ir beviltiškai ieškodamas, kaip iš jo išvažiuoti, kaltinau save, kad neskyriau pakankamo dėmesio navigacijos sistemai. Ši patirtis man priminė, kaip gyvenime kartais pasirenkame neteisingai ir kaip po to turime nuolankiai ir kantriai gyventi su pasekmėmis, kol vėl galime pakeisti judėjimo kryptį.
Gyvenimas yra susijęs su pasirinkimais. Mūsų Dangiškasis Tėvas mums suteikė dievišką valios laisvės dovaną būtent tam, kad galėtume mokytis iš savo pasirinkimų – iš teisingų, taip pat ir iš neteisingų. Neteisingus pasirinkimus taisome, kai atgailaujame. Taip vyksta augimas. Dangiškojo Tėvo planas mums visiems skirtas mokytis, tobulėti ir siekti amžinojo gyvenimo.
Nuo tada, kai mudu su žmona prieš daugelį metų po misionierių pamokų prisijungėme prie Bažnyčios, mane visada žavėjo Lehio sūnui Jokūbui pateikti gilūs mokymai, aprašyti Mormono Knygoje. Jis mokė jį, kad „Viešpats Dievas davė žmogui veikti savo nuožiūra“1 ir kad „visame kame būtinai turi būti priešingybė“2. Kad galėtume naudoti valios laisvę, turime turėti galimybę apsvarstyti priešingus pasirinkimus. Mormono Knygoje taip pat mums primenama, kad buvome „pakankamai išmokyti“3 ir kad „Kristaus Dvasia“4 yra duota kiekvienam iš mūsų, kad „pažin[tume] gera ir bloga“5.
Gyvenime nuolat susiduriame su daugeliu svarbių pasirinkimų. Pavyzdžiui:
-
renkamės, ar vykdysime Dievo įsakymus, ar ne;
-
renkamės, ar tikėti ir pastebėti vykstančius stebuklus, ar skeptiškai laukti, kol kas nors nutiks, ir tik tada nuspręsti tikėti;
-
renkamės puoselėti pasitikėjimą Dievu ar kitą dieną baimingai tikėtis dar vieno iššūkio.
Kaip tada, kai tame greitkelyje pasukau ne ten, iškęsti visas savo neteisingų sprendimų pasekmes dažnai gali būti ypač skausminga, nes kaltinti galime tik save. Nepaisant to, galime visada pasirinkti būti paguosti per dievišką atgailos procesą, ištaisyti klaidas ir taip gauti kai kurių gyvenimą keičiančių pamokų.
Kartais taip pat galime patirti pasipriešinimą ir išmėginimus dėl to, kas nuo mūsų nepriklauso, pavyzdžiui:
-
sveikatos laikotarpių ir ligų periodų;
-
taikos ir karo laikmečių;
-
dienos bei nakties valandų ir vasaros bei žiemos sezonų;
-
darbymečių ir po to einančio poilsio laiko.
Nors paprastai tokių situacijų negalime pasirinkti, nes jos tiesiog pasitaiko, vis dar esame laisvi rinktis, kaip į jas reaguosime. Galime tai rinktis su teigiamu arba neigiamu nusiteikimu. Galime stengtis pasimokyti iš patirties ir prašyti mūsų Viešpaties pagalbos ir palaikymo arba galime manyti, kad šiame išmėginime esame palikti patys sau ir kad tai turime ištverti vieni. Galime „atsukti bures“ į naująją realybę arba galime nuspręsti nieko nekeisti. Nakties tamsoje galime uždegti šviesas. Šaltą žiemą turėtume pasirinkti dėvėti šiltus rūbus. Ligų laikotarpiais galime ieškoti medicininės ar dvasinės pagalbos. Patys renkamės, kaip į visas tas aplinkybes reaguoti.
Prisitaikyti, mokytis, siekti, pasirinkti yra veiksmažodžiai. Atminkite, kad esame tie, kurie veikia, o ne tie, kurie yra veikiami. Niekada nepamirškime, jog Jėzus pažadėjo, kad „paims ant savęs savo žmonių skausmus ir ligas […], kad […] sužinotų, kaip pagelbėti“ mums, kai gręžiamės į Jį.6 Galime rinktis statyti savo pamatą ant uolos, kuri yra Jėzus Kristus, kad, atėjus viesului, „tai neturėtų galios [mums]“7. Jis pažadėjo, kad „kiekvieną [pas Jį] ateinantį [Jis] priim[s]; ir palaiminti tie, kas ateina pas [Jį]“8.
Taigi, štai dar vienas papildomas ir ypač svarbus principas. Lehis sakė, kad „visame kame būtinai turi būti priešingybė“9. Tai reiškia, kad priešingybės viena be kitos neegzistuoja. Jos gali viena kitą netgi papildyti. Negalėtume atpažinti džiaugsmo, jei kažkada taip pat nebūtume patyrę sielvarto. Kartais pajuntamas alkis padeda jaustis ypač dėkingiems, kai vėl turime pakankamai maisto. Negalėtume nustatyti, kas yra tiesa, jei taip pat nebūtume šen bei ten matę melo.
Visos šios priešingybės yra kaip dvi tos pačios monetos pusės. Visada yra abi pusės. Čarlzas Dikensas pateikė šios sąvokos pavyzdį, kai parašė: „Tai buvo geriausi laikai, tai buvo blogiausi laikai.“10
Norėčiau pateikti pavyzdį iš savo gyvenimo. Santuoka, šeimos sukūrimas ir vaikai gyvenime atnešė mums didžiausio džiaugsmo akimirkas, bet taip pat ir giliausio skausmo, kančios ir sielvarto momentus, kai kas nors atsitikdavo kam nors iš mūsų. Beribį džiaugsmą ir palaimą su vaikais kartais taip pat keisdavo vis pasikartojantys ligų, ligoninių ir bemiegių naktų laikotarpiai, kupini nuovargio ir taip pat per maldas bei kunigystės palaiminimus rasti palengvėjimai. Šios kontrastingos patirtys mus išmokė, kad kančių akimirkomis niekada nesame vieni, ir taip pat parodė, kiek daug galime ištverti su Viešpaties pagalba. Šios patirtys padėjo nuostabiu būdu mus suformuoti, ir visa, ką patyrėme, tikrai buvo to verta. Ar ne tam čia ir atėjome?
Raštuose taip pat randame įdomių pavyzdžių:
-
Lehis sūnų Jokūbą mokė, kad suspaudimai tyruose padėjo šiam pažinti Dievo didybę ir kad „[Dievas] pašvęs [jo] suspaudimus [jo] naudai“11.
-
Žiauriai įkalintam Liberčio kalėjime Džozefui Smitui Viešpats sakė, kad „visa tai suteiks [jam] patirties ir išeis [jam] į gera“12.
-
Galiausiai begalinė Jėzaus Kristaus auka yra didžiausias kada nors patirto skausmo ir kentėjimo pavyzdys, bet ir ji atnešė nuostabias Jo Apmokėjimo visiems Dievo vaikams palaimas.
Kur spindi saulės šviesa, ten turi būti ir šešėlių. Potvyniai gali nuniokoti, bet paprastai jie taip pat atneša galimybę gyvybei. Sielvarto ašaros dažnai virsta palengvėjimo ir džiaugsmo ašaromis. Liūdesio jausmai išėjus anapus artimajam vėliau bus kompensuoti susitikimo džiaugsmu. Karų ir sunaikinimų laikotarpiais irgi įvyksta daugybė mažų gerumo ir meilės darbų tiems, kurie turi akis, kad matytų, ir ausis, kad girdėtų.13
Mūsų šiandieninį pasaulį dažnai apibūdina baimė ir nerimas – baimė to, kas mūsų gali laukti ateityje. Bet Jėzus mus mokė pasitikėti Juo ir dėl kiekvienos minties žvelgti į Jį; neabejoti, nebijoti.14
Nuolatos skirkime tikrai sąmoningas pastangas pamatyti abi kiekvienos gyvenime mums skirtos monetos puses. Netgi kai abi pusės galbūt kartais nėra mums matomos, galime žinoti ir pasitikėti, kad jos visada yra abi.
Galime būti užtikrinti, kad mus apibūdina ne sunkumai, sielvartai, suspaudimai ir skausmai, bet tai, kaip su jais kovojame, kas padeda mums augti ir artintis prie Dievo. Būtent mūsų požiūris ir pasirinkimai apibūdina mus daug geriau nei mūsų iššūkiai.
Būdami sveiki branginkime tai ir kiekvieną akimirką būkime už tai dėkingi. Sirgdami stenkimės kantriai mokytis iš to ir suprasti, kad pagal Dievo valią tai gali vėl pasikeisti. Liūdėdami tikėkimės, kad laimė yra už kampo, tik dažnai jos dar nematome. Sąmoningai perkelkime dėmesį ir nukreipkime mintis į teigiamus savo iššūkių aspektus, nes jų, be jokios abejonės, taip pat visada yra! Niekada nepamirškime būti dėkingi. Pasirinkime tikėti. Pasirinkime tikėti į Jėzų Kristų. Pasirinkime visada pasitikėti Dievu. Kaip neseniai mus mokė prezidentas Raselas M. Nelsonas, pasirinkime „mąstyti celestiališkai“15!
Visada atminkime nuostabų Dangiškojo Tėvo planą mums. Jis mus myli ir siuntė savo mylimąjį Sūnų padėti mūsų iššūkiuose ir atverti mums duris, kad galėtume grįžti pas Jį. Jėzus Kristus yra gyvas ir stovi kiekvieną akimirką laukdamas, kol pasirinksime šauktis Jo pagalbos, stiprybės ir išgelbėjimo. Visa tai liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.