Pasitikėk Viešpačiu
Mūsų santykiai su Dievu stiprės tik tiek, kiek būsime pasirengę Juo pasitikėti.
Savo šeimoje kartais žaidžiame žaidimą, kurį vadiname „kritimu pasitikint“. Galbūt ir jūs esate jį žaidę. Du žmonės stovi maždaug metro atstumu vienas nuo kito, vienas iš jų atsukęs nugarą į kitą. Gavęs ženklą iš už nugaros esančio asmens, priekyje stovintis asmuo krenta atbulomis į draugo laukiančias rankas.
Pasitikėjimas – tai visų santykių pagrindas. Bet kokie santykiai prasideda nuo klausimo: „Ar galiu pasitikėti kitu asmeniu?“ Santykiai užsimezga tik tada, kai žmonės būna pasirengę pasitikėti vienas kitu. Santykių nėra, jei vienas asmuo visiškai pasitiki, o kitas – ne.
Kiekvienas iš mūsų esame mylimas dvasinis dangiškųjų tėvų sūnus ar dukra.1 Tačiau, nors ši dvasinė kilmė ir padeda tam pamatus, ji pati savaime nesukuria prasmingų santykių su Dievu. Santykiai gali užsimegzti tik tada, kai pasirenkame Juo pasitikėti.
Dangiškasis Tėvas trokšta užmegzti glaudžius asmeninius santykius su kiekvienu savo dvasiniu vaiku.2 Jėzus išreiškė tą troškimą, kai meldėsi: „Kad jie visi būtų viena. Kaip Tu, Tėve, manyje ir Aš Tavyje, kad ir jie būtų viena mumyse.“3 Santykiai, kuriuos Dievas siekia užmegzti su kiekvienu savo dvasiniu vaiku, yra tokie glaudūs ir asmeniški, kad Jis galės dalytis viskuo, ką Jis turi ir kas Jis yra.4 Tokie tvirti ir ilgalaikiai santykiai gali išsivystyti tik tada, kai jie grindžiami tobulu, visišku pasitikėjimu.
Savo ruožtu Dangiškasis Tėvas nuo pat pradžių stengėsi perteikti savo absoliutų pasitikėjimą kiekvieno savo vaiko dieviškuoju potencialu. Pasitikėjimas – tai plano, kurį prieš mums ateinant į žemę Jis pateikė mūsų augimui ir tobulėjimui, pagrindas. Jis turėjo mus išmokyti amžinųjų įstatymų, sukurti žemę, parūpinti mums mirtingus kūnus, suteikti mums dovaną rinktis patiems ir leisti mums mokytis bei augti darant savo pasirinkimus. Jis nori, kad mes pasirinktume laikytis Jo įstatymų ir grįžtume džiaugtis amžinuoju gyvenimu su Juo ir Jo Sūnumi.
Žinodamas, kad ne visada pasirinksime teisingai, Jis taip pat paruošė mums būdą, kaip mums išvengti blogų pasirinkimų pasekmių. Jis parūpino mums Gelbėtoją – savo Sūnų, Jėzų Kristų, – kad šis apmokėtų mūsų nuodėmes ir vėl padarytų mus švarius, jei tik atgailausime.5 Jis kviečia mus dažnai naudotis brangiąja atgailos dovana.6
Visi tėvai žino, kaip sunku pasitikėti vaiku ir leisti jam pačiam priiminėti sprendimus, ypač kai tėvai supranta, kad vaikas greičiausiai suklys ir dėl to nukentės. Tačiau Dangiškasis Tėvas leidžia mums pasirinkti tai, kas padės mums pasiekti savo dieviškąjį potencialą! Kaip mokė vyresnysis Deilas G. Renlandas, „[Jo] auklėjimo tikslas – ne kad Jo vaikai darytų kas teisu, o kad jie rinktųsi kas teisu ir galiausiai taptų kaip Jis“7.
Nepaisant Dievo pasitikėjimo mumis, mūsų santykiai su Juo stiprės tik tiek, kiek būsime pasirengę Juo pasitikėti. Bėda ta, kad gyvename puolusiame pasaulyje ir visi esame patyrę piktnaudžiavimą pasitikėjimu dėl nesąžiningumo, manipuliavimo, prievartos ar kitų aplinkybių. Po to mums gali būti sunku vėl pasitikėti. Tokia bloga pasitikėjimo netobulais mirtingaisiais patirtis gali netgi paveikti mūsų pasirengimą pasitikėti tobulu Dangiškuoju Tėvu.
Prieš kelerius metus du mano draugai, Leonidas ir Valentina, pareiškė norą tapti Bažnyčios nariais. Pradėjęs mokytis evangelijos, Leonidas pastebėjo, kad jam sunku melstis. Anksčiau gyvenime Leonidas buvo nukentėjęs nuo viršininkų manipuliacijų ir kontrolės, todėl išsiugdė nepasitikėjimą valdžia. Šie išgyvenimai paveikė jo gebėjimą atverti savo širdį ir išreikšti asmeninius jausmus Dangiškajam Tėvui. Laikui bėgant mokydamasis Leonidas geriau suprato Dievo charakterį ir pajuto Dievo meilę. Ilgainiui malda jam savaime tapo būdu išreikšti padėką ir parodyti jo jaučiamą meilę Dievui. Jo didėjantis pasitikėjimas Dievu galiausiai paskatino jį ir Valentiną sudaryti šventas sandoras, kad sustiprintų savo santykius su Dievu ir vienas su kitu.
Jei anksčiau prarastas pasitikėjimas trukdo jums pasitikėti Dievu, sekite Leonido pavyzdžiu. Toliau kantriai stenkitės daugiau sužinoti apie Dangiškąjį Tėvą, Jo charakterį, savybes ir tikslus. Ieškokite Jo meilės bei galios pasireiškimų savo gyvenime ir užsirašykite tai. Mūsų dabartinis pranašas, prezidentas Raselas M. Nelsonas, mokė, kad kuo daugiau sužinome apie Dievą, tuo lengviau bus pasitikėti Juo.8
Kartais geriausias būdas išmokti pasitikėjimo Dievu yra tiesiog pasitikėti Juo. Kaip ir „kritime pasitikint“, kartais turime būti pasirengę kristi atbulomis ir leisti Jam mus sugauti. Mūsų žemiškasis gyvenimas – tai išbandymas. Dažnai susiduriame su iššūkiais, viršijančiais mūsų galimybių ribas. Kai mūsų pačių žinių ir supratimo nepakanka, žinoma, ieškome išteklių, kurie mums padėtų. Informacijos prisotintame pasaulyje netrūksta šaltinių, reklamuojančių savo sprendimus mūsų iššūkiams įveikti. Tačiau geriausiais patarimas – tai paprasti, laiko patikrinti Patarlių knygos žodžiai: „Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi.“9 Pasitikėjimą Dievu parodome, kai susidūrę su gyvenimo iššūkiais pirmiausia kreipiamės į Jį.
Kai baigiau teisės studijas Jutoje, mūsų šeimai reikėjo priimti svarbų sprendimą dėl to, kur dirbti ir kur apsigyventi. Pasitarę tarpusavyje ir su Viešpačiu, jautėmės vedami persikelti su šeima į rytinę Jungtinių Valstijų dalį, toli nuo tėvų ir brolių bei seserų. Iš pradžių viskas klostėsi gerai, ir mes jautėmės gavę patvirtinimą dėl mūsų sprendimo. Bet paskui viskas pasikeitė. Advokatų kontoroje vyko etatų mažinimas, o man iškilo grėsmė likti be darbo ir draudimo kaip tik tuo metu, kai gimė mūsų dukra Dora, turinti rimtų sveikatos problemų ir ilgalaikių specialiųjų poreikių. Tuo metu, kai stengiausi įveikti šiuos iššūkius, gavau pašaukimą, kuriam reikėjo skirti daug laiko ir pastangų.
Niekada nebuvau susidūręs su tokiu iššūkiu ir buvau sutrikęs. Ėmiau abejoti mūsų priimtu sprendimu ir jį lydinčiu patvirtinimu. Pasitikėjome Viešpačiu ir viskas turėjo susiklostyti gerai. Kritau atbulas, ir dabar atrodė, kad niekas manęs nesugaus.
Vieną dieną mano protą ir širdį persmelkė žodžiai: „Neklausk, kodėl; klausk, ko noriu, kad išmoktum.“ Dabar dar labiau sutrikau. Tą pat akimirką, kai kamavausi dėl savo ankstesnio sprendimo, Dievas pakvietė mane pasitikėti Juo dar labiau. Žvelgdamas atgal matau, kad tai buvo lemiamas momentas mano gyvenime, – būtent tą akimirką supratau, kad geriausias būdas išmokti pasitikėti Dievu yra tiesiog pasitikėti Juo. Tolesnėmis savaitėmis su nuostaba žiūrėjau, kaip Viešpats stebuklingai įgyvendino savo planą palaiminti mūsų šeimą.
Geri mokytojai ir treneriai žino, kad intelektualinis augimas ir fizinė stiprybė pasiekiami tik įtempiant protą ir raumenis. Panašiai ir Dievas kviečia mus augti pasitikint Jo dvasiniu mokymu ir patiriant sielos įtampą. Todėl galime būti tikri, kad nepriklausomai nuo to, kokį pasitikėjimą Dievu buvome parodę praeityje, mūsų laukia dar daugiau pasitikėjimo reikalaujantis patyrimas. Dievas yra sutelkęs dėmesį į mūsų augimą ir pažangą. Jis – mokytojų Mokytojas, tobulas treneris, visada mus lavinantis, kad padėtų mums geriau atskleisti savo dieviškąjį potencialą. Ir ateityje visada sulauksime kvietimo dar labiau Juo pasitikėti.
Mormono Knyga moko modelio, pagal kurį Dievas mus lavina, kad užmegztų su mumis tvirtus santykius. Studijuodami Ateik ir sek paskui mane neseniai skaitėme apie tai, kaip Nefio pasitikėjimas Dievu buvo išbandytas, kai jam ir jo broliams buvo įsakyta grįžti į Jeruzalę ir gauti skaistvario plokšteles. Po pradinių nesėkmingų bandymų jo broliai nuleido rankas ir buvo nusiteikę grįžti be plokštelių. Tačiau Nefis pasirinko visiškai pasitikėti Viešpačiu ir jam pavyko gauti plokšteles.10 Šis patyrimas tikriausiai sustiprino Nefio pasikliovimą Dievu, kai jo lankas sulūžo ir šeimai dykumoje grėsė badas. Vėlgi Nefis pasirinko pasitikėti Dievu, ir šeima buvo išgelbėta.11 Šie vienas po kito išgyventi patyrimai išmokė Nefį dar labiau pasikliauti Dievu, kai jo netrukus laukė didžiulis, dar daugiau pasitikėjimo reikalaujantis darbas – laivo statymas.12
Per šiuos patyrimus Nefis stiprino savo santykius su Dievu nuosekliai ir nepaliaujamai Juo pasitikėdamas. Tą patį modelį Dievas pritaiko ir mums. Jis asmeniškai mus kviečia sustiprinti ir pagilinti mūsų pasitikėjimą Juo.13 Kiekvieną kartą, kai priimame kvietimą ir elgiamės pagal jį, mūsų pasitikėjimas Dievu stiprėja. Jei kvietimą ignoruojame ar atmetame, mūsų pažanga sustoja, kol nepasiruošime veikti pagal naują kvietimą.
Gera žinia ta, kad nepaisant to, ar praeityje pasitikėjome Dievu, ar ne, galime pasirinkti pasitikėti Dievu šiandien ir kiekvieną dieną ateityje. Pažadu, kad kiekvieną kartą, kai tai darysime, Dievas bus šalia, kad mus sugautų, o pasitikėjimu grįsti mūsų santykiai vis stiprės ir stiprės, kol ateis diena, kai tapsime viena su Juo ir Jo Sūnumi. Tada galėsime kaip Nefis pareikšti: „O Viešpatie, aš pasitikėjau tavimi ir pasitikėsiu tavimi per amžius.“14 Jėzaus Kristaus vardu, amen.