Visuotinė konferencija
Kaip kunigystė laimina jaunimą
2020 m. balandžio visuotinė konferencija


Kaip kunigystė laimina jaunimą

Per kunigystę galime būti pakylėti. Kunigystė apšviečia pasaulį.

Esu dėkinga, galėdama būti čia. Vos sužinojau, kad turėsiu galimybę šiandien kalbėti, labai apsidžiaugiau ir tuo pačiu metu pajutau didžiulį nuolankumą. Ilgai mąsčiau, ką galėčiau pasakyti, ir tikiuosi, kad per mano žinią Dvasia kalbės jums tiesiogiai.

Mormono Knygoje pasakojama, kad Lehis prieš iškeliaudamas į amžinybę palaimina kiekvieną savo sūnų ir taip padeda jiems suprasti savo stiprybes ir amžinąjį potencialą. Esu jauniausia iš aštuonių vaikų ir per pastaruosius metus pirmą kartą tapau vieninteliu namuose likusiu vaiku. Sunku, kai mano brolių ir seserų nėra šalia, kai ne visada turiu su kuo pasikalbėti. Buvo naktų, kai jaučiausi labai vieniša. Esu dėkinga už savo tėvus, kurie iš visų jėgų stengėsi man padėti. Pavyzdžiui, kai man buvo ypač sunku, tėtis pasiūlė suteikti guodžiantį kunigystės palaiminimą. Po jo palaiminimo viskas iškart nepasikeitė, tačiau galėjau jausti ramybę ir savo Dangiškojo Tėvo bei tėčio meilę. Jaučiuosi palaiminta turėdama vertą tėtį, galintį suteikti kunigystės palaiminimus, kai man jų reikia, padedantį man atpažinti savo stiprybes ir amžinąjį potencialą lygiai taip pat, kaip tai darė Lehis laimindamas savo vaikus.

Kad ir kokios būtų jūsų aplinkybės, visada galite gauti kunigystės palaiminimus. Kunigystės palaiminimus jums gali suteikti šeimos nariai, draugai, tarnaujantieji broliai, kunigijos vadovai. Jus palaimins ir Dangiškasis Tėvas, kuris niekada neapleidžia. Vyresnysis Nylas L. Andersenas sakė: „Kunigystės palaiminimai yra nepalyginamai didesni už tą, kuris yra paprašytas atlikti apeigas. […] Kai esame verti, kunigystės apeigos praturtina mūsų […] gyvenimą.“1

Nesivaržydami prašykite kunigystės palaiminimo, kai jums reikia papildomos pagalbos. Dvasia mums reikalingiausia sunkiomis akimirkomis. Tobulų nėra, visi patiriame sunkumų. Kai kuriuos galbūt kamuoja nerimas, depresija, priklausomybės arba jausmas, kad mūsų pastangų nepakanka. Kunigystės palaiminimai gali padėti mums šiuos sunkumus įveikti ir patirti ramybę žengiant į ateitį. Tikiuosi, jog stengiamės gyventi taip, kad būtume verti gauti šiuos palaiminimus.

Dar vienas būdas, kaip esame laiminami per kunigystę, tai patriarchaliniai palaiminimai. Aš išmokau imti skaityti savo patriarchalinį palaiminimą, kai jaučiuosi liūdna ar vieniša. Mano palaiminimas padeda man išvysti savo potencialą ir konkretų Dievo man paruoštą planą. Jame randu paguodą. Jis padeda man pamatyti toliau savo žemiškosios perspektyvos. Jis primena man dovanas ir palaiminimus, kuriuos gausiu, jeigu vertai gyvensiu. Jis taip pat padeda prisiminti ir pajusti ramybę dėl to, kad Dievas duos atsakymus ir atvers duris būtent tą akimirką, kai to man reikės labiausiai.

Patriarchaliniai palaiminimai padeda mums pasiruošti sugrįžti gyventi pas mūsų Dangiškąjį Tėvą. Žinau, kad patriarchaliniai palaiminimai yra iš Dievo ir gali padėti mums mūsų silpnumą paversti mūsų stiprybe. Tai ne likimo būrėjų pranašystės; šie palaiminimai sako, ką mums reikia išgirsti. Jie tarsi kiekvieno iš mūsų asmeninė Liahona. Kai Dievui teikiame pirmenybę ir tikime Juo, Jis perves mus per mūsų asmeninius tyrus.

Dievas palaimino Džozefą Smitą kunigyste, kad Evangelijos palaiminimai būtų sugrąžinti, o mes savo gyvenime galime gauti tuos Evangelijos palaiminimus per kunigystę. Kiekvieną savaitę mums suteikiama privilegija ir galimybė priimti sakramentą. Per šias kunigystės apeigas mums pažadama, kad Dvasia, galinti mus apvalyti ir išskaistinti, visuomet bus su mumis. Jeigu jaučiate, kad reikia tam tikrus dalykus pašalinti iš savo gyvenimo, kreipkitės į vadovą, kuriuo pasitikite, ir jis padės jums sugrįžti į tiesos kelią. Jūsų vadovai gali padėti jums patirti visą Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galią.

Per kunigystę mes taip pat galime gauti šventyklos apeigų palaiminimus. Nuo tos dienos, kai pirmą kartą galėjau įžengti į šventyklą, užsibrėžiau tikslą reguliariai joje lankytis ir šiam tikslui teikti pirmenybę. Dėl to, kad skiriu tam laiko ir aukojuosi, kad galėčiau priartėti prie savo Dangiškojo Tėvo Jo šventuose namuose, buvau palaiminta apreiškimu ir Dvasios kuždesiais, kurie man išties padėjo gyvenime.

Per kunigystę galime būti pakylėti. Kunigystė apšviečia pasaulį. Vyresnysis Robertas D. Heilsas sakė: „Be kunigystės galios „visa žemė [būtų] visiškai nuniokota“ (žr. Doktrinos ir Sandorų 2:1–3). Nebūtų jokios šviesos, jokios vilties, vien tamsa.“2

Dievas mus drąsina. Jis nori, kad sugrįžtume pas Jį. Jis pažįsta mus asmeniškai. Jis jus pažįsta. Jis mus myli. Jis rūpinasi mumis ir laimina net tada, kai manome, kad esame to neverti. Jis žino, ko mums reikia ir kada to reikia.

„Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta.

Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma“ (Mato 7:7–8).

Jeigu dar neturite liudijimo apie kunigystę, raginu jus melstis ir prašyti suteikti asmeninį žinojimą apie jos galią, o tada skaityti Raštus, kad išgirstumėte Dievo žodžius. Žinau, kad būsime palaiminti, jeigu įdėsime pastangų, kad savo gyvenime jaustume Dievo kunigystės galią. Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Išnašos

  1. Nylas L. Andersenas, „Kunigystės galia“, 2013 m. spalio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga.

  2. Robert D. Hales, “Blessings of the Priesthood,” Ensign, Nov. 1995, 32.