Osanos šūksnis
Dabar, mano brangūs broliai ir seserys, mums minint Džozefo Smito Pirmąjį regėjimą, per kurį jis matė Tėvą ir Sūnų, manome, kad derėtų drauge pasidžiaugti dalyvaujant osanos šūksnio rituale.
Pirmą kartą šiame Evangelijos laikotarpyje šis šventas šūksnis nuskambėjo šventinant Kertlando šventyklą 1836 m. kovo 27 d. Dabar jis atliekamas pašventinant kiekvieną šventyklą. Jis yra šventa atnaša Tėvui ir Sūnui, reiškianti minios reakciją į Gelbėtojo triumfinį įžengimą į Jeruzalę. Jis taip pat patvirtina tai, ką jaunasis Džozefas tą dieną patyrė Šventojoje giraitėje – būtent, kad Tėvas ir Sūnus yra dvi šlovingos esybės, kurias mes garbiname ir šloviname.
Dabar pademonstruosiu, kaip osanos šūksnis atliekamas. Man tai darant, kviečiu kolegas iš žiniasklaidos stebėti šį labai šventą ritualą kilniai ir pagarbiai.
Kiekvienas dalyvis paima švarią baltą skepetaitę už kampo ir ja mojuoja sutartinai sakydamas žodžius: „Osana, osana, osana Dievui ir Avinėliui“, pakartoja juos triskart ir po to pasako: „Amen, amen ir amen“. Jei baltos skepetaitės neturite, galite paprasčiausiai mojuoti ranka.
Broliai ir seserys, dabar kviečiu jus atsistoti ir dalyvauti osanos šūksnio rituale. Po jo bus giedamas himnas „Osana“ ir giesmė „Šventoji Dvasia“1.
Po dirigento ženklo prašome prisijungti ir giedoti giesmę „Šventoji Dvasia“.
Osana, osana, osana Dievui ir Avinėliui!
Osana, osana, osana Dievui ir Avinėliui!
Osana, osana, osana Dievui ir Avinėliui!
Amen, amen ir amen.