Itin kilnus pašaukimas

Džojė D. Džouns

Pradinukų organizacijos visuotinė prezidentė

Kaip tikėjimo moterys, galime semtis tiesos principų iš pranašo Džozefo patirties, kuri suteikia įžvalgų, kaip gauti apreiškimus sau.

Esu dėkinga galėdama šiandien kalbėti apie tai, kokią svarbią vietą moterys ir toliau užima Sugrąžinime. Akivaizdu, kad per visą istoriją Dangiškojo Tėvo plane moterys užėmė išskirtinę vietą. Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė: „Būtų neįmanoma pamatuoti, kokią įtaką ne vien tik šeimoms, bet taip pat ir Viešpaties Bažnyčiai, daro […] moterys būdamos žmonos, motinos ir senelės, seserys, tetos, mokytojos ir vadovės, o ypač – būdamos tikėjimo pavyzdžiai ir atsidavusios jo gynėjos.“¹

Prieš 178-erius metus Navū mieste ką tik suburtos Paramos bendrijos seserims pranašas Džozefas Smitas patarė gyventi „vertai [joms] suteiktų privilegijų“². Jų pavyzdys moko mus ir šiandien. Padėdamos kloti pamatą, ant kurio stovime šiandien, jos vieningai klausė pranašo ir gyveno tvirtai tikėdamos Jėzų Kristų. Seserys, dabar mūsų eilė. Turime dangišką Viešpaties pavedimą, o mūsų ištikimas ir unikalus indėlis gyvybiškai svarbus.

Prezidentas Spenseris V. Kimbolas aiškino: „Būti teisia moterimi, kai žemė jau skaičiuoja paskutines dienas prieš antrąjį mūsų Gelbėtojo atėjimą, yra itin kilnus pašaukimas. Šiandieninė teisios moters stiprybė ir įtaka gali būti dešimteriopai didesnė, nei ji buvo ramesniais laikais.“³

Prezidentas Nelsonas taip pat maldavo: „Aš prašau savo [Bažnyčios] seseris pasireikšti […]! Užimkite savo teisėtą ir reikalingą vietą namuose, visuomenėje ir Dievo karalystėje – tvirčiau nei kada nors anksčiau.“⁴

Neseniai atkurtuose Smitų šeimos namuose Palmyroje, Niujorko valst., kartu su pradinukais turėjome privilegiją susitikti su prezidentu Raselu M. Nelsonu. Pasiklausykite, kaip mūsų mylimas pranašas moko vaikus, ką jie gali daryti, kad žengtų į priekį.

Sesuo Džouns. „Man įdomu, gal jūs turite klausimą, kurį norėtumėte užduoti prezidentui Nelsonui. Sėdite čia su pranašu. Ar yra kas nors, ko visuomet norėjote paklausti pranašo? Taip, Perla.“

Perla. „Ar sunku būti pranašu? Ar esate labai užsiėmęs?“

Prezidentas Nelsonas. „Žinoma, sunku. Viskas, kas susiję su panašėjimu į Gelbėtoją, yra sudėtinga. Pavyzdžiui, kur Dievas nurodė Mozei ateiti, kai norėjo jam duoti dešimt įsakymų? Į kalno, Sinajaus kalno, viršūnę. Tad Mozė turėjo kopti į pačią kalno viršūnę, kad gautų dešimt įsakymų. Bet Dangiškasis Tėvas galėjo tiesiog pasakyti: „Moze, tu pradėk eiti nuo ten, o Aš pradėsiu nuo čia, ir susitiksime pusiaukelėje.“ Ne. Viešpačiui patinka pastangos, nes pastangos atneša atlygį, kuris kitaip neįmanomas. Pavyzdžiui, ar kada lankėte grojimo pianinu pamokas?“

Vaikai. „Taip.“

Perla. „Aš mokiausi groti smuiku.“

Prezidentas Nelsonas. „Ar repetuojate?“

Vaikai. „Taip.“

Prezidentas Nelsonas. „Kas nutinka, kai nerepetuojate?“

Perla. „Pamirštam.“

Prezidentas Nelsonas. „Taip. Ir netobulėjate, ar ne? Tad atsakymas – taip, Perla. Reikia pastangų, daug stropaus darbo, studijavimo ir tam nėra galo. Tai gerai! Tai gerai, nes visados tobulėjame. Net kitame gyvenime mes tobulėsime.“

Prezidento Nelsono atsakymas šiems brangiems vaikams skiriamas ir kiekvienam iš mūsų. Viešpačiui patinka pastangos, o pastangos atneša atlygį. Toliau mokykimės ir lavinkimės. Kol stengiamės sekti Viešpačiu, nuolat tobulėjame.⁵ Jis nesitiki, kad jau šiandien būsime tobuli. Mes ir toliau kopiame į savąjį Sinajaus kalną. Kaip ir praeityje, mūsų kelionė išties reikalauja pastangų, stropaus darbo ir studijavimo, tačiau amžiną atlygį atneša mūsų pasišventimas tobulėjimui.⁶

Ką dar iš pranašo Džozefo Smito ir Pirmojo regėjimo išmokstame apie pastangas, stropų darbą ir studijavimą? Pirmasis regėjimas parodo, kur link turime eiti, atlikdamos savo išskirtines nuolatines užduotis. Kaip tikėjimo moterys, galime semtis tiesos principų iš pranašo Džozefo patirties, kuri suteikia įžvalgų, kaip gauti apreiškimus sau. Pavyzdžiui:

Mes triūsiame spaudžiamos sunkumų.
Raštuose ieškome išminties, padėsiančios veikti.
Rodome savo tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu.
Iš visų jėgų maldaujame Dievo padėti mums sutrikdyti priešininko įtaką.
Atnašaujame savo širdies troškimus Dievui.
Susitelkiame į Jo šviesą, veikiančią mūsų gyvenimo pasirinkimus ir apgaubiančią mus, kai atsigręžiame į Jį.
Suprantame, kad Jis pažįsta kiekvieną iš mūsų vardu ir turi mums savitas užduotis, kurias turime atlikti.⁷

Be to, Džozefas Smitas sugrąžino pažinimą, kad turime dievišką potencialą ir amžiną vertę. Tikiu, kad dėl šio ryšio su Dangiškuoju Tėvu, Jis tikisi, kad gausime apreiškimą iš Jo.

Viešpats nurodė Emai Smit gauti „Šventąją Dvasią“, daug mokytis, atidėti „į šalį šio pasaulio dalykus“, siekti „geresniojo pasaulio dalykų“ ir glaustis „prie [savo] sudarytų sandorų“ su Dievu.⁸ Mokymasis yra neatskiriamas nuo pažangos, ypač kai nuolatinė Šventosios Dvasios bendrystė moko mus, ką kiekvienam iš mūsų reikia atidėti, t. y., kas galėtų mus atitraukti nuo tobulėjimo ar jį stabdytų.

Prezidentas Nelsonas sakė: „Prašau jūsų stiprinti savo dvasinius sugebėjimus gauti apreiškimą.“⁹ Mūsų pranašo žodžiai nuolat skamba mano galvoje, kai mąstau apie moterų gebėjimą žengti į priekį. Jis prašo mūsų, o tai rodo svarbą. Jis moko mus, kaip gaunant apreiškimą ir veikiant pagal jį išgyventi dvasiškai nuo nuodėmių sergančiame pasaulyje.¹⁰ Jei tai darome, gerbdamos Viešpaties įsakymus ir gyvendamos pagal juos, mums, kaip ir Emai Smit, pažadama „teisumo karūna“¹¹. Pranašas Džozefas mokė apie žinojimo, kad kelias, kuriuo einame šiame gyvenime, yra priimtinas Dievui, svarbą. Be to žinojimo, „pailsime [savo] protuose ir nualpsime“¹².

Šioje konferencijoje išgirsime tiesų, įkvėpsiančių mus keistis, tobulėti ir apvalyti savo gyvenimą. Per asmeninį apreiškimą galime užkirsti kelią tam, kas vadinama „visuotinės konferencijos potvyniu“, kai išeiname pasiryžę viską daryti tuojau pat. Moterys turi daug pareigų, tačiau neįmanoma ir nereikia jų visų vykdyti vienu metu. Dvasia mums padeda nuspręsti, į kuriuos darbus sutelkti dėmesį šiandien.¹³

Viešpaties meili įtaka per Šventąją Dvasią padeda suprasti, kokiam mūsų pažangos siekiui Jis teikia pirmenybę. Įsiklausymas į asmeninį apreiškimą veda prie asmeninio tobulėjimo.¹⁴ Įsiklausome ir veikiame.¹⁵ Viešpats sakė: „Prašykite Tėvą mano vardu, tikrai tikėdami, kad gausite, ir jūs turėsite Šventąją Dvasią, apreiškiančią visa, kas reikalinga žmonių vaikams.“¹⁶ Mūsų nuolatinė užduotis – gauti nenutrūkstamą apreiškimą.

Kai mums vis geriau sekasi tai daryti, galime gauti daugiau galios savo asmeninėms užduotims atlikti, kad tarnautume ir dirbtume gelbėjimo bei išaukštinimo darbą, ir iš tiesų atidėtume „į šalį šio pasaulio dalykus ir siek[tume] geresniojo pasaulio dalykų“¹⁷. Tada mes galime veiksmingiau įkvėpti mūsų augančią kartą daryti tą patį.

Broliai ir seserys, visi siekiame Dievo galios savo gyvenime.¹⁸ Tarp moters ir vyro yra graži tarpusavio vienybė atliekant Dievo darbą šiandien. Kunigystės galią pasiekiame per sandoras, pirmiausia sudarytas krikšto vandenyse, o tada ir tarp šventų šventyklos sienų.¹⁹ Prezidentas Nelsonas mus mokė: „Kiekviena moteris ir kiekvienas vyras, kurie su Dievu yra sudarę sandoras ir jų laikosi, ir vertai dalyvauja kunigystės apeigose, turi tiesioginę prieigą prie Dievo galios.“²⁰

Šiandien nuoširdžiai pripažįstu, kad savo gyvenime anksčiau nesuprasdavau, jog aš, kaip moteris, per savo sandoras galiu naudotis kunigystės galia.²¹ Seserys, meldžiu, kad atpažintume ir brangintume kunigystės galią – glaustumės prie sudarytų sandorų,²² priimtume Raštų tiesas ir įsiklausytume į dabartinių pranašų žodžius.

Drąsiai liudykime savo atsidavimą mūsų Dangiškajam Tėvui ir mūsų Gelbėtojui „nepajudinamai tikėdam[os] jį, visiškai pasikliaudam[os] nuopelnais to, kuris yra galingas išgelbėti“²³. Džiugiai tęskime šią kelionę aukščiausio dvasinio tobulumo link ir padėkime aplinkiniams daryti tą patį per meilę, tarnystę, vadovavimą ir atjautą.

Vyresnysis Džeimsas E. Talmidžas mums priminė: „Pasaulyje didžiausias moters ir moteriškumo šalininkas yra Jėzus Kristus.“²⁴ Apibendrinant neblėstančią moterų svarbą Sugrąžinimui ir mums visiems, kokia jų užduotis yra svarbiausia? Liudiju, kad tai yra: Jo klausyti,²⁵ sekti Juo,²⁶ pasitikėti Juo²⁷ ir skleisti Jo meilę.²⁸ Žinau, kad Jis gyvas.²⁹ Šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.