Kunigystės galia
Vyresnysis Nylas L. Andersenas
Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo
Žmogus gali praverti užuolaidas, kad į kambarį patektų šilta saulės šviesa, bet žmogui nepriklauso nei saulė, nei jos teikiama šiluma.
Kunigystės palaiminimai skirti visiems
Kai sakramento metu vaikai laimingi giedojo Pradinukų organizacijos giesmę „Meilė kalba čia“, visi pritariamai šypsojosi. Narsi motina, auginanti penkis vaikus, įdėmiai klausėsi antros eilutės: „Mūsų šeima bus visada palaiminta kunigystės galia.“1 Ji liūdnai pagalvojo: „Mano vaikai niekada neturėjo tokios šeimos.“2
Mano žinia šiai ištikimai tikėjimui moteriai ir visiems kitiems – kad ir kokios būtų mūsų aplinkybės, kiekvieną valandą galime pragyventi būdami „palaiminti kunigystės galia“.
Kartais kunigystės galią pernelyg susiejame su Bažnyčios vyrais. Kunigystė – tai Dievo valdžia ir galia, duota visų žmonių gelbėjimui ir laiminimui – vyrų, moterų ir vaikų.
Žmogus gali praverti užuolaidas, kad į kambarį patektų šilta saulės šviesa, bet žmogui nepriklauso nei saulė, nei jos teikiama šiluma. Kunigystės palaiminimai yra nepalyginamai didesni už tą, kuris yra paprašytas atlikti apeigą.
Viena didžiausių mirtingojo gyvenimo ir to, kuris bus po jo, galimybių ir atsakomybių – gauti kunigystės palaiminimus, galią ir pažadus. Kai esame verti, kunigystės apeigos praturtina mūsų žemiškus gyvenimus ir paruošia mus didingiems būsimo gyvenimo pažadams. Viešpats sakė: „Apeigose apsireiškia dieviškumo galia.“3
Kiekvienam vertam asmeniui, kuris krikštijasi, gauna Šventosios Dvasios dovaną ir reguliariai priima sakramentą, yra skirti ypatingi Dievo palaiminimai. Šventykla suteikia papildomos šviesos ir stiprybės kartu su amžinojo gyvenimo pažadu.4
Visos apeigos kviečia mus stiprinti tikėjimą Jėzumi Kristumi, sudaryti ir laikytis sandorų su Dievu. Laikydamiesi šių šventų sandorų mes gauname kunigystės galią ir palaiminimus.
Argi nejaučiame šios kunigystės galios savo pačių gyvenime ir nematome, kad ją turi Bažnyčios nariai, kurie laikosi sandorų? Matome ją atsivertusiuosiuose, kai jie žengia iš krikšto vandenų, jausdami, kad jų kaltės atleistos ir jie yra švarūs. Matome, kaip mūsų vaikai ir jaunimas tampa vis jautresni Šventosios Dvasios raginimams ir vedimui. Matome, kaip šventykloje atliekamos apeigos tampa stiprybės ir šviesos švyturiu visame pasaulyje teisiai gyvenantiems vyrams ir moterims.
Praeitą mėnesį mačiau, kaip jauna pora sėmėsi nuostabios stiprybės iš užantspaudavimo šventykloje pažadų, kai jų naujagimis berniukas išgyveno tik savaitę. Per kunigystės apeigas ši jauna pora ir mes visi gauname paguodą, stiprybę, apsaugą, ramybę ir amžinuosius pažadus.5
Ką žinome apie kunigystę
Kai kas gali užduoti nuoširdų klausimą: „Jei kunigystės galia ir palaiminimai yra skirti visiems, kodėl kunigystės apeigas atlieka vyrai?“
Kai angelas paklausė Nefio: „Ar pažįsti Dievo nuolaidumą?“, Nefis sąžiningai atsakė: „Aš žinau, kad jis myli savo vaikus; tačiau aš ne viską suprantu.“6
Kalbant apie kunigystę, yra daug dalykų, kuriuos mes žinome.
Dievui visi yra vienodi
Mes žinome, kad Dievas myli visus savo vaikus ir yra nešališkas. „[Jis] neatstumia nė vieno, kas ateina pas jį <…> vyro ar moters <…> ir Dievui visi yra vienodi.“7
Kaip tvirtai žinome, kad Dievo meilė yra „vienoda“ jo sūnums ir dukterims, taip pat žinome, kad vyrą ir moterį jis sukūrė nevisiškai vienodus. Visi žinome, kad lytis yra esminė asmens mirtingojo ir amžinojo savitumo bei paskirties charakteristika. Kiekvienai lyčiai duotos šventos atsakomybės.8
Nuo pat pradžių
Žinome, kad nuo pat pradžių Viešpats nustatė, kaip bus suteikiama Jo kunigystė. „Iš pradžių kunigystė buvo duota Adomui.“9 Nojus, Abraomas ir Mozė – visi jie atliko kunigystės apeigas. Jėzus Kristus buvo ir yra didis Aukštasis Kunigas. Jis pašaukė apaštalus. „Ne jūs mane išsirinkote, – sakė jis, – bet aš jus išsirinkau ir paskyriau.“10 Mūsų dienomis Dievo siųsti pasiuntiniai Jonas Krikštytojas, Petras, Jokūbas ir Jonas per pranašą Džozefą Smitą į žemę sugrąžino kunigystę.11 Tokiu būdu mūsų Dangiškasis Tėvas suteikė Savo kunigystę.12
Dievo dovanų yra daug
Žinome, kad šventos kunigystės galia neveikia atskirai nuo tikėjimo, Šventosios Dvasios ir dvasinių dovanų. Raštai perspėja: „[Neneikite] Dievo dovanų, nes jų daug <…>. Ir yra skirtingi būdai, kuriais šios dovanos suteikiamos; bet tai tas pats Dievas, kuris veikia visa visame.“13
Vertumas
Žinome, kad vertumas yra kunigystės apeigų atlikimo ir jų gavimo pagrindas. Sesuo Linda K. Burton, visuotinė Paramos bendrijos prezidentė, sakė: „Kad pakviestume kunigystės galią į savo gyvenimą <…> yra būtinas teisumas.“14
Pavyzdžiui, pagalvokite apie pasaulyje siaučiančią pornografijos epidemiją. Viešpaties nustatytas vertumo standartas netoleruoja pornografijos tarp tų, kurie atlieka kunigystės apeigas. Gelbėtojas sakė:
„Atgailaukite <…> dėl savo slaptų bjaurumų.“15
„Kūno žiburys yra akis. <…> jeigu tavo akis nesveika, visas tavo kūnas skendės tamsoje.“16
„[Nes] kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi.“17
Kai kas nors, būdamas nevertas, pateikia ar dalija sakramentą, palaimina ligonį ar dalyvauja kitose kunigystės apeigose, tai, pasak vyresniojo Deivido A. Bednario, vartoja Dievo vardą be reikalo.18 Jei žmogus yra nevertas, jis turi nedalyvauti kunigystės apeigose ir pradėti atgailą ir sugrįžimą prie įsakymų pamaldžiai kreipdamasis į vyskupą.
Nuolankumas
Taip pat žinome, kad šeimose, kur teisi motina ir teisus tėvas vieningai veda savo vaikus, yra gausybė kunigystės palaiminimų. Tačiau žinome, kad ir tiems, kurių padėtis kitokia, Dievas teikia tokius palaiminimus.19
Motina, nešanti dvasinio ir fizinio rūpesčio savo šeima naštą, jausmingai paaiškino, kad jai reikia nuolankumo tam, kad pakviestų savo namų mokytojus palaiminti vieną iš vaikų. Bet ji įžvalgiai pridūrė, kad tai reikalauja ne daugiau nuolankumo nei jos namų mokytojams, besiruošiantiems palaiminti jos vaiką.20
Kunigystės raktai
Žinome, kad Viešpaties darbui visoje žemėje vadovaujama per kunigystės raktus, suteiktus Pirmajai Prezidentūrai ir Dvylikos Apaštalų Kvorumui. Kuolų prezidentams ir vyskupams suteikiami konkretūs kunigystės raktai, kad galėtų vykdyti savo pareigas skirtoje vietovėje. Per apreiškimą jie gali pašaukti vyrus ir moteris, kurie palaikomi ir paskiriami naudoti jiems duotą įgaliojimą mokyti ir tarnauti.21
Nors apie kunigystę žinome daug, žvilgsnis pro mirtingumo prizmę ne visada suteikia išsamų Dievo darbų supratimą. Jo švelnus priminimas: „Juk mano mintys – ne jūsų mintys, o mano keliai – ne jūsų keliai“,22 patikina, kad atėjus metui amžinojoje perspektyvoje viską matysime, „kaip iš tikrųjų yra“,23 ir geriau suprasime Jo tobulą meilę.
Mes visi tarnaujame noriai. Kartais Bažnyčios pašaukimas mūsų nedžiugina ir norime, kad mums duotų daugiau darbo. Kartais esame dėkingi, kai ateina laikas mus atleisti ir esame pašaukiami tarnauti kitose pareigose. Ne mes nusprendžiame, kokį pašaukimą gausime.24 Šią pamoką įsisavinau santuokos pradžioje. Po santuokos mudu su žmona Kete gyvenome Floridoje. Vieną sekmadienį kuolo prezidentūros patarėjas man pasakė, kad jie pajuto įkvėpimą pašaukti Ketę ankstyvo ryto seminarijos mokytoja.
„Kaip mes tai darysime? – paklausiau aš. – Mūsų vaikai maži, seminarija prasideda 5 valandą ryto, o aš esu apylinkės vaikinų organizacijos prezidentas.“
Patarėjas nusišypsojo ir pasakė: „Viskas bus gerai, broli Andersenai. Mes ją pašauksime, o tave atleisime.“
Būtent taip ir įvyko.
Moterų indėlis
Gyvenime, santuokoje ir statant Dievo karalystę yra gyvybiškai svarbu nuoširdžiai klausti ir įsiklausyti į moterų išsakomas mintis bei rūpesčius.
Prieš dvidešimt metų visuotinės konferencijos metu vyresnysis M. Raselas Balardas papasakojo apie pokalbį, vykusį su visuotine Paramos bendrijos prezidente. Kilo klausimas dėl tarnauti misijoje besiruošiančio jaunimo vertumo stiprinimo. Sesuo Eleinė Džek su šypsena tarė: „Vyresnysis Balardai, jūs žinote, kad Bažnyčios [moterys] gali duoti gerą patarimą, <…> jei jų kas paklausia. Galų gale <…> esame jų motinos!“25
Prezidentas Tomas S. Monsonas žinomas kaip visą gyvenimą besiklausantis ir atsakantis į moterų rūpesčius. Sesuo Francis Monson – tai moteris, padariusi jam didžiausią įtaką. Mes visi jos labai ilgimės. Taip pat praeitą ketvirtadienį Prezidentas Monsonas priminė vyriausiems įgaliotiniams, kiek daug jis, kaip vyskupas, išmoko iš 84 savo apylinkės našlių. Jos padarė didelę įtaką jo tarnavimui ir visam gyvenimui.
Nenuostabu, kad dar prieš prezidentui Monsonui pamaldžiai priimant sprendimą dėl misionierių tarnystės amžiaus pakeitimo, buvo daug kalbama su Paramos bendrijos, Merginų ir Pradinukų organizacijų prezidentūromis.
Vyskupai, jei seksite Prezidento Monsono pavyzdžiu, jausite, kaip vedanti Viešpaties ranka dar gausiau laimina šventą jūsų darbą.
Mes keletą metų gyvenome Brazilijoje. Netrukus po atvykimo sutikau Adelsoną Parelą, tarnavusį Septyniasdešimties nariu ir jo brolį Adilsoną, tarnavusį mūsų kuolo prezidentūroje. Vėliau sutikau jų brolį Adaltoną, tarnavusį kuolo prezidentu Florianopolyje ir dar vieną brolį Adelmo, tarnavusį vyskupu. Sužavėtas šių brolių tikėjimo, paklausiau apie jų tėvus.
Jų šeima buvo pakrikštyta Santose, Brazilijoje, prieš 42 metus. Adelsonas Parela pasakojo: „Iš pradžių tėvas labai džiaugėsi prisijungęs prie Bažnyčios. Tačiau [netrukus] jis tapo mažiau aktyvus ir norėjo, kad motina nelankytų Bažnyčios.“
Adelsonas man papasakojo, kad motina kaimynams siuvo drabužius, kad sumokėtų už savo vaikų kelionės bilietus iki Bažnyčios. Keturi maži berniukai kartu eidavo mylią iki kito miesto, lipdavo į autobusą, kuriuo važiuodavo 45 minutes ir po to eidavo dar 20 minučių iki susirinkimų namų.
Nors negalėjo kartu su vaikais eiti į Bažnyčią, sesuo Parela sūnums ir dukterims skaitė Raštus, mokė juos Evangelijos ir kartu meldėsi. Jų kuklūs namai buvo pripildyti gausių kunigystės galios palaiminimų. Mažieji berniukai užaugo, tarnavo misijose, gavo išsilavinimą ir susituokė šventykloje. Kunigystės palaiminimai pripildė jų namus.
Po daugelio metų, tapusi vieniša, Vani Parela įžengė į šventyklą priimti savo endaumento, o vėliau netgi tarnavo trijose misijose Brazilijoje. Dabar jai 84-eri, o ji vis dar savo tikėjimu laimina ja sekusias kartas.
Liudijimas ir pažadas
Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje yra šventos Dievo kunigystės galia. Liudiju, kad Viešpats teiks jums daugiau stiprybės, ramybės ir amžinąją perspektyvą, kai būdami verti dalyvausite kunigystės apeigose. Kad ir kokia būtų jūsų padėtis, jūsų namai bus „palaiminti kunigystės galia“ ir tie, kas yra šalia, labiau trokš šių palaiminimų sau.
Kaip vyrai ir moterys, seserys ir broliai, Dievo sūnūs ir dukterys, drauge žengiame pirmyn. Tai mūsų galimybė, mūsų atsakomybė ir mūsų palaiminimas. Toks mūsų likimas – paruošti Dievo karalystę Gelbėtojo sugrįžimui. Jėzaus Kristaus vardu, amen.