Tej Kev Pab Kawm
JST, Lukas 12


JST, Lukas 12:9–12. Piv rau Lukas 12:9–10; kuj saib JST, Mathais 12:37–38 thiab Q&K 132:26–27

Yexus piav hais tias yuav tsis zam txim rau kev saib tsis taus tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv.

9 Tiam sis tus uas xyeej kuv tab meeg sawv daws, tus ntawd yuav raug xyeej tab meeg Vajtswv cov tim tswv.

10 Nim no Yexus cov thwj tim paub hais tias nws hais li no, vim lawv tau hais lus phem tawm tsam nws tab meeg sawv daws; vim lawv ntshai lees paub nws tab meeg sawv daws.

11 Thiab lawv sib tham nrog lawv tus kheej, hais tias, Nws paub tej uas nyob hauv peb lub siab, thiab nws hais lus rau txim rau peb, thiab yuav tsis zam txim rau peb. Tiam sis nws teb lawv, thiab hais rau lawv tias,

12 Tus uas hais ib lo lus tawm tsam neeg Leej Tub, thiab hloov siab lees txim, yuav zam txim rau tus ntawd; tiam sis rau tus uas thuam tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv, yuav tsis zam txim rau tus ntawd.

JST, Lukas 12:41–57. Piv rau Lukas 12:37–48

Yexus qhia hais tias Nws cov tub qhe yuav tsum npaj txhua lub sij hawm rau thaum Nws los.

41 Vim, saib seb, nws los thaum yuav txog ib tag hmo, thiab nws kuj yuav los thaum ib tag hmo, thiab ntxiv nws yuav los thaum yuav kaj ntug.

42 Thiab kuv hais tseeb rau nej tias, Nws twb los lawm, raws li tau sau txog nws; thiab ntxiv thaum nws los ib tag hmo, los yog los thaum yuav kaj ntug, cov tub qhe uas thaum nws los es nws pom lawv zov tos yuav tau koob hmoov;

43 Vim tus Tswv ntawm cov tub qhe ntawd yuav kho nws cov khaub ncaws, thiab kom lawv zaum noj mov, thiab yuav tawm los thiab tiam lawv.

44 Thiab nim no, kuv hais tej yam no rau nej tseeb, kom nej yuav paub li no tias, tus Tswv yuav los zoo ib yam li tus tub sab tuaj hmo ntuj.

45 Thiab qhov no zoo ib yam li tus txiv neej uas yog tswv tsev, tus uas, yog nws tsis zov nws tej khoom, tus tub sab yuav tuaj lub sij hawm uas nws tsis ceev faj, thiab nyiag nqa nws tej khoom mus, thiab muab tej khoom ntawd faib rau cov uas nrog nws.

46 Thiab lawv hais rau lawv tus kheej tias, Yog tus tswv tsev zoo paub hais tias lub sij hawm twg tus tub sab yuav tuaj, nws yeej yuav zov, thiab yuav tsis cia nws lub tsev raug tub sab tsoo nkag los thiab nyiag nws tej khoom.

47 Thiab nws hais rau lawv tias, Kuv hais tseeb rau nej tias, yog li ntawd nej cia li npaj kom txhij; vim neeg Leej Tub los thaum lub sij hawm uas nej xav tsis txog.

48 Tom qab ntawd Petus hais rau nws tias, tus Tswv, koj hais zaj lus piv txwv no rau peb, los yog rau txhua tus?

49 Thiab tus Tswv hais tias, Kuv hais rau cov uas tus Tswv yuav tsa los ua cov kav tus Tswv tsev neeg, los muab nws cov me nyuam feem nqaij rau lawv thaum txog sij hawm.

50 Thiab lawv hais tias, Yog li ntawd leej twg yog tus tub qhe rau siab ntseeg thiab muaj tswv yim ntawd?

51 Thiab tus Tswv hais rau lawv tias, Nws yog tus tub qhe uas zov, kom yuav muab nws feem nqaij thaum txog sij hawm.

52 Tus tub qhe ntawd uas nws tus Tswv pom zov, thaum nws los, yuav tau koob hmoov.

53 Kuv hais qhov tseeb rau nej tias, tus Tswv yuav tsa nws ua tus kav tag nrho tej uas tus Tswv muaj.

54 Tiam sis tus tub qhe phem yog tus uas tsis pom nws zov. Thiab yog hais tias tsis pom tus tub qhe ntawd zov, nws yuav hais nyob hauv nws lub siab tias, Tshuav ntev kuv tus Tswv mam los; thiab yuav pib muab nws cov tub qhe, thiab ntxhais qhev ntaus, thiab yuav noj, thiab haus, thiab qaug cawv.

55 Tus tub qhe ntawd tus Tswv yuav los lub sij hawm uas tus tub qhe ntawd tsis xav tias yuav los, thiab rau lub sij hawm uas nws tsis ceev faj, thiab yuav muab nws hlais, thiab yuav muab nws nqi zog rau nws kom mus nrog cov neeg tsis mloog lus nyob.

56 Thiab tus tub qhe uas paub nws tus Tswv lub siab, tiam sis tsis npaj tos rau thaum nws tus Tswv yuav los, thiab tsis ua raws li tus Tswv siab nyiam, nws yuav mag nplawm ntau zaus.

57 Tiam sis tus uas tsis paub nws tus Tswv lub siab nyiam, thiab tau ua tej yam tsim nyog nplawm los, nws yuav mag nplawm ob peb nplawg xwb. Vim rau tus uas tau muab ntau rau, ces tus ntawd yuav tsum ua ntau; thiab leej twg uas tus Tswv tau pub ntau rau, ces neeg yuav thov tus ntawd ntau dua.