Išliekanti galia
Tik tikėjimas ir mūsų sielą užpildantis Dievo žodis gali mus palaikyti ir suteikti galimybę gauti Jo galios.
Peržiūrinėdamas mūsų brangaus pranašo, prezidento Raselo M. Nelsono mokymus, pamačiau, kad daugybėje savo kalbų jis dažnai vartoja vieną žodį. Tas žodis yra galia.
Per pirmąją visuotinę konferenciją, kurioje jis buvo palaikytas apaštalu, prezidentas Nelsonas kalbėjo apie galią.1 Visus po to ėjusius metus jis ir toliau mokė apie galią. Nuo to laiko, kai prezidentą Nelsoną palaikėme mūsų pranašu, jis mokė apie galios, t. y. Dievo galios, principą ir kaip galime jos įgyti. Jis mokė, kaip tarnaudami kitiems galime semtis Dievo galios2, kaip atgaila į mūsų gyvenimą pritraukia Jėzaus Kristaus ir Jo Apmokėjimo galią3 ir kaip kunigystė – galia ir įgaliojimas iš Dievo – laimina visus su Juo sudariusius sandoras ir jų besilaikančius4. Prezidentas Nelsonas yra paliudijęs, kad Dievo galia plūsta pas visus, gavusius šventyklos apdovanojimą ir besilaikančius sudarytų sandorų.5
Mane ypač sujaudino 2020 m. balandžio visuotinėje konferencijoje nuskambėjęs prezidento Nelsono iššūkis. Jis mums nurodė: „Su malda studijuokite apie galią ir pažinimą, kuriais buvote apdovanoti, ar kuriais dar būsite apdovanoti šventykloje.“6
Priėmęs šį iššūkį, pamaldžiai studijavau ir sužinojau kelis naudingus dalykus apie galią ir pažinimą, kuriais buvau apdovanotas arba kuriais dar būsiu apdovanotas.
Nėra lengva suprasti, ką turime daryti, kad savo gyvenime įgytume Dievo galią, tačiau pastebėjau, kad tai tampa įmanoma tuomet, kai ją ištiriame savo protu ir meldžiamės, kad Šventoji Dvasia mus apšviestų.7 Vyresnysis Ričardas G. Skotas pateikė gana aiškų apibrėžimą, kas toji Dievo galia yra: tai „galia padaryti daugiau, nei galėtume patys“8.
Savo širdies ir net sielos pripildymas Dievo žodžiu ir tikėjimo Jėzumi Kristumi pamatas yra būtini, jei šiais sudėtingais laikais norime semtis Dievo galios. Jei nesidėsime Dievo žodžio giliai į savo širdį ir neturėsime tikėjimo Jėzumi Kristumi, tai turimas liudijimas ir tikėjimas gali sužlugti, ir mes galime netekti prieigos prie tos galios, kurią mums nori suteikti Dievas. Paviršutiniško tikėjimo neužtenka. Tik tikėjimas ir mūsų sielą užpildantis Dievo žodis gali mus palaikyti ir suteikti galimybę gauti Jo galios.
Kai su sese Džonson auginome savo vaikus, kiekvieną iš jų skatinome mokytis groti kokiu nors muzikiniu instrumentu. Tačiau į muzikos pamokas vaikus leisdavome tik tada, jei jie atlikdavo savo darbo dalį ir kasdien mokydavosi groti savuoju instrumentu. Vieną šeštadienį mūsų dukra Džalyn labai nekantravo pažaisti su savo draugėmis, tačiau ji dar buvo nepasimokiusi groti pianinu. Žinodama, kad yra įsipareigojusi mokytis groti 30 minučių, ji norėjo nusistatyti laikmatį, nes nenorėjo mokytis nė vienos minutės ilgiau, nei buvo reikalaujama.
Pakeliui link pianino ji stabtelėjo prie mikrobangų krosnelės ir spustelėjo kelis mygtukus. Tačiau, užuot nusistačiusi laikmatį, ji 30-iai minučių įjungė krosnelę. Pagrojusi apie 20 minučių, ji sugrįžo į virtuvę pažiūrėti, kiek liko laiko, ir išvydo užsidegusią mikrobangų krosnelę.
Ji nuskuodė į namo kiemelį, kuriame tvarkiausi, ir ėmė rėkti, kad užsidegė namai. Nuskubėjau į vidų ir tikrai pamačiau liepsnose skendinčią krosnelę.
Bandydamas gelbėti namus nuo gaisro, užkišau ranką už mikrobangų krosnelės, ją atjungiau nuo elektros ir naudodamasis jos elektros laidu nukėliau ją nuo stalviršio. Vildamasis tapti didvyriu ir išvengti katastrofos bei išgelbėti namus, liepsnojančią mikrobangų krosnelę, laikydamas už laido, ėmiau sukti ratu atokiau nuo savo kūno. Galiausiai taip išėjau į kiemelį, kuriame dar vienu sukamuoju judesiu tėškiau krosnelę ant vejos. Ten jau galėjome laistymo žarna užgesinti įsisiautėjusias liepsnas.
Taigi, kas čia buvo ne taip? Mikrobangų krosnelėje turi būti kažkas, kas gali sugerti jos energiją, o jei viduje nėra kam jos sugerti, pati krosnelė ima sugerti tą energiją, įkaista ir taip gali užsidegti ir liepsnoti tol, kol virs pelenais.9 Mūsų mikrobangų krosnelė užsiliepsnojo ir sudegė todėl, kad jos viduje nieko nebuvo.
Panašiai ir su tais, kurie giliai savo širdyje turi tikėjimą ir Dievo žodį, – jie gali sugerti ir atremti ugningąsias strėles, kurias priešininkas neabejotinai pasiųs, kad mus sunaikintų.10 Ir atvirkščiai, mūsų tikėjimas, viltis ir įsitikinimai gali neišlaikyti ir, kaip toji tuščia mikrobangų krosnelė, galime stipriai nukentėti.
Supratau, kad jei giliai sieloje turėsiu Dievo žodį, kartu su tikėjimu Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir Jo apmokėjimu, galėsiu semtis Dievo galios, kad įveikčiau priešininką ir viską, ką jis man siųs. Susidūrę su sunkumais, galime pasikliauti šiuo Viešpaties pažadu, kurio mokė Paulius: „Nes Dievas davė mums ne baimės dvasią, bet jėgos, meilės ir savitvardos dvasią.“11
Žinome, kad vaikystėje Gelbėtojas „augo, stiprėjo dvasia, buvo pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su Juo“12. Žinome, kad paaugęs „Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse“13. Taip pat žinome, kad pačioje Jo tarnystės pradžioje Jo besiklausantys „labai stebėjosi Jo mokymu, nes Jo žodžiai buvo su [galia]“14.
Taip ruošiantis augo Gelbėtojo galia, dėl kurios Jis gebėjo atsispirti visoms Šėtono pagundoms.15 Jei seksime šiuo Gelbėtojo pavyzdžiu ir ruošimės studijuodami Dievo žodį bei gilindami tikėjimą, tai ir mes galėsime semtis Dievo galios tam, kad atsispirtume pagundoms.
Kadangi dabar susirinkimai ribojami ir neįmanoma reguliariai lankytis šventykloje, aš sąmoningai apsisprendžiau toliau studijuoti ir daugiau sužinoti apie Dievo galią, kuri pas mus ateina, kai sudarome šventyklos sandoras ir jų laikomės. Kertlando šventyklos pašventinimo maldoje pažadėta, kad iš šventyklos išeisime apginkluoti Dievo galia.16 Galia, kurią Dievas suteikia šventyklos sandoras sudarantiems ir jų besilaikantiems, neturi galiojimo laiko pabaigos; nėra jokių apribojimų tokiai galiai gauti ir pandemijos metu. Mūsų gyvenime Jo galia mažėja tik tada, kai nesilaikome sudarytų sandorų ir negyvename taip, jog turėtume nuolatinę teisę gauti Jo galios.
Kai kartu su savo brangiąja žmona pirmininkavome Tailando, Laoso ir Mianmaro misijoje, galėjome savo akimis matyti, kaip Dievo galia ateina tiems, kurie sudaro šventas sandoras šventykloje ir jų laikosi. Šventyklos lankytojų rėmimo fondas daugybei šių šalių šventųjų suteikė galimybę apsilankyti šventykloje, tačiau pirma jie turėjo daug ką paaukoti ir gerai pasiruošti. Prisimenu vieną į Tailando Bankoko oro uostą atskridusią dvidešimties ištikimų šventųjų grupelę, kuriai turėjome padėti nuvykti į kitą Bankoko oro uostą, kad išskristų į Honkongą. Šie nariai labai jaudinosi, nes pagaliau keliavo į Viešpaties namus.
O kai šiuos puikius šventuosius sutikome grįžtančius, akivaizdžiai matėsi išaugusi jų evangelinė branda ir su ja susijusi galia, įgyta priėmus šventyklos apdovanojimą bei sudarius sandoras su Dievu. Buvo akivaizdu, kad šie šventieji iš šventyklos išėjo „apginkluoti [Jo] galia“17. Ši galia daryti daugiau, nei gali patys, jiems suteikė stiprybės ištverti buvimo Bažnyčios nariais savo šalyje iššūkius, „tiesoje nešt[i] nepaprastai didžias ir šlovingas naujienas“18 ir toliau statyti Viešpaties karalystę Laose.
Per visą tą laiką, kai negalėjome lankytis šventykloje, ar kiekvienas iš mūsų, kliaudamiesi šventykloje sudarytomis sandoromis, nusistatėme aiškią ir nekintamą savo gyvenimo kryptį? Šios sandoros, jei jų laikomės, suteikia mums viziją ir ateities lūkesčius bei aiškų apsisprendimą siekti visko, ką Viešpats yra pažadėjęs suteikti dėl mūsų ištikimybės.
Kviečiu jus siekti galios, kurią jums nori suteikti Dievas. Liudiju, kad jei sieksime šios galios, būsime palaiminti ir geriau suprasime Dangiškojo Tėvo meilę mums.
Liudiju, kad dėl Savo meilės jums ir man, Dangiškasis Tėvas Savo Mylimą Sūnų, Jėzų Kristų, pasiuntė būti mūsų Gelbėtoju ir Išpirkėju. Liudiju apie Jėzų Kristų, kuriam duota visa galia19, ir tai darau Jėzaus Kristaus vardu, amen.