Dievas darys kai ką neįsivaizduojamo
Dievas yra paruošęs savo vaikus ir savo Bažnyčią šiam metui.
Netrukus po to, kai atvyko į Solt Leiko slėnį, šventieji pradėjo statyti savo šventą šventyklą. Jie jautėsi pagaliau radę vietą, kur galėjo garbinti Dievą taikiai ir niekieno nepersekiojami.
Tačiau bebaigiant kloti šventyklos pamatus prisiartino Jungtinių Valstijų armija, kad prievarta paskirtų naują gubernatorių.
Kadangi Bažnyčios vadovai nežinojo, kiek priešiška bus ši armija, Brigamas Jangas nurodė šventiesiems evakuotis ir užkasti šventyklos pamatus.
Esu įsitikinęs, jog kai kurie Bažnyčios nariai svarstė, kodėl jų pastangoms statyti Dievo karalystę nuolat kažkas trukdo.
Galų gale pavojus praėjo ir šventyklos pamatai buvo atkasti ir patikrinti. Būtent tada pionieriai statytojai pastebėjo, kad kai kurie smiltainio luitai suskilę ir nebetinka pamatui.
Dėl to Brigamas Jangas jiems nurodė sutaisyti pamatą, kad jis galėtų deramai laikyti granitines1 didingos Solt Leiko šventyklos sienas.2 Pagaliau šventieji galėjo giedoti giesmę „Koks pagrindas tvirtas“3 ir žinoti, kad jų šventa šventykla pastatyta ant patikimo pagrindo, kuris išliks per kartų kartas.
Iš šio pasakojimo galime sužinoti, kaip Dievas panaudoja negandas įgyvendindamas Savo tikslus.
Pasaulinė pandemija
Jei ši mintis skamba pažįstamai dabartinėmis mūsų aplinkybėmis, tai būtent taip ir yra.
Abejoju, ar yra toks mano balsą girdintis ar mano žodžius skaitantis žmogus, kurio kaip nors nepaveikė pasaulinė pandemija.
Gedintiems dėl šeimos narių ar draugų netekties noriu pasakyti, kad mes gedime su jumis. Maldaujame Dangiškąjį Tėvą paguosti ir nuraminti jus.
Ilgalaikės šio viruso pasekmės siekia toliau nei vien fizinė sveikata. Daugelis šeimų prarado pajamas ir joms gresia alkis, nežinia ir baimė. Žavimės nesavanaudiškomis daugybės žmonių pastangomis neleisti šiai ligai plisti. Tampame nuolankesni matydami tylų pasiaukojimą ir kilnias pastangas tų, kurie rizikuoja savo saugumu, kad padėtų į bėdą patekusiems žmonėms, juos gydytų ir paremtų. Mūsų širdys kupinos dėkingumo už jūsų gerumą ir atjautą.
Karštai meldžiamės, kad Dievas atvertų dangaus langus ir pripildytų jūsų gyvenimą amžinųjų Dievo palaimų.
Esame sėklos
Dar daug kas nežinoma apie šį virusą. Bet vieną dalyką žinau: šis virusas Dangiškojo Tėvo neužklupo netikėtai. Jam nereikėjo surinkti papildomų batalionų angelų, sušaukti skubių susirinkimų ar perskirstyti pasaulio kūrimo skyriaus resursų, kad suvaldytų netikėtą nelaimę.
Mano žinia šiandien tokia: nors šios pandemijos mes nenorėjome ir jos nesitikėjome, Dievas savo vaikus ir savo Bažnyčią paruošė šiam metui.
Taip, mes tai ištversime. Bet padarysime daugiau – ne vien sukąsime dantis, laikysimės ir lauksime, kol viskas sugrįš į senas vėžes. Mes veršimės pirmyn ir dėl to tapsime geresni.
Tam tikra prasme esame sėklos. O kad pasiektų savo potencialą, sėklos turi būti užkastos, kad galėtų sudygti. Liudiju, kad nors kartais jaučiamės gyvenimo sunkumų užkasti ar apsupti emocinės tamsos, tačiau Dievo meilė ir sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos palaimos padės išdygti kai kam neįsivaizduojamam.
Dėl sunkumų gaunamos palaimos
Kiekviename Evangelijos laikotarpyje buvo savas išbandymų ir sunkumų metas.
Henochas ir jo žmonės gyveno nelabumo, karų ir kraujo praliejimo laikais. „Bet Viešpats atėjo ir gyveno su savo žmonėmis.“ Jis buvo jiems paruošęs kai ką neįsivaizduojamo. Jis padėjo jiems įkurti Sionę – „vienos širdies ir vienos minties“ liaudį, kuri „gyveno teisume“4.
Jokūbo sūnus, jaunasis Juozapas, buvo įmestas į duobę, parduotas į vergiją, išduotas ir paliktas.5 Juozapas turbūt galvojo, kad Dievas jį pamiršo. Dievas buvo Juozapui paruošęs kai ką neįsivaizduojamo. Šį išbandymų laikotarpį Dievas panaudojo, kad sustiprintų Juozapo charakterį ir suteiktų jam galimybę išgelbėti savo šeimą.6
Prisiminkite Liberčio kalėjime įkalintą pranašą Džozefą Smitą, kaip jis maldavo pagalbos kenčiantiems šventiesiems. Jis turbūt svarstė, kaip tokiomis sąlygomis įmanoma įkurti Sionę. Bet Viešpats kalbėjo ramybę jam, o po to atėjęs šlovingas apreiškimas atnešė ramybę šventiesiems – ir toliau ją neša jums ir man.7
Kiek daug kartų ankstyvaisiais Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios metais šventieji netekdavo vilties ir klausdavo savęs, ar Dievas juos pamiršo? Bet per persekiojimus, pavojus ir grėsmę būti sunaikintiems Izraelio Viešpats Dievas savo mažajai kaimenei paruošė kai ką kita. Kai ką neįsivaizduojamo.
Ko galime išmokti iš šių ir šimtų kitų Raštuose pateikiamų pavyzdžių?
Pirma, teisiesiems nesuteikiama išimtis išvengti šešėlio slėnių. Visi turime pergyventi sunkius laikus, nes būtent tais negandų laikais sužinome principus, kurie sutvirtina mūsų charakterį ir skatina mus artintis prie Dievo.
Antra, mūsų Dangiškasis Tėvas žino, ką kenčiame, ir, kadangi esame Jo vaikai, Jis mūsų neapleis.8
Atsiminkite gailestingąjį Gelbėtoją, kuris tokią didelę savo gyvenimo dalį praleido patarnaudamas ligoniams, vienišiems, abejojantiems, praradusiems viltį.9 Ar manote, kad šiais laikais Jis kiek mažiau jumis rūpinasi?
Mano brangūs draugai, mylimi broliai ir seserys, Dievas prižiūrės ir ves jus šiais netikrumo ir baimės laikais. Jis jus pažįsta. Jis girdi jūsų maldavimus. Jis ištikimas ir patikimas. Jis išpildys Savo pažadus.
Dievas turi jums asmeniškai ir visai Bažnyčiai paruošęs kai ką neįsivaizduojamo – nuostabų darbą ir stebuklą.
Už pranašą, Dieve, Tau dėkingi
Mūsų geriausios dienos nepraėjo, jos laukia ateityje. Būtent todėl Dievas ir duoda mums šiuolaikinius apreiškimus! Be jų gyvenimas gali atrodyti kaip skridimas laukimo režimu, laukiant, kol rūkas išsisklaidys ir galėsime saugiai nutūpti. Viešpaties mums skirti tikslai daug svarbesni nei tai. Kadangi tai gyvojo Kristaus Bažnyčia ir Jis vadovauja Savo pranašams, mes judame pirmyn ir aukštyn, į vietas, kuriose niekada nebuvome, į mums sunkiai įsivaizduojamas aukštumas!
Visgi tai nereiškia, kad per mirtingojo gyvenimo skrydį nepatirsime turbulencijos. Tai nereiškia, kad nebus netikėtų prietaisų sutrikimų, mechaninių gedimų ar blogų oro sąlygų. Iš tikrųjų, iki tol, kol reikalai ims taisytis, viskas gali dar labiau pablogėti.
Būdamas naikintuvo lakūnu ir oro linijų lėktuvo vadu sužinojau, kad, nors negaliu pasirinkti, su kokia neganda skrendant teks susidurti, galiu pasirinkti, kaip pasiruošiu ir kaip į ją reaguosiu. Ištikus krizei reikia pasitikėti savimi, išlikti ramiam ir budriam.
Kaip tai padaryti?
Priimame faktus tokius, kokie yra, ir grįžtame prie pagrindų, prie pagrindinių Evangelijos principų, prie to, kas svarbiausia. Stropiau gyvename pagal savo religiją, pavyzdžiui, meldžiamės, studijuojame Raštus ir vykdome Dievo įsakymus. Sprendimus priimame remdamiesi geriausiai patikrinta praktika.
Susitelkiame į tai, ką galime padaryti, o ne į tai, ko negalime.
Sukaupiame savo tikėjimą. Ir klausomės Viešpaties ir Jo pranašų žodžių, vedančių mus į saugią vietą.
Atminkite: tai Jėzaus Kristaus Bažnyčia. Jis yra prie vairo.
Pagalvokite apie daugybę įkvėptų patobulinimų, kurie įvyko vien per paskutinį dešimtmetį. Paminėsiu tik kelis:
-
Kaip pagrindinis Dievo garbinimo šabo dieną įvykis vėl buvo pabrėžtas sakramentas.
-
Vadovėlis Ateik ir sek paskui mane parūpintas kaip į namus orientuota, Bažnyčios palaikoma priemonė pavieniams asmenims ir šeimoms stiprinti.
-
Pradėjome visiems tarnauti geresniu ir šventesniu būdu.
-
Visoje Bažnyčioje, dalijantis Evangelija ir atliekant Viešpaties darbą, imta plačiau naudoti technologijas.
Net šios visuotinės konferencijos sesijos būtų neįmanomos be nuostabių technologijos priemonių.
Broliai ir seserys, su Kristumi, stovinčiu prie vairo, viskas ne tik kad bus gerai, viskas bus neįsivaizduojamai gerai.
Izraelio surinkimo darbas juda pirmyn
Galbūt iš pradžių atrodė, kad pasaulinė pandemija bus kliūtis Viešpaties darbui. Pavyzdžiui, tradiciniai dalijimosi Evangelija būdai tapo netinkami. Tačiau pandemija atskleidžia naujų ir kūrybiškesnių būdų, kaip pasiekti tuos, kurie nuoširdžiai ieško tiesos. Didėja Izraelio surinkimo darbo galia ir entuziazmas. Tai patvirtina šimtai ir tūkstančiai istorijų.
Gera draugė, gyvenanti gražiojoje Norvegijoje, parašė mudviem su Harieta apie neseniai įvykusį krikštų pagausėjimą. Ji rašė: „Vietovėse, kur Bažnyčia maža, nedidelės grupelės taps skyriais, o skyriai – apylinkėmis!“
Latvijoje moteris, kuri rado Bažnyčią paspaudusi ant skelbimo internete, taip džiaugėsi, kad galės mokytis Jėzaus Kristaus Evangelijos, kad į susitikimą atvyko valanda anksčiau, o misionieriams dar nebaigus mokyti pirmosios pamokos, paprašė paskirti krikšto datą.
Rytų Europoje viena moteris, kuriai paskambino misionierės, sušuko: „Seserys, kodėl nepaskambinote anksčiau? Aš laukiau!“
Daugelis mūsų misionierių taip užsiėmę, kaip nebuvo niekada anksčiau. Daugelis moko daugiau žmonių nei anksčiau. Ryšys tarp narių ir misionierių sustiprėjo.
Praeityje galbūt buvome taip prisirišę prie tradicinių būdų, kad mūsų akims atverti prireikė pandemijos. Galbūt vis dar statėme iš smiltainio, kai jau buvo galima statyti iš granito. Dabar, verčiami būtinybės, mokomės, kaip naudotis įvairiausiais būdais, įskaitant ir technologijas, kad pakviestume žmones – įprastai ir natūraliai – ateiti ir pamatyti, ateiti ir padėti ir ateiti ir priklausyti.
Jo darbas, Jo būdai
Tai Viešpaties darbas. Jis kviečia mus rasti Jo būdus, kaip jį daryti, o tie būdai gali skirtis nuo to, prie ko esame įpratę.
Taip atsitiko su Simonu Petru ir kitais apaštalais, žvejojusiais Tiberiados ežere.
„Tačiau tą naktį nieko nesugavo.
Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. […]
Tuomet jis pasakė: „Užmeskite tinklą į [kitą pusę] nuo valties, ir pagausite.“
Jie užmetė tinklą kitoje pusėje „ir nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės“10.
Dievas apreiškė ir toliau apreikš Savo visagalę ranką. Ateis diena, kai žvelgsime atgal ir žinosime, kad šiuo negandų metu Dievas padėjo mums rasti geresnių būdų – Jo būdų, – kaip statyti Jo karalystę ant tvirto pagrindo.
Liudiju, kad tai Dievo darbas ir kad Jis tarp Savo vaikų, Savo žmonių, toliau darys daug neįsivaizduojamų dalykų. Dievas laiko mus Savo rūpestingų ir gailestingų rankų delnuose.
Liudiju, kad prezidentas Raselas M. Nelsonas yra Dievo pranašas mūsų laikams.
Kaip Viešpaties apaštalas aš laiminu ir kviečiu jus „džiugiai dary[ti] visa, kas [jūsų] galioje; ir tada gali[te] stovėti ramūs, visiškai tikri, kad pamatysi[te] Dievo išgelbėjimą ir kad jo ranka bus apreikšta“11. Pažadu, jog Viešpats padarys taip, kad dėl jūsų dorų darbų įvyks tai, kas neįsivaizduojama. Jėzaus Kristaus vardu, amen.