Visuotinė konferencija
Tenugali Dievas
2020 m. spalio visuotinė konferencija


Tenugali Dievas

Ar esi pasiryžęs leisti Dievui nugalėti tavo gyvenime? Ar esi pasiryžęs leisti Dievui būti svarbiausiu veiksniu tavo gyvenime?

Mano brangūs broliai ir seserys, esu labai dėkingas už nuostabias šios konferencijos žinias ir už privilegiją dabar kalbėti jums.

Daugiau nei per 36 apaštalystės metus mano dėmesį visą laiką traukė Izraelio surinkimo doktrina.1 Mane domino viskas, įskaitant Abraomo, Izaoko ir Jokūbo tarnystes ir vardus2; jų gyvenimus, jų žmonas; sandorą, kurią Dievas sudarė su jais ir tęsė per visą jų giminės liniją3; dvylikos genčių išsklaidymą ir daugybę pranašysčių apie surinkimą mūsų dienomis.

Studijavau tą surinkimą, meldžiausi dėl jo, sotinausi kiekviena su juo susijusia Raštų ištrauka ir prašiau Viešpatį padėti man geriau suprasti.

Tad įsivaizduokite, kaip apsidžiaugiau, kai neseniai dar kai ką supratau. Du hebrajų kalbos žinovai padėjo man sužinoti, kad viena iš žodžio Izraelis reikšmių hebrajų kalboje yra „tenugali Dievas“4. Taigi pats vardas Izraelis reiškia asmenį, kuris pasiryžęs leisti Dievui nugalėti jo gyvenime. Ši idėja jaudina mano sielą!

Šiame Izraelio vardo aiškinime labai svarbus žodis pasiryžęs.5 Visi turime valios laisvę. Galime pasirinkti būti Izraelio ar ne. Galime pasirinkti leisti Dievui nugalėti mūsų gyvenime arba ne. Galime pasirinkti leisti Dievui būti stipriausiu veiksniu mūsų gyvenime arba ne.

Trumpai prisiminkime lemtingą įvykį Jokūbo, Abraomo anūko, gyvenime. Vietovėje, kurią Jokūbas pavadino Penueliu („Dievo veidu“)6, Jokūbas grūmėsi su rimtu iššūkiu. Jo valios laisvė buvo išbandyta. Per šias grumtynes Jokūbas parodė, kas jam buvo svarbiausia. Jis parodė, kad yra pasiryžęs leisti Dievui nugalėti jo gyvenime. Dėl to Dievas pakeitė Jokūbo vardą į Izraelio7 vardą, reiškiantį „tenugali Dievas“. Tada Dievas pažadėjo Izraeliui, kad visi palaiminimai, išsakyti Abraomui, galios ir jam.8

Deja, Izraelio ainija sulaužė savo sandorą su Dievu. Jie užmušė pranašus akmenimis ir nenorėjo, kad Dievas nugalėtų jų gyvenime. Dėl to Dievas išsklaidė juos po visą žemę.9 Gailėdamas vėliau Jis pažadėjo surinkti juos, kaip rašė Izaijas: „Trumpai valandėlei palikau tave [Izraeli], bet, didžiai [gailėdamas], surinksiu tavuosius.“10

Turėdami omenyje, ką Izraelio vardas reiškia hebrajų kalba, matome, kad Izraelio surinkimas įgyja papildomą reikšmę. Viešpats renka tuos, kurie pasiryžę leisti Dievui nugalėti jų gyvenime. Viešpats renka tuos, kurie pasirinks leisti Dievui būti svarbiausiu veiksniu jų gyvenime.

Šimtus metų pranašai pranašavo apie šį surinkimą11, ir jis vyksta dabar! Kaip antrojo Viešpaties atėjimo įžanga, tai yra svarbiausias darbas pasaulyje!

Šis Tūkstantmečio išvakarėse vykstantis surinkimas yra individuali sakmė apie milijonų žmonių augantį tikėjimą ir dvasinę narsą. Ir, kaip Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariams, arba „pastarųjų dienų sandoros Izraeliui“12, mums buvo pavesta padėti Viešpačiui šiame lemiamame darbe.13

Kai kalbame apie Izraelio surinkimą abiejose uždangos pusėse, žinoma, turime omenyje misionierišką, šventyklos ir šeimos istorijos darbą. Taip pat turime omenyje tikėjimo ir liudijimo stiprinimą širdyse tų, su kuriais gyvename, dirbame ir tarnaujame. Kai darome ką nors, kas padeda kam nors – bet kurioje uždangos pusėje – sudaryti sandoras su Dievu ir jų laikytis, padedame surinkti Izraelį.

Neseniai dvasines grumtynes patyrė vieno mano anūko žmona. Pavadinsiu ją „Džile“. Nepaisant pasninko, maldos ir kunigystės palaiminimų, Džilės tėvas merdėjo. Ją apėmė baimė, kad neteks ir savo tėvo, ir savo liudijimo.

Vieną vėlų vakarą mano žmona, sesuo Vendė Nelson, papasakojo man apie Džilę. Kitą rytą Vendė pajuto raginimą pasakyti Džilei, kad mano atsakas, sužinojus apie jos dvasines grumtynes, buvo vienas žodis. Tas žodis buvo miopiška.

Vėliau Džilė prisipažino Vendei, kad iš pradžių mano atsakas ją nuvylė. Ji sakė: „Tikėjausi, kad senelis pažadės stebuklą mano tėvui. Vis galvojau, kodėl žodis miopiška buvo vienintelis, kurį jis jautė turįs pasakyti.“

Mirus tėvui, Džilė vis prisimindavo žodį miopiška. Ji atvėrė savo širdį, kad gerau suprastų, jog miopiška reiškė „trumparegiška“. Ir jos mąstymas pradėjo keistis. Vėliau Džilė sakė: „Žodis miopiška paskatino mane sustoti, pamąstyti ir pasveikti. Dabar tas žodis mane pripildo ramybės. Jis primena man, kad plėsčiau savo požiūrį ir siekčiau amžinų palaiminimų. Jis primena man, kad yra dieviškas planas, kad mano tėtis tebegyvena, myli ir laukia manęs. Žodis miopiška atvedė mane pas Dievą.“

Labai didžiuojuosi brangia savo anūko žmona. Šiuo širdį plėšančiu gyvenimo metu brangi Džilė mokosi priimti Dievo valią savo tėčiui su amžina perspektyva jos pačios gyvenimui. Pasirinkdama leisti nugalėti Dievui ji atranda ramybę.

Jei tik leisime, ši hebrajiška Izraelio vardo reikšmė gali mums padėti daugeriopai. Įsivaizduokite, kaip ji galėtų pakeisti mūsų maldas dėl misionierių ir mūsų pačių pastangų surinkti Izraelį. Dažnai meldžiamės, kad mes ir misionieriai būtume vedami pas tuos, kurie pasiruošę priimti sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos tiesas. Svarstau, pas ką būsime nuvesti, kai meldžiame, kad rastume tuos, kurie pasiryžę leisti Dievui nugalėti jų gyvenime?

Galime būti nuvesti pas ką nors, kas niekada netikėjo esant Dievą ar Jėzų Kristų, bet dabar trokšta mokytis apie Juos ir Jų laimės planą. Kiti gal buvo „gimę sandoroje“14, bet vėliau nuklydo nuo jos kelio. Gal dabar jie pasiruošę atgailauti, sugrįžti ir leisti Dievui nugalėti. Mes galime jiems padėti pasitikdami juos „išskėstomis“ rankomis ir širdimis. O kai kurie iš tų, pas kuriuos būsime nuvesti, galbūt visada jautė, kad kažko trūksta jų gyvenime. Jie taip pat trokšta pilnatvės ir džiaugsmo, kurių sulaukia pasiryžusieji leisti Dievui nugalėti jų gyvenime.

Evangelijos tinklas, skirtas surinkti Izraelį, yra didžiulis. Vietos yra kiekvienam žmogui, kuris visiškai priims Jėzaus Kristaus Evangeliją. Kiekvienas atsivertusysis tampa Dievo sandoros vaiku15, ar per gimimą, ar per įvaikinimą. Kiekvienas tampa visateisiu paveldėtoju visko, ką Dievas pažadėjo ištikimiems Izraelio vaikams!16

Kiekvienas iš mūsų turime dievišką potencialą, nes kiekvienas esame Dievo vaikas. Jo akyse visi esame lygūs. Šios tiesos padariniai yra rimti. Broliai ir seserys, prašau atidžiai klausyti, ką ketinu pasakyti. Dievas visas rases myli vienodai. Jo doktrina šiuo klausimu aiški. Jis kviečia visus ateiti pas Jį, neatstumia „juodo ar balto, vergo ar laisvojo, vyro ar moters“17.

Užtikrinu jus, kad Dievo požiūrį į jus lemia ne jūsų odos spalva. Dievo palankumas ar nepalankumas priklauso nuo jūsų pasišventimo Dievui ir Jo įsakymams, o ne nuo jūsų odos spalvos.

Man liūdna, kad mūsų juodaodžiai broliai ir seserys visame pasaulyje kenčia dėl rasizmo ir išankstinio nusistatymo. Šiandien kviečiu mūsų narius visame pasaulyje pirmus atsisakyti išankstinio nusistatymo ir jį lydinčių veiksmų. Prašau jus skatinti pagarbą visiems Dievo vaikams.

Kad ir kokia būtų rasė, visiems mums klausimas yra tas pats. Ar tu esi pasiryžęs leisti Dievui nugalėti tavo gyvenime? Ar tu esi pasiryžęs leisti Dievui būti svarbiausiu veiksniu tavo gyvenime? Ar tu leisi Jo žodžiams, Jo įsakymams ir Jo sandoroms veikti tai, ką darai kiekvieną dieną? Ar Jo balsui suteiksi pirmenybę visų kitų balsų atžvilgiu? Ar esi pasiryžęs Jo pavedimams suteikti pirmenybę visų kitų siekių atžvilgiu? Ar esi pasiryžęs savo valia pasiduoti Jo valiai?18

Apsvarstykite, kaip toks pasiryžimas galėtų palaiminti jus. Jei esate nesusituokę ir ieškote amžinojo bendražygio, jūsų noras būti Izraelio padės jums nuspręsti, su kuo eiti į pasimatymus ir kaip elgtis.

Jei esate susituokę su žmogumi, kuris sulaužė savo sandoras, jūsų pasiryžimas leisti Dievui nugalėti jūsų gyvenime leis jūsų sandoroms su Dievu išlikti galiojančioms. Gelbėtojas išgydys jūsų sudužusią širdį. Kai ieškosite atsakymo, kaip judėti pirmyn, dangūs atsivers. Jums nereikia klajoti ar spėlioti.

Jei turite nuoširdžių klausimų dėl Evangelijos ar Bažnyčios, pasirinkę leisti Dievui nugalėti, jūs būsite vedami surasti ir suprasti absoliučias, amžinas tiesas, kurios bus orientyras jūsų gyvenime ir padės jums tvirtai laikytis sandoros kelyje.

Kai susidursite su pagunda – net jei pagunda ateis, kai būsite išvargę, jausitės vieniši ar nesuprasti, – įsivaizduokite, kiek narsos galite įgyti, pasirinkdami leisti Dievui nugalėti jūsų gyvenime ir melsdami, kad Jis jus sustiprintų.

Kai didžiausias jūsų troškimas yra leisti Dievui nugalėti, būti Izraelio dalimi, daugybė sprendimų tampa lengvesni. Daugybė problemų tampa nebe problemomis! Jūs žinote, kaip turite puoselėti save. Žinote, ką žiūrėti ir skaityti, kur leisti savo laiką ir su kuo bendrauti. Žinote, ko norėtumėte pasiekti. Žinote, kokiu žmogumi iš tikrųjų norėtumėte tapti.

Mano brangūs broliai ir seserys, kad leistume Dievui nugalėti, reikia ir tikėjimo, ir narsos. Reikia nuolatinio, atkaklaus dvasinio darbo, kad, pasinaudoję Jėzaus Kristaus Apmokėjimu, atgailautume ir nusivilktume prigimtinį žmogų.19 Reikia nuoseklių kasdienių pastangų ugdant asmeninius įpročius studijuoti Evangeliją, geriau pažinti Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų, siekti asmeninio apreiškimo ir jam paklusti.

Šiais sunkiais laikais, apie kuriuos pranašavo apaštalas Paulius20, Šėtonas net nebando dangstyti savo išpuolių prieš Dievo planą. Atviro blogio apstu. Todėl vienintelis būdas dvasiškai išgyventi yra pasiryžti leisti Dievui nugalėti mūsų gyvenime, mokytis išgirsti Jo balsą ir naudoti savo energiją tam, kad padėtume surinkti Izraelį.

Ką Viešpats jaučia tiems žmonėms, kurie leis Dievui nugalėti? Tai gerai apibendrino Nefis: „[Viešpats] myli tuos, kurie nori, kad jis būtų jų Dievas. Štai jis mylėjo mūsų tėvus ir sudarė sandoras su jais, taip, būtent su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu; ir jis prisiminė sandoras, kurias buvo sudaręs.“21

O ką Viešpats pasiryžęs padaryti dėl Izraelio? Viešpats pažadėjo, kad Jis kovos „jų kovas ir jų vaikų kovas, ir jų vaikų vaikų kovas […] iki trečiosios ir ketvirtosios kartos“!22

Kai per ateinančius šešis mėnesius studijuosite Raštus, raginu jus surašyti viską, ką Viešpats pažadėjo darysiąs dėl sandoros Izraelio. Manau, būsite apstulbinti! Apmąstykite šiuos pažadus. Kalbėkite apie juos su savo šeimos nariais ir draugais. Tada gyvenkite taip, kad šie pažadai būtų išpildyti jūsų gyvenime, ir stebėkite.

Mano brangūs broliai ir seserys, kai pasirinksite leisti Dievui nugalėti jūsų gyvenime, patys patirsite, kad mūsų Dievas yra stebuklų Dievas.23 Kaip liaudis, esame Jo sandoros vaikai ir vadinsimės Jo vardu. Apie tai liudiju šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Išnašos

  1. Per 36 savo apaštalystės metus apie Izraelį kalbėjau mažiausiai 378 kartus iš daugiau nei 800 kalbų.

  2. Vardas Abramas hebrajų kalboje turi garbingą reikšmę „išaukštintas tėvas“. Bet kai Dievas šį vardą pakeitė vardu Abraomas, jis įgavo dar didingesnę reikšmę – „daugybės tėvas“. Iš tiesų Abraomas turėjo tapti „daugelio tautų tėvu“. (Žr. Pradžios 17:5; Nehemijo 9:7.)

  3. Viešpats Dievas Jehova sudarė sandorą su Abraomu, kad pasaulio Gelbėtojas gims per Abraomo palikuonį; kad bus paveldėtos tam tikros žemės ir kad visos tautos bus palaimintos per Abraomo liniją (žr. Bible Dictionary, “Abraham, covenant of”).

  4. Žr. Bible Dictionary, “Israel.”

  5. Žodis Izraelis Raštuose pavartotas daugiau nei tūkstantį kartų. Jis gali būti taikomas Jokūbo (Izraelio) šeimai, kurioje buvo dvylika sūnų ir dukterys (žr. Pradžios 35:23–26; 46:7). Mūsų laikais jis gali būti vartojamas geografiškai – pažymėti vietai Žemėje. Bet jo doktrininė reikšmė taikoma žmonėms, kurie pasiryžę leisti Dievui nugalėti jų gyvenime.

  6. Žr. Pradžios 32:30–31.

  7. Žr. Pradžios 32:28.

  8. Žr. Pradžios 35:11–12.

  9. Norintiems nuodugniau studijuoti žr. Raštų rodyklę, Izraelis – Izraelio išsklaidymas.

  10. Izaijo 54:7.

  11. Žr. Izaijo 11:11–12; 2 Nefio 21:11–12; Mozijo 15:11.

  12. Žr. Encyclopedia of Mormonism (1992), “Covenant Israel, Latter-Day,” 1:330–31.

  13. Kai dalyvaujame Izraelio surinkime, Viešpats nuostabiai apibūdina surenkamuosius. Jis mus vadina „ypatinga nuosavybe“ (Išėjimo 19:5; Psalmyno 135:4), „brangenybėmis“ (Malachijo 3:17), „brangakmeniais“ (Doktrinos ir Sandorų 101:3), „šventa tauta“ (Išėjimo 19:6; taip pat žr. Pakartoto Įstatymo 14:2; 26:18).

  14. Ši frazė reiškia pačią sandorą, kurią Dievas sudarė su Abraomu, sakydamas: „Per tavo sėklą bus palaimintos visos žemės giminės“ (3 Nefio 20:27). „Gimęs sandoroje“ reiškia, kad prieš asmeniui gimstant jo motina ir tėvas buvo užantspauduoti šventykloje.

  15. Tokį pažadą Dievas davė Abraomui: „Visi, kurie tik priims šią evangeliją, bus vadinami tavo vardu ir bus laikomi tavo sėkla, ir atsikels, ir palaimins tave kaip savo tėvą“ (Abraomo 2:10; taip pat žr. Romiečiams 8:14–17; Galatams 3:26–29).

  16. Kiekvienas ištikimas narys gali prašyti patriarcho palaiminimo. Per Šventosios Dvasios įkvėpimą, patriarchas paskelbia asmens kilmę Izraelio namuose. Tas paskelbimas nebūtinai yra žmogaus rasės, tautybės ar genetinio modelio nusakymas. Greičiau tas paskelbimas nurodo Izraelio gentį, per kurią tas asmuo gaus savo palaiminimus.

  17. 2 Nefio 26:33.

  18. Žr. Mozijo 15:7. Priklausymas Izraeliui – ne silpnadvasiams. Kad gautumėte visus palaiminimus, kuriuos Dievas turi paruošęs Abraomo palikuoniams, kiekvienas galime tikėtis asmeninio „Abraomo išbandymo“. Kaip mokė pranašas Džozefas Smitas, Dievas išbandys mus plėšydamas pačias mūsų širdies stygas. (Žr. recollection of John Taylor in Teachings of Presidents of the Church: Joseph Smith [2007], 231.)

  19. Žr. Mozijo 3:19.

  20. Žr. 2 Timotiejui 3:1–13.

  21. 1 Nefio 17:40; kursyvas pridėtas.

  22. Doktrinos ir Sandorų 98:37; taip pat žr. Psalmyno 31:23; Izaijo 49:25; Doktrinos ir Sandorų 105:14.

  23. Mormono 9:11.