Gydanti Jėzaus Kristaus galia
Kai ateiname pas Jėzų Kristų panaudodami tikėjimą Juo, atgailaudami, sudarydami sandoras ir jų laikydamiesi, mūsų lūžiai – kad ir kokia būtų jų priežastis – gali būti pagydyti.
Nuo šių metų pradžios susidūrėme su daugybe netikėtumų. Gyvybių ir pajamų praradimas dėl pasaulinės pandemijos rimtai paveikė pasaulinę bendruomenę ir ekonomiką.
Žemės drebėjimai, gaisrai, potvyniai skirtinguose pasaulio kraštuose bei kitos gamtos sukeltos negandos žmones privertė pasijusti bejėgius, netekusius vilties ir sugniuždytus, klausiančius savęs, ar jų gyvenimas kada nors sugrįš į savo vėžes.
Papasakosiu jums, kaip mano gyvenime kai kas buvo sulaužyta.
Kai mūsų vaikai buvo maži, jie nusprendė, kad nori mokytis groti pianinu. Mudu su vyru Rudolfu norėjome vaikams suteikti tokią galimybę, bet neturėjome pianino. Negalėjome įpirkti naujo, tad Rudolfas pradėjo dairytis naudoto.
Tais metais per Kalėdas jis mus visus nustebino padovanodamas pianiną, o bėgant metams mūsų vaikai išmoko juo groti.
Mūsų sūnums užaugus ir išsikrausčius iš namų senasis pianinas tik rinko dulkes, tad jį pardavėme. Praėjus keleriems metams turėjome šiek tiek santaupų. Vieną dieną Rudolfas tarė: „Manau, atėjo diena įsigyti naują pianiną.“
Paklausiau: „Kam mums naujas pianinas, jei nė vienas iš mūsų negroja?“
Jis atsakė: „Na, bet mes galime įsigyti pianiną, kuris groja pats! Naudodamasis planšete „iPad“ gali užprogramuoti pianiną groti daugiau nei 4 000 dainų, tarp jų giesmes, Tabernakulio choro dainas, visas Pradinukų organizacijos daineles ir daug daugiau.“
Švelniai tariant, Rudolfas – puikus pardavėjas.
Nusipirkome gražų, naują, užprogramuojamą pianiną, o po kelių dienų du stiprūs vyrai jį atvežė prie mūsų namų.
Parodžiau jiems, kur noriu, kad jį pastatytų, ir pasitraukiau iš kelio.
Tai buvo sunkus mažasis koncertinis fortepijonas. Kad įneštų per duris, jie nusuko jo kojas, pavertė ant šono ir pastatė ant atsivežto krovininio vežimėlio.
Mūsų namas pastatytas ant mažo šlaito ir, mūsų nelaimei, tądien ryte snigo, todėl buvo pažliugę ir slidu. Ar suprantate, kur tai linksta?
Vyrams gabenant fortepijoną į įkalnę vežimėlis paslydo ir aš išgirdau garsų trenksmą. Fortepijonas nukrito nuo vežimėlio ir taip smarkiai rėžėsi į žemę, kad mūsų vejoje paliko didelį įdubimą.
Sušukau: „Vajetau! Ar jūs sveiki!?“
Laimei, abu vyrai liko sveiki.
Jie žiūrėjo vienas į kitą išplėtę akis, tada pažvelgė į mane ir tarė: „Labai atsiprašome. Mes grąžinsime jį į parduotuvę ir paprašysime, kad mūsų vadovas jums paskambintų.“
Netrukus vadovas kalbėjosi su Rudolfu ir derino naujo fortepijono pristatymą. Rudolfas malonus ir atlaidus žmogus, todėl vadovui pasakė, kad jie gali sutaisyti sulaužytą fortepijoną ir jį grąžinti, tačiau vadovas įkalbinėjo pakeisti nauju.
Rudolfas atsakė: „Negali būti taip blogai. Tiesiog sutaisykite jį ir atvežkite.“
Vadovas paaiškino: „Medis lūžo, o kai taip nutinka, skambesys negrįžtamai pasikeičia. Gausite naują fortepijoną.“
Seserys ir broliai, ar ne visi mes esame tarsi šis fortepijonas: apdaužyti, sulūžę, sugadinti ir jaučiamės taip, tarsi niekada nebūsime tokie kaip anksčiau? Tačiau, kai ateiname pas Jėzų Kristų panaudodami tikėjimą Juo, atgailaudami, sudarydami sandoras ir jų laikydamiesi, mūsų lūžiai – kad ir kokia būtų jų priežastis – gali būti pagydyti. Šis procesas, per kurį savo gyvenime pasitelkiame Gelbėtojo gydančią galią, ne tik mus atstato į pirminę būseną, bet padaro geresnius, nei buvome anksčiau. Žinau, kad per mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų visi galime būti sutaisyti, išgydyti ir įgyvendinti savo paskirtį – skambėti taip gražiai, kaip visiškai naujas fortepijonas.
Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė: „Kada rūpesčiai užgriūna, ateina laikas gilinti savo tikėjimą į Dievą, sunkiai dirbti ir tarnauti kitiems. Tada Jis išgydys mūsų sudužusias širdis. Jis mums suteiks asmeninę ramybę ir paguodą. Tų didžiųjų dovanų nesunaikins netgi mirtis.“1
Jėzus sakė:
„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.
Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.
Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva“ (Mato 11:28–30).
Kad ateidami pas Jį išgydytume savo lūžius, mums reikia tikėti Jėzumi Kristumi. „Tikėti Jėzumi Kristumi ir Jo Apmokėjimu reiškia visiškai Juo pasikliauti: pasitikėti Jo beribe […] galia ir meile. Tai taip pat reiškia tikėti Jo mokymais. Tai reiškia tikėti, kad nors mes visko ir nesuprantame, supranta Jis. Kadangi Jis patyrė visus mūsų skausmus, suspaudimus ir silpnybes, Jis žino, kaip mums padėti pakilti virš kasdienių sunkumų.“2
Artindamiesi prie Jo „galime būti kupini džiaugsmo, ramybės ir paguodos. Viskas, kas gyvenime yra [sunku ir nepakeliama], gali būti ištaisyta per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.“3 Jis mums patarė: „Dėl kiekvienos minties žvelkite į mane; neabejokite, nebijokite“ (Doktrinos ir Sandorų 6:36).
Mormono Knygoje, kai Alma ir jo žmonės buvo beveik palaužti ant jų pečių uždėtų naštų, žmonės meldė pagalbos. Viešpats nepašalino jų naštų; užuot tai daręs, Jis jiems pažadėjo:
„Ir aš taip pat palengvinsiu naštas, kurios užkrautos ant jūsų pečių, kad net nejusite jų ant savo nugarų, netgi būdami vergijoje; ir tai aš padarysiu, kad po to būtumėte man liudytojai ir kad užtikrintai žinotumėte, kad aš, Viešpats Dievas, aplankau savo žmones jų suspaudimuose.
Ir dabar buvo taip, kad naštos, kurios buvo užkrautos ant Almos ir jo brolių, buvo padarytos lengvos; taip, Viešpats sustiprino juos, kad jie galėjo lengvai nešti savo naštas, ir jie džiugiai ir kantriai pasidavė visai Viešpaties valiai“ (Mozijo 24:14–15).
Apie Gelbėtojo gebėjimą išgydyti ir palengvinti naštas vyresnysis Tedas R. Kalisteris mokė:
„Vienas iš Apmokėjimo palaiminimų yra tai, kad Gelbėtojas suteiks mums Savo gelbstinčių galių. Izaijas dažnai kalbėjo apie Viešpaties gydančią ir raminančią įtaką. Jis liudijo, kad Gelbėtojas buvo „stiprybė beturčiui, apsauga vargšui nelaimėje, priebėga nuo audros, ūksmė karštyje“ (Izaijo 25:4). Sielvartaujantiems Izaijas taip pat pareiškė, kad Gelbėtojas turi galią „paguosti visus liūdinčius“ (Izaijo 61:2) ir „nušluosty[ti] ašaras“ (Izaijo 25:8; taip pat žr. Apreiškimo 7:17); „atgaivin[ti] nuolankiųjų dvasią“ (Izaijo 57:15) ir „gydyti [tuos], kurių širdys sudužusios“ (Izaijo 61:1; taip pat žr. Luko 4:18; Psalmių 147:3). Jo gelbstinti galia tokia didelė, kad Jis gali suteikti „grožybę vietoj pelenų, džiaugsmo aliejaus vietoj gedulo, gyriaus drabužį vietoj apsunkusios dvasios“ (Izaijo 61:3).
Ak, kokia viltis sklando tuose pažaduose! […] Jo Dvasia gydo, atgaivina, guodžia, įkvepia naują gyvenimą viltį praradusiai širdžiai. Viską, kas šiame gyvenime bjauru, žiauru ir niekam tikę, Jis gali pakeisti į kai ką tokio, kas be galo gražu ir šlovinga. Jis turi galią mirtingojo gyvenimo pelenus paversti į amžinybės grožybę.“4
Liudiju, kad Jėzus Kristus yra mūsų mylintis Gelbėtojas, mūsų Išpirkėjas, Didysis Gydytojas ir mūsų ištikimas draugas. Jeigu atsigręšime į Jį, Jis mus išgydys ir padarys vėl sveikus. Liudiju, kad tai yra Jo Bažnyčia. Jis ruošiasi ir vėl sugrįžti, kad šioje žemėje viešpatautų su galia ir šlove. Jėzaus Kristaus vardu, amen.