Rekomenduoti Viešpačiui
Pradėkite tą procesą dabar, kad taptumėte „rekomenduoti Viešpačiui“, kad Jo Dvasios būtų su jumis apsčiai.
Labas rytas, broliai ir seserys. Kaip mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus mokinys, nekantraudamas laukiau virtualaus susirinkimo į šią konferenciją faktiškai iš visų pasaulio kraštų.
Šie metai patys neįprasčiausi. Man jie prasidėjo nuo Pirmosios Prezidentūros pavedimo pašventinti Viešpačiui šventą šventyklą Durbane, Pietų Afrikoje. Niekada nepamiršiu to pastato didybės. Tačiau dar labiau nei pačią aplinką aš visada branginsiu žmonių, kurie taip gerai pasiruošė įeiti į tą šventą pastatą, kilnumą. Jie atėjo pasiruošę priimti vieną iš vainikuojančių Sugrąžinimo palaimų: Viešpaties namų pašventinimą. Jie atėjo meilės Jam ir Jo Apmokėjimui kupinomis širdimis. Jie atėjo kupini dėkingumo mūsų Tėvui danguje už šventas apeigas, kurios veda į išaukštinimą. Jie atėjo verti.
Šventyklos, kad ir kur jos būtų, stovi aukščiau pasaulio kelių. Kiekviena pastarųjų dienų šventųjų šventykla pasaulyje – visos 168-ios – stovi kaip liudijimas apie mūsų tikėjimą amžinuoju gyvenimu ir džiaugsmą, kad gyvensime su savo šeimomis ir Dangiškuoju Tėvu. Lankymasis šventykloje leidžia mums geriau suprasti Dievybę ir nesibaigiančią Evangeliją, sutvirtina mūsų įsipareigojimą gyventi pagal tiesą ir jos mokyti, stiprina ryžtą sekti savo Viešpačiu ir Gelbėtoju Jėzumi Kristumi.
Kiekvienos Bažnyčios šventyklos išorėje užrašyti labai tinkami žodžiai: „Pašvęsta Viešpačiui.“ Šventykla – tai Viešpaties namai ir prieglobstis nuo pasaulio. Jo Dvasia apgaubia tuos, kurie garbina tarp tų šventų sienų. Jis nustato standartus, pagal kuriuos ten įeiname kaip Jo svečiai.
Mano uošvis Bleinas Tvitčelis, vienas geriausių žmonių, kokius pažinojau, davė man nuostabią pamoką. Mudu su seserimi Resband nuvykome jo aplankyti, kai jis jau artėjo prie savo mirtingosios kelionės pabaigos. Mums įeinant į jo kambarį, kaip tik išėjo jo vyskupas. Kai pasisveikinome su vyskupu, pagalvojau: „Koks malonus vyskupas. Jis čia atlieka savo tarnystę ištikimam apylinkės nariui.“
Pasakiau Bleinui: „Kaip malonu, kad tas vyskupas atėjo jūsų aplankyti.“
Bleinas žvilgtelėjo į mane ir pasakė: „Tai buvo daug svarbiau nei apsilankymas. Paprašiau vyskupo ateiti, nes norėjau pakalbėti dėl šventyklos rekomendacijos. Noriu išeiti rekomenduotas Viešpačiui.“ Jis taip ir padarė!
Tie žodžiai „rekomenduotas Viešpačiui“ išliko mano atmintyje. Jie suteikė visiškai naują požiūrį į reguliarius pokalbius su mūsų Bažnyčios vadovais. Šventyklos rekomendacija tokia svarbi, kad ankstyvojoje Bažnyčioje, iki 1891 metų, kiekvieną šventyklos rekomendaciją patvirtindavo 1 Bažnyčios Prezidentas.
Ar jaunuoliui, ar suaugusiajam, jūsų šventyklos rekomendacijos pokalbis yra ne apie tai, ką daryti ar ko nedaryti. Rekomendacija – ne kontrolinis sąrašas, ne leidimas ir ne privilegijuotos vietos bilietas. Ji turi daug svarbesnę ir šventesnę paskirtį. Kad įgytumėte garbę turėti šventyklos rekomendaciją, turite gyventi pagal Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios mokymus.
Per pokalbį turite galimybę ištirti savo sielą, ar tikrai tikite Jėzumi Kristumi ir Jo Apmokėjimu. Gaunate palaimą išsakyti savo liudijimą apie sugrąžintąją Evangeliją, savo pasiryžimą palaikyti tuos, kuriuos Viešpats pašaukė vadovauti Jo Bažnyčiai, savo tikėjimą Evangelijos doktrina, patvirtinti, ar vykdote savo pareigas šeimoje, ar esate sąžiningi, skaistūs, ištikimi, paklusnūs, ar laikotės Išminties žodžio, dešimtinės įstatymo ir ar laikote šabo dieną šventa. Tai pagrindiniai Jėzui Kristui ir Jo darbui atsidavusio žmogaus gyvenimo principai.
Jūsų šventyklos rekomendacija parodo stiprų, dvasinį ketinimą stengtis gyventi pagal Viešpaties įstatymus ir mylėti tai, ką myli Jis: nuolankumą, romumą, tvirtumą, tikrąją meilę, drąsą, gailestingumą, atlaidumą ir paklusnumą. Ir kai pasirašote tame šventame dokumente, įsipareigojate viso to laikytis.
Jūsų šventyklos rekomendacija kartu su amžinos svarbos ritualais ir apeigomis, įskaitant krikštus, endaumentus, santuokas ir užantspaudavimus, atveria dangaus vartus jums ir kitiems žmonėms.
Būti „rekomenduotiems Viešpačiui“ reiškia, kad mums priminta, ko tikimasi iš sandorų besilaikančio pastarųjų dienų šventojo. Mano uošvis Bleinas į tai žvelgė kaip į neįkainojamą pasiruošimą tai dienai, kai jis nuolankiai stos priešais Viešpatį.
Atsimenate, kaip Mozė įkopė į Horebo kalną ir jam degančiame krūme apsireiškė Viešpats Jehova. Dievas jam tarė: „Nusiauk nuo kojų apavą, nes vieta, ant kurios stovi, yra šventa žemė!“ 2
Nusiauti batus prie šventyklos durų reiškia atsikratyti pasaulietiškų troškimų ir malonumų, kurie atitraukia mus nuo dvasinio augimo, atidėti į šalį tai, kas klaidinga kryptimi kreipia mūsų brangią mirtingąją kelionę, pakilti virš nesutarimų ir skirti laiko būti šventiems.
Pagal dievišką sumanymą mūsų fizinis kūnas yra Dievo kūrinys, mūsų dvasios šventykla, ir su juo turėtų būti elgiamasi pagarbiai. Kokie teisingi pradinukų dainelės žodžiai: „Mano kūnas yra šventykla, kuriai reikia kuo didžiausios priežiūros.“ 3 Pasirodęs nefitams Viešpats įsakė: „Bū[kite] pašventinti Šventosios Dvasios priėmimu, kad stotumėte be dėmės priešais mane.“ 4 „Kokie [žmonės] jūs turėtumėt būti?“ – paklausė Viešpats ir tada atsakė: „Tokie, kaip aš esu.“ 5 Kad būtume „rekomenduoti Viešpačiui“, stengiamės būti kaip Jis.
Atsimenu, kaip prezidentas Hovardas V. Hanteris visuotinėje konferencijoje sakė savo pirmąją kalbą kaip 14-asis Bažnyčios prezidentas. Jis sakė: „Giliausias mano širdies troškimas – kad kiekvienas Bažnyčios narys būtų vertas įeiti į šventyklą. Viešpats būtų labai patenkintas, jeigu kiekvienas suaugęs narys būtų vertas turėti ir turėtų galiojančią šventyklos rekomendaciją.“ 6 Dar pridėčiau, kad riboto naudojimo rekomendacija nurodys aiškų kelią mūsų brangiam jaunimui.
Prezidentas Raselas M. Nelsonas taip prisiminė prezidento Hanterio žodžius: „Tą dieną, 1994 m. birželio 6-ą, mūsų su savimi nešiojama rekomendacija tapo visiškai kitokiu daiktu mano piniginėje. Prieš tai ji buvo priemonė tikslui pasiekti. Ji buvo priemonė, leidžianti man įžengti į šventus Viešpaties namus, bet po ano jo pareiškimo ji pati tapo tikslu. Ji tapo mano paklusnumo Dievo pranašui ženklu.“ 7
Jeigu jums rekomendaciją dar reikia gauti arba jeigu jūsų rekomendacija nebegalioja, stokite į eilę prie vyskupo durų, kaip kad ankstyvieji šventieji stovėdavo eilėje prie Navū šventyklos durų 1845 ir 1846 metais. 8 Mano protėviai buvo tarp tų ištikimųjų. Jie planavo palikti savo gražųjį miestą ir keliauti į vakarus, tačiau žinojo, kad šventykloje jų laukia šventa patirtis. Keliaudama raižytomis vietovėmis Ajovoje Sara Rič rašė: „Jei ne tas tikėjimas ir žinios, kurie buvo mums suteikti toje šventykloje […], mūsų kelionė būtų kaip […] šuolis į tamsą.“ 9 Štai ko neturėtume, jei šio gyvenimo kelionėje eitume vieni, be šventykloje pažadėtų įkvėpimo ir ramybės.
Pradėkite tą procesą dabar, kad taptumėte „rekomenduoti Viešpačiui“, kad Jo Dvasios būtų su jumis apsčiai, o Jo moralės standartai teiktų jums „sąžinės ramybę“ 10 .
Jūsų jaunimo vadovai, vyresniųjų kvorumo prezidentas, Paramos bendrijos prezidentė ir tarnaujantieji broliai bei seserys padės jums pasiruošti, o jūsų vyskupas ar skyriaus prezidentas meilingai jums vadovaus.
Gyvename metu, kai šventyklos uždarytos arba lankymasis jose apribotas. Prezidentui Nelsonui ir tiems mums, kurie tarnaujame su juo, įkvėptas sprendimas uždaryti šventyklas buvo „skausmingas“ ir „apgaubtas nerimo“. Prezidentas Nelsonas savęs klausė: „Ką pasakysiu pranašui Džozefui Smitui? Ką pasakysiu Brigamui Jangui, Vilfordui Vudrafui ir kitiems prezidentams, iki pat prezidento Tomo S. Monsono?“ 11
Dabar mes palaipsniui ir su dėkingumu po truputį vėl atidarome šventyklas užantspaudavimams ir endaumentams.
Tačiau kvietimas būti vertiems lankytis šventykloje, nebuvo atšauktas. Norėčiau pabrėžti, kad, nesvarbu, ar turite galimybę lankytis šventykloje, ar ne, jums reikia turėti galiojančią šventyklos rekomendaciją, kad tvirtai stovėtumėte sandoros kelyje.
Praėjusių metų pabaigoje mudviem su seserimi Resband buvo pavesta Naujojoje Zelandijoje kalbėti didelei grupei jaunų vienišų suaugusiųjų. Jie negali lengvai nuvykti į šventyklą; šventykla Hamiltone atnaujinama, o šventyklos Oklande statybos pradžios ceremonijos jie vis dar laukia. Tačiau jaučiausi įkvėptas paraginti juos atnaujinti arba gauti šventyklos rekomendacijas.
Net jei jie negalėtų parodyti jų šventykloje, jie prisistatytų Viešpačiui švarūs ir pasiruošę Jam tarnauti. Buvimas vertam turėti galiojančią šventyklos rekomendaciją yra tiek apsauga nuo priešininko, nes tvirtai įsipareigojate Viešpačiui dėl savo gyvenimo, tiek pažadas, kad su mumis bus Dvasia.
Atliekame šventyklos darbą, kai ieškome savo protėvių ir pateikiame jų vardus apeigoms atlikti. Kol mūsų šventyklos buvo uždarytos, vis dar galėjome tyrinėti savo giminės istoriją. Su Dievo Dvasia širdyse atlikdami apeigas už mirusiuosius, atstovaujame jiems, kad jie būtų „rekomenduoti Viešpačiui“.
Kai tarnavau Šventyklų departamento vykdomuoju direktoriumi, girdėdavau, kaip prezidentas Gordonas B. Hinklis mini šią Raštų ištrauką, kurioje Viešpats kalba apie Navū šventyklą: „Tegul mano šventyklos darbas ir visi darbai, kuriuos jums paskyriau, bus tęsiami ir nesustos; ir tegul jūsų stropumas ir ištvermė, ir kantrybė, ir jūsų darbai bus padvigubinti, ir jūs jokiu būdu neprarasite savo atlygio, – sako Pulkų Viešpats.“ 12
Mūsų darbas šventyklose susijęs su mūsų amžinuoju atlygiu. Neseniai buvome išmėginti. Viešpats pakvietė mus šventyklose darbuotis su visu „stropum[u,] ištverm[e] ir kantryb[e]“ 13 . Kad būtume „rekomenduoti Viešpačiui“, turime turėti šias savybes. Turime stropiai gyventi pagal Dievo įsakymus, ištvermingai skirti dėmesį savo šventyklos sandoroms, būti dėkingi už tai, ko Viešpats toliau mus apie jas moko, ir likti kantrūs laukdami, kol šventyklos vėl visiškai atsivers.
Kviesdamas mus „padvigubinti“ pastangas, Viešpats prašo, kad paaugtume teisumu. Pavyzdžiui, galime daugiau studijuoti Raštus, uoliau tyrinėti savo giminės istoriją ir stropiau su tikėjimu melstis, kad galėtume savo meile Viešpaties namams pasidalyti su besiruošiančiais gauti šventyklos rekomendaciją, ypač su šeimos nariais.
Kaip Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalas pažadu jums, kad jei stengsitės padvigubinti savo teisias pastangas, pasijusite atgaivinti atsidavimo Dievui Tėvui ir Jėzui Kristui, pajusite apstybę jus vedančios Šventosios Dvasios, būsite dėkingi už savo šventas sandoras ir jausitės ramūs, nes žinosite, kad esate „rekomenduoti Viešpačiui“. Jėzaus Kristaus vardu, amen.