“56 skyrius: Pranašo mirtis: 1844 birželis,” Doktrinos ir Sandorų istorijos (2002), 201–5
“56 skyrius,” Doktrinos ir Sandorų istorijos, 201–5
56 skyrius
Pranašo mirtis
(1844 birželis)
Kai kurie žmonės dėl neramumų Navū apkaltino Džozefą Smitą. Jį uždarė į kalėjimą. Teisėjas pasakė, kad Džozefas Smitas nekaltas. Jis paleido Džozefą.
Gauja supyko ant teisėjo. Banditai pagrasino jį nužudysią. Navū šventieji išsigando. Jie prašė gubernatoriaus pagalbos. Šis atsisakė. Gubernatorius pasiuntė kareivius ieškoti Džozefo Smito.
Džozefas Smitas žinojo, kad jį vėl gali uždaryti į kalėjimą. Jis baiminosi, kad į kalėjimą gali patekti ir jo brolis Hairamas Smitas. Džozefas liepė Hairamui su savo šeima keliauti į kitą miestą. Bet Hairamas nepaliko Džozefo.
Džozefas Smitas pasakė, kad jam ir Hairamui reikia išvykti iš Navū. Tuomet gaujos paliks šventuosius ramybėje. Džozefas ir Hairamas pasislėpė kitame upės krante.
Atsirado tokių, kurie kalbėjo, kad Džozefas Smitas pabėgo, nes išsigando. Džozefo žmona Ema pasiuntė kelis draugus paprašyti, kad jis grįžtų. Džozefas Smitas suprato, kad grįžusį į Navū jį nužudys. Bet jis padarė tai, ko norėjo draugai.
Sugrįžę į Navū, Džozefas ir Hairamas buvo areštuoti. Kareiviai nuvežė juos drauge su Vilardu Ričardsu ir Džonu Teiloru į Kartheidžo miestelį ir uždarė kalėjimą.
Kita diena buvo 1844 metų birželio 27. Džozefo draugai aplankė jį kalėjime. Jie skaitė šventuosius raštus. Džonas Teiloras sugiedojo vieną Džozefo mėgstamiausių giesmių apie Jėzų.
Netikėtai lauke jie išgirdo triukšmą. Banditai šaudė į kalėjimą. Gaujoje buvo daugiau kaip šimtas vyrų. Jie išsidažė veidus, kad niekas nepažintų.
Dalis banditų prasiskverbė pro sargybą ir išlaužė kalėjimo duris. Užbėgę laiptais aukštyn, jie ėmė šaudyti į kambarį. Jie sužeidė Džoną Teilorą ir nušovė Hairamą. Džozefas pamatė, kad Hairamas negyvas. Jis sušuko: „O, brangusis broli Hairamai!“
Džozefas Smitas pribėgo prie lango. Banditai ėmė į jį šaudyti. Džozefas sušuko: „O Viešpatie, mano Dieve!“ Jis iškrito pro langą. Dievo pranašas žuvo.
Džozefo Smito ir jo brolio Hairamo kūnai buvo nugabenti į Navū. Šventieji labai nuliūdo. Jų vadovas ir pranašas buvo negyvas. Jis atidavė savo gyvybę už Jėzaus Kristaus evangeliją.
D ir S 135
Pranašas Džozefas Smitas atliko labai svarbų darbą. Jis išvertė Mormono knygą ir davė pradžią tikrajai Jėzaus Kristaus Bažnyčiai. Džozefas Smitas siuntė misionierius skelbti evangelijos kitose pasaulio šalyse. Jis pastatė miestą, kuriame galėjo gyventi šventieji. Dievas mylėjo Džozefą Smitą. Jį mylėjo šventieji. Džozefas Smitas padėjo mums daugiau nei kas kitas, išskyrus Jėzų Kristų.